Taip, aš jau pasveikau

Moderatorius: signs

 Atsakymai
Vartotojo avataras

Parašė Laura_Palmer
- 2012 01 19, 10:02 #243595 tada sveikinu ir pavydžiu - aš ir pabaigiau, ir jau keletą metų atidirbau nekenčiamą darbą. Kuo toliau, tuo sunkiau mest - o į ką keist?

ParašėŠiršė
- 2012 01 20, 04:13 #243684 Suprantu, kodėl metei. Pati studijas metu po dviejų metų - ne dėl to, kad nepatiktų specialybė, o todėl, kad per prastas universitetas, dabar mėginu perstoti.
Tik aš vis vien būčiau pabaigusi, jei tik metai likę. Tiesiog todėl, kad mūsų visuomenėj, kuri kai kuriais atžvilgiais nelabai protingai sutvarkyta, reikia to diplomo. Net jei ne pagal specialybę dirbtum - dažniausiai darbdaviai reikalauja, kad tik turėtum tą popiergalį.
Vartotojo avataras

Parašė DankanasMaklaudas
- 2012 01 20, 13:08 #243724 Širšiuk, kiek susidūriau, tai tik Lietuvoj reikia belenkokio popieriuko. O ten, kur teko gyventi, tai nori arba popieriuko būtent tam darbui, arba labai daug patirties/gerų rekomendacijų. Ir ką aš veikčiau su tuo lietuvišku (t.y. mažiau vertinamu) informatikos inžinerijos popieriuku, jei noriu dirbti vaikų darželyje pvz? Nei į tvorą, nei į mietą jis man. Juo labiau, kai žinau, kad į Lietuvą grįšiu nebent pensininkauti (žinoma, iš savo asmeninio biudžeto). Bet ir tai dar su klaustuku.

ParašėŠiršė
- 2012 01 20, 16:08 #243732 Aš turiu pažįstamą amerikietį, kuris turi labai daug patirties IT srityje, tačiau niekada nebaigė universiteto. Nors jo gebėjimai dažnai būna didesni nei tų, kurie turi diplomus, darbdaviai pasirenka tuos, kurie baigę universitetus, nors jo patirtis būna gerokai didesnė :(

O kokioje šalyje norėtum gyventi?
Vartotojo avataras

Parašė DankanasMaklaudas
- 2012 01 20, 16:13 #243734 Kur nors skandinavijoj. Bet ne dabar. Vėliau. Po kokių 5-7 metų. Šiuo metu esu visiškai patenkinta Anglija.
O tavo pažįstamo žmogaus atveju.. Jei jis turi patirties, jis domisi ir t.t., tada baigti universitetą yra vieni juokai gi. Čia tas pats, kas mudvi dabar iš naujo neakivaizdžiai baiginėtumę mokyklą ir laikytume tik tuos egzaminus, kurie patinka.
Žinoma, jei jis to nedaro, turbūt yra svarių priežasčių.. Aš čia tik šiaip.. Pamąsčiau truputį :)

ParašėŠiršė
- 2012 01 20, 16:25 #243736 Jis to nedaro, nes Amerikoje išsilavinimas yra labai brangus. O ne EU piliečiams ir Europoje daug mokėti reikia.
Vartotojo avataras

Parašė DankanasMaklaudas
- 2012 01 20, 17:06 #243741 Tada grynai lietuviškas pamąstymas... O kodėl nenusiperka? :D Čia tik juokauju, jei ką.
Vartotojo avataras

Parašė DankanasMaklaudas
- 2012 01 26, 16:49 #244242 Na, ką.. Skauda. Liūdna.
Šeima byra. Ne, nenorėčiau to sustabdyti. Visi tie jausmai yra tiesiog empatija tėvams. Mama paliko namus. Patėvis jaučiasi sugniuždytas ir išsižada visų savo įsitikinimų apie šeimos prasmę. O kadangi nesu jo tikra dukra, jaučiu grėsmę, jaučiuosi išduota, kai jis sako, jog "ta ka aš tau sakiau tau ir savo vaikams kad šeima yra pats brangiausias dalikas žemeje netikek tai didžiausias ŠUDAS ir mirdamas pasakysiu ir netikek daugiau ne vienu mano žodžiu ".
Man dabar labai liūdna. Labai labai. Bet tai natūralu.
Norėčiau abu juos apkabinti.
Vartotojo avataras

Parašė Vitalija
- 2012 01 26, 16:51 #244243 Nerandu zodziu kazka pasakyti...Tiesiog labai uzjauciu...
Bet gyvenimas tesiasi...
Vartotojo avataras

Parašė Laura_Palmer
- 2012 01 27, 10:40 #244359 Užjaučiu... Bet tavo gyvenimas yra tu ir tavo vyras ir vaikai (jei turi). Tėvai - tavo praeitis, nors ir labai brangi.
Vartotojo avataras

Parašė Vitalija
- 2012 01 27, 10:56 #244360 Laura Palmer, nesutikciau su tavo teiginiu. Man joks vyras niekada niekada gyvenime nebus svarbesnis uz tevus. Tai zmones kurie dave man gyvenima ir vede i ji ir per ji. As labai uz daug ka jiems dekinga.
Cia taip man, nezinau kaip kitiems. Jei santykiai su tevais blogi ar jie ten kokie asocialai buvo - tai aisku gal ir kitaip. Nors va mano vienos drauges motina visiska alkoholike, uzejus ,,baltiems'' metydavo i ja peilius, bet ji vistiek jos gaili, pergyvena ir remia finansiskai, nors ir turi vyra ir vaika...
Vartotojo avataras

Parašė Laura_Palmer
- 2012 01 31, 19:41 #244846 vyras nebus svarbesnis už tėvus ir man (tiesiog tai nesulyginami dalykai)- bet mano sprendimas, apsisprendimas, mano pačios gyvenimas (su vyru ar be) yra svarbiausia. tėvai - tik brangūs žmonės, to gyvenimo dalis.
Vartotojo avataras

Parašė dangiska
- 2012 02 01, 07:14 #244891 laikykis dankanai.... laikas viska sustatys i vezes....

Parašėdragonfly
- 2012 02 01, 09:38 #244896
DankanasMaklaudas rašė:Katine, man atrodo, tavo mintis turi daug tiesos. Na, bent aš asmeniškai, pati su savim išbūnu apie pusmetį su malonumu, o tada prasideda "linksmieji kalneliai".


Tik ką suvokiau, kaip apleidau šią temą.. Tad pastarųjų pusės metų reziumė:

1. Mečiau universitetą. Atsimokiau trejus metus ir likus paskutiniesiems atėjo nušvitimas, jog gaištu laiką ten, kur savęs švelniai tariant neįsivaizduoju.
2. Išmokau važiuoti (ir įgijau teisę tai daryti) motociklu.
3. Pagyvenau trijose šalyse ir išsirinkau, kurioje norėčiau apsistoti ilgėliau.
4. Daug keliavau po Europą.
5. Pasidariau dar vieną tatuiruotę (ir jau planuoju, kaip ją papildysiu, kai sekantį kartą lankysiuosi Lietuvoje)

Dalykai išvardinti pagal "labiausiai džiaugiuosi" skalę. Jei reiktų perdėlioti pagal "svarbumą" - antros vietos džiaugsmas nukeliautų į ketvirtąją.

Galiu dar pasidžiaugti - visai šviežiai išlipau iš eilinio "mažojo atkryčio". Be didesnių tragedijų, pasekmių ar kitokio šlamšto, kurį reiktų taisyti. Vadinasi, sėkmingai susitvarkiau su savim ir situacija.
:king


Dziaugiuosi uz tave. Bet panasu kad pagal veiklas nestokoji $$$. Tai manau vistiek netiesiogiai itakoja ligos eiga. bent jau netiesiogiai.
Vartotojo avataras

Parašė DankanasMaklaudas
- 2012 02 01, 20:34 #244955 Manyčiau, mokėjimas elgtis su pinigais daro įtaką bet kurio žmogaus savijautai, nepriklausomai nuo to, depresikas jis ar ne. :)

Kad būtų viskas aišku: finansuoju save pati. Paskutinį kartą dirbau prieš daugiau, nei pusmetį. Šiuo metu gyvenu iš santaupų. Dirbau padavėja ir valytoja. Nieko blatno. Tiesiog stengiausi finansus paskirstyti kuo efektyviau, todėl ir galėjau sau leisti tokias veiklas. :)


Mama jau išsikraustė į naują vietą (džiaugiuosi). Iš patėvio jokių žinių (nerimauju). Vakar sulaužiau kompą (čia jau be komentarų. Nuo durnumo vaistų nėra).

Grįžtant prie šeimos temos, galiu pasakyti tik tiek, kad esu netekėjusi, bevaikė, dvidešimt vienerių metų amžiaus mergiotė =)
 Atsakymai
Grįžti į Mes sveikstam