Moderatorius: Astro-Meška

Vartotojo avataras
Parašė arcturus
#246638 Iš rankų į rankas per tinklus siuntinėjamas žavus filmukas „10 dvasinio prabudimo“ požymių. Nežinia, ar tokie pojūčiai būdingi tik dvasiškai prabudusiems, bet akivaizdu, jog tokiais „negalavimais“ šiandien skundžiasi kas 3-4 sutiktas (bent jau mano pažįstamas) žmogus. Jei ausyse zvimbia elektra ar čirškia žiogai, greičiausiai tai yra „či“ energijos perteklius arba nesubalansavimas. Tą energiją reikia kažkur panaudoti. Pavyzdžiui, sakoma, jog fiziškai padirbus, tie žiogai išnyksta. Kitiems reikia gerai išsimiegoti arba pailsėti.

Pažįstu žmonių, kurie pajutę žiogus ausyse kreipėsi pas medikus, tačiau pastarieji tokius „ligonius“ vijo per duris, kad tie nesudarytų ilgos eilės už kabineto durų ir negaišintų brangaus laiko. Tie žmonės atliko visus medicininius tyrimus, tačiau jų rezultatuose nėra prie ko prikibti. Taigi, ką daryti žmogui, kuris netiki dvasiniai dalykais, tačiau visur girdi elektros laidų zvimbimą, o medicina susirgimų neranda? Neigi tokį žmogų galima vadinti prabudusiu? Gal būt jis pats to nesuvokia? Bet ar įmanoma nesuvokti?
Gal būt iš tikrųjų sveikų žmonių nėra, o tik ne iki galo ištirti. Gal būt mus veikia mobilusis ryšys, per garsiai paleistas televizorius, mp3 grotuvas? Gal būt mūsų imtuvai galvose pradeda pagauti signalus iš paralelinių pasaulių? O gal ateiviai ar angelai siunčia impulsus, kad metas keistis? Prieš pradedant ieškoti atsakymų į panašius klausimus, vertėtų pasižiūrėti, kokie gi kiti yra dvasinio prabudimo požymiai. Pagal tą filmuką jų yra 10. Žinoma, jų galima surasti ir daugiau.

http://www.youtube.com/watch?v=8H2hKIbh ... r_embedded

1.Keičiasi miego režimas. Jūs nepavargstate ir jaučiate savyje daug energijos. Pripraskite prie to ir nesujaudinkite. Jūsų kūnas suras savo laiką.
2.Jaučiasi dilgčiojimas odoje, galvos srityje. Atrodo, kad kažkas pirštu spaustų pakaušį. Atsiranda įkvėpimas kūrybai, taip pat jaučiasi vibracija apie ausis ir galvą. Jeigu tokie pojūčiai jaučiami, vadinasi atsidaro karūnos čakra Sachastara. Per ją įteka dieviška energija.
3.Netikėti emocijų proveržiai. Gali jaustis liūdesys, vienatvė, džiaugsmas, pyktis be jokios išorinės priežasties. Viso to reikia, nes išeina anksčiau užblokuotos emocijos. Jos gali išeiti iš širdies čakros. Su atlaidumu žvelkite į visa tai, paleiskite viska su meile.
4.Senos problemos sugrįžta. Dėl to galite pasijausti pasimetusiu. Tačiau jūs neesate pamesti. Sutikite akis į akį su senomis problemomis ir jas atidirbkite. Tai yra būtinas giluminis išsivalymas.
5.Jūsų fizinis kūnas gali keistis. Jūsų maitinimosi įpročiai tampa labiau sveikesni. Visas jūsų kūnas ir protas keičiasi. Viskas grįš į pusiausvyrą, kai bus atidirbtos senos problemos. Jeigu judate link grynos meilės, jūsų vibracijos augs.
6.Jūsų jautrumas padidėjo. Atsidaro 6 jausmas ir pradedate geriau jausti subtiliąsias energijas. Akyse galite matyti šviesos blyksnius, energijos rutulius, šviesos tinklelius. Taip pat galite išgirsti, jog kažkas taria jūsų vardą. Atsiranda keistas zyzimas ausyse, keisti kvapai bei jausmas, kad kažkas dar yra šalia. Šituos ženklus siunčia dvasinės būtybės ir jūsų dvasiniai gidai. Niekada to nebijokite, prisiminkite, kad jūs visada esate svarbiausiais ir nustatote savo taisykles.
7.Į pasaulį pradedate žiūrėti kitomis akimis. Visame kame matote meilę ir vienybę. Tegul visa tai vyksta. Būkite gailestingi ir mylintys, kiek tai įmanoma ir nebarkite savęs už netikusią dieną. Būkite švelnesnis su savimi pagal savo supratingumo lygį.
8.Jūs bandote atsilaisvinti iš senų įpročių ir varžančių šablonų, kurie daugiau jums nebetarnauja. Būkite drąsus ir tai padarykite. Išvalykite seną, kad atsirastų vienos naujam.
9.Pamatysite vis daugiau ženklų, kurie jums kalba apie pačius giliausius dalykus. Jie bus jums labai reikšmingi priklausomai nuo to, kaip augs jūsų sąmonė.
10.Sinchronizmo srautas greitėja. Ši nuostabi įvykių grandinė sako,jog esate teisingame kelyje. Susitikimai, žmonės, skaičiai ir begalės kitų sutapimų tiesiogiai yra susiję su jūsų mintimis. Pasistenkite juose įžvelgti jums siunčiamą žinią ir pasikliaukite savo intuicija. Ir prisiminkite: esate ne vienas. Kista yra Meilė ir Šviesa.

Prie jau paminėtų pojūčių, norėtųsi pridėti dar kelis, su kuriais susiduria praktikuojantys įvairias dvasines praktikas, nepriklausomai nuo konfesijų ar tradicijų:

1.Labai greitai auga plaukai ir nagai. O tiems, kurie, jau nebeturi plaukų, gali netgi ataugti. Atrodo, kad nespėji eiti į kirpyklą. Tai sako apie gyvybinės energijos perteklių ir dėl to intensyvėjančią medžiagų apykaitą.
2.Pirminiame etape atsiranda nepriežastinis viduriavimas, vėmimas, temperatūros, kraujospūdžio šuoliai. Gali užklupti vaikystėje gydytos, tačiau užleistos ligos. Kūne keičiasi šiluma iš šaltis. Dažnai keičiasi nuotaikos. Pradeda skaudėti širdį be jokios priežasties, tačiau atlikti tyrimai jokios ligos nerodo. Visa tai yra valymosi pradžia.
3.Keičiasi žmogaus akys veido spalva, kvapas. Išnyksta raukšlės, pastebimas atjaunėjimas, netgi nežymus ūgio padidėjimas, nepriklausomai nuo amžiaus.
4.Reikėtų atskirai paminėti zyzimą ausyse. Jis būna visoks: kaip elektra, kaip žiogai, kaip sintezatoriaus muzika. Jis intensyvėja arba mažėja, priklausomai nuo to kur esi ir ką darai. Jis gali išnykti, po to vėl atsirasti netgi su dilgčiojimais ausų galiukuose.
5.Vaizdai akyse. Paprastas būdas pasitikrinti, ar tu matai energijas? Reikia žiūrėti į giedrą dangų ir tada pamatai baltus taškelius, kurie tai atsiranda, tai kažkur juda, tai išnyksta, lyg kokios mikroskopinės snaigės ar musės. Tai yra rimtas ženklas, jog tavyje vyksta energetiniai pokyčiai. Tačiau jeigu akyse atsiranda stambios nusės, dėl šventos ramybės pas daktarą pasirodyti vertėtų.
6.Dilgčiojimai pirštų galiukuose ir delnų čakrose. Kartais atrodo, kad rankomis teka elektros srovė. Kūnas per greitai ir per dažnai įsielektrina. Kai sausas oras baisu prisiliesti prie metalinių daiktų, mašinų durelių, nes krečia. Ir tai nepriklauso nuo to, ar nešioji sintetinius drabužius, ar natūralius.
7.Sapnai. Atsiranda labai aiškūs, ryškūs spalvoti sapnai, kuriuose jautiesi lyg realiame pasaulyje. Sapnuotis gali senai mirę ar nepažįstami žmonės, dažniausiai susiję su neišspręstomis problemomis arba su naujomis žiniomis, kurias dar turėsite įgyti.
8.Alkio nebejautimas. Gali dirbti fiziškai kiek nori, kūnas nereikalauja maisto pagal įprastą grafiką.
9.Noras daug gerti vandens, skysčių. Kartais neapsiribojama 3 litrais per dieną, suvartojamos, dvigubos, trigubos dozės.
10.Atsiranda jausmas, lyg tavęs niekas nemato, niekas negirdi. Esi lyg nematomas arba permatomas. Dėl to kyla šioks toks diskomfortas.
11.Į viską aplink pradedi žiūrėti kaip į kokį jau matytą filmą. Atrodo žinai kuo viskas prasidėjo ir kuo baigsis, bet pasakyti negali, tiesiog neapsiverčia liežuvis.
12.Atsiranda pojūtis, kai žinai kada tau meluoja, o kada ne.
13.Aplink žmones ir daiktus pradedi matyti apvalkalus. Katrais spalvotus, o katrais juodai baltus. Iš pradžių tai nervina, po to pripranti kol galų gale tai praeina.
14.Organizmas pats pasirenka ką valgyti.

Galima čia išvardinti labai daug fenomenų. Kiekvienas žmogus gali turėti savų, specifinių, kurie nebūdingi kitam. Kai atsiranda šie ir panašūs fenomenai, žmonės išsigąsta, bėga pas daktarus. Pas medikus nueiti reikia dėl šventos ramybės vien tam, kad atmestume mintis, jog tai yra kokios nors ligos simptomai. Nes jeigu to nepadarysime, gali užgraužti minti, „o gal aš sergu“. Tačiau čia atsiranda kita problema, o kur rasti patikimus gydytojus, kurie supranta situacija, neišsityčioja ir neieško ligų ten, kur jų nėra.
Jeigu žmogus tikintis, jam reikėtų nueiti pas jo konfesijos dvasininką. Jaunesnės kartos dvasininkai tuose klausimuose turėtų būti pasikaustę, jei, žinoma, jie dirba iš pašaukimo, o ne dėl pinigų.

Tie, kurie praktikuoja prižiūrimi dvasinių mokytojų rizikuoja mažiau, nes visuomet gali pasiklausti ir išgirsti kompetetingą patarimą. Tačiau šių dienų paradoksas yra tas, kad tokie efektai ištinka ir netikinčius žmones. Netgi tuos, kurie nepraktikuoja nei jogos, nei ci-guno, nei Rytų kovos menų. Ir netgi tuos, kurie į bažnyčias eina tik per didžiąsias šventes ir dalyvauja mišiose nebent kaip statistai.

Tokiems žmonėms tai gali būti ženklas, jog metas apsispręsti: ar gyventi kaip anksčiau, ar pradėti Kelionę. Jeigu jie jaučia tokius simptomus, vadinasi jau yra dvasios paženklinti, ir tik laiko klausimas, kada prasidės pats procesas. Jeigu žmogus bus pakankamai užsispyręs ir nesuvoks, jog metas eiti, jis gali susirgti, patekti į avariją. Gyvenimas jį vers eiti prievartos būdu. Kitaip tariant jį gali ištikti baisūs kataklizmai. Kadangi toks žmogus turi dvasios dovaną, privalo atlikti misiją, ant jo pečių gula didelė atsakomybė. Tačiau pasąmonėje visa tai suvokdamas, žmogus bėga nuo savęs lipdamas karjeros laiptais arba puola į alkoholizmą. Skirtumas mažas. Nemanau, kad tai susiję su 2012, 2013 metais ar majų kalendoriumi. Greičiau tai vyksta dėl visiškai racionalių procesų, kuriuos mokslas dar ne iki galo yra išaiškinęs. Majų kalendorius yra tik baidyklė vergams, skirta nebent pinigams melžti. Kosmine prasme jis neturi jokios reikšmės, jei esame sąmoningi ir turime aiškų tikslą. Tiems žmonėms, kurie juo tiki, majų kalendorius, žinoma, turi prasmę. Didelė tikimybė, jog tai yra nauja religijos forma.

Aukščiau paminėti ir nepaminėti fenomenai gali ištikti ne tik dėl to, kad žmogus sąmoningai, pilnai susivokęs pradeda kopti Jokūbo laiptais. Tai gali atsitikti ir labiau žemiškais atvejais, kai subyra iliuzijos, nukrenta rožiniai akiniai, kai dogmos, kurių buvo aklai laikomasi pavirsta nelogiškomis ir kvailomis, kai subyra į lentynas sustatytas gyvenimas, kai ištinka artimo mirtis ir su tuo puoselėtos viltys ir iliuzijos. Ir t.t.

Kai žmogus praranda dalį jo gyvenimą kausčiusių šablonų, atsilaisvina papildomi gyvybinės energijos (či, prana -jų realumą mokslas jau senai įrodė) kiekiai, kurie pagyvina energijos, o tuo pačiu - fizinio apvalkalo medžiagų apykaitą, kraujotaką. Organizmas iš dalies arba pilnai pradeda valytis. Jei yra šalia dvasinis mokytojas, jis tuos procesus mato ir padeda juos išgyventi. Bet jeigu jo nėra, patartina jį susirasti. O jeigu atsiranda jausmas: „niekuo nepasitikiu, niekuo netikiu“, reikia kažkaip pačiam imti save į rankas, tyrinėti savo būsenas, pojūčius, skaityti knygas ir mėginti šiuos procesus SUVALDYTI.

Mano asmeninė patirtis sako, kad nereikia tokių dalykų palikti savieigai. Nes tada atsiranda noras pabėgti ar išsisukti nuo to kas vyksta, nes tai visų pirma nemalonu, baugu, svetima, neaišku, neprognozuojama. Ir protas nori paspausti ESC bei grįžti į pirminius, pažįstamus failus. To daryti nepatartina, nes niekada nebus taip, kaip buvo. Sustoti – taip pat prilygtų lėtai savižudybei. Todėl nelieka kitos išeities, kaip eiti. Svarbiausia – reikia aiškiai žinoti kur eiti. Agregoras, kuriame sėdi - neturi jokios reikšmės. Jokio skirtumo, kokioje bažnyčioje esi. Jeigu ta bažnyčia turi filosofinę sistemą kaip kopti Jokūbo laiptais, joje visada galima patirti nušvitimą. Tik klausimas kokio lygmens tas nušvitimas? Ar nereiks po to grįžti atgal, kad išmoktum jungti savyje įvairias dvasines patirtis, kad skirtingose mokyklose pamatytum ne kas jas skiria, o kas jungia.

Tačiau iš visų mokyklų Jėzaus mokymas atrodo universaliausias, jeigu mokėtume jį suprasti be jokių tarpininkų pagalbos. Aš nepriklausau konkrečiai konfesijai, Jo neperšu, tai tiesiog privati patirtis.

Šaltinis: www.kvantinemagija.lt

Mano komentaras:

Kai perskaičiau jog pažiūrėjus į dangų matyti švieseles/snaiges mažytes(bet tik žiūrint i dangų) yra netik normalu, bet ir ženklas, kad matau energijas, per kūną net šiurpas nuėjo, anksčiau maniau, kad tai migrenos požymiai, bet kai kreipiausi į specialistus ir gavau neigiamą atsakymą, iki šiol to reiškinio nenagrinėjau.
ParašėKūnas
#247617 11-asis. Jei Dievas visagalis, tai gali būti, jog jis baudžia žmogų ne tik už anksčiau padarytas, bet ir už būsimas nuodėmes. Nes, šiaip ar taip, jis turėtų bent jau minimaliai žinoti, kas bus ateityje, jau nekalbant apie amžinybę. O kadangi jis VISAŽINIS, tai tikrai žino, jog žmogus tas nuodėmes padarys, todėl racionalu-netgi-dieviška nubausti žmogų už visas nuodėmes iškart, o ne kas kartą nusidėjus su prasikaltusiu terliotis. Iš kitos pusės, įdomus žmogaus pasirinkimas nuodėmės akivaizdoje. Pats nuodėmės faktas nebetenka prasmės, nes Dievas už tai jau nubaudė anksčiau pasinaudojęs savo visažinybe. Todėl racionalu-netgi-žmogiška nusidėti, nes antrą kartą baudžiamas nebebūsi. Anaiptol, jei nuodėmės akimirką nenusidėsi, tu kvestionuosi pačią Dievo visagalybę, nes jam oi!, matai, nepavyko numanyti tokios įvykio baigties ir Absoliutas pasielgė neteisingai - nubaudė nekaltajį. Tačiau to negali būti, nes Dievas visiems vienodai teisingas. Taigi tik nuodėmė, tik hedonizmas yra tikrasis kelias Dievop. Juo labiau, kad penktadienis... eikat, paskliskat po pasaulį, Dievo avelės! Sangulaukit, minėkit visus žinomus Dievo vardus, persigerkit ir persivalgykit, nes tai tiesus kelias į Dievo karaliją. O visa tai tiesa, nes aš taip sugalvojau.
Vartotojo avataras
Parašė Vitalija
#247619 O =) Kūnas prabilo kaip is Setono Biblijos, teko tokia skaityti nete kazkada... :DD

..taip, gana cia - pabukim laisvi ir ,,nuodemingi''. Juk tai visai malonu ir kaip Kūnas sake veda link Auksciausiojo :DD
Parašė mariusss
#247621 Kūno, mintys apie krikščioniškąjį tikėjimą remiasi subjektyviu mąstymu. Ko gero šūkis būtų toks. ,,Tikėjimą darau tokį, koks yra patogus man"
Vartotojo avataras
Parašė maingirdas
#247637 O as neisivaizduoju gyvenimo be nuodemiu .
Parašė mariusss
#247640
maingirdas rašė:O as neisivaizduoju gyvenimo be nuodemiu .


Dėl mūsų nuodemių, Kristus save paukojo ant Kryžiaus. Krikščionio siekiamybė yra gyventi, taip, kaip Kristus gyveno. Dievas vertins ne mūsų nuodemes, bet mūsų pastangas.
Vartotojo avataras
Parašė Vitalija
#247653 Is karto atsiprasau visu tikinciuju, cia tik mano nuomone...
...man niekaip nesuvokiama zmogaus kaip gimsatncio nuodemingu (taip vadinama pirmoji nuodeme is legendos apie Adoma ir Ieva...kazkaip XXI amziuje man atrodo daugiau nei naivu ja tiketi :) )...is kur nuodemes pas ta maza bejegi vaikuti???????kas per??????......... :bloga :bloga :bloga
Kristus mire uz musu nuodemes?????????????????..... :bloga :bloga :bloga :bloga
Kas cia per poziuris i zmogu, kad nuolat mustis i krutine ,,esu kaltas, kaltas, kaltas''...
...dar karta atsiprasau, bet man cia...
Vartotojo avataras
Parašė Mellisa
#247654
maingirdas rašė:O as neisivaizduoju gyvenimo be nuodemiu .


Ka tu cia dabar paistai? Nugrybavai visai. Nusidedam visi, bet atgailaujam, turim Kristu.
Vartotojo avataras
Parašė Mellisa
#247656
Vitalija rašė:Is karto atsiprasau visu tikinciuju, cia tik mano nuomone...
...man niekaip nesuvokiama zmogaus kaip gimsatncio nuodemingu (taip vadinama pirmoji nuodeme is legendos apie Adoma ir Ieva...kazkaip XXI amziuje man atrodo daugiau nei naivu ja tiketi :) )...is kur nuodemes pas ta maza bejegi vaikuti???????kas per??????......... :bloga :bloga :bloga
Kristus mire uz musu nuodemes?????????????????..... :bloga :bloga :bloga :bloga
Kas cia per poziuris i zmogu, kad nuolat mustis i krutine ,,esu kaltas, kaltas, kaltas''...
...dar karta atsiprasau, bet man cia...



Kada nors pakalbesim, tingiu dabar. Nereikia nuolat mustis i krutine, Vitalija, tikrai....
Vartotojo avataras
Parašė Mellisa
#247657
mariusss rašė:
maingirdas rašė:O as neisivaizduoju gyvenimo be nuodemiu .


Dėl mūsų nuodemių, Kristus save paukojo ant Kryžiaus. Krikščionio siekiamybė yra gyventi, taip, kaip Kristus gyveno. Dievas vertins ne mūsų nuodemes, bet mūsų pastangas.



Man atrodo musu nuomones sutampa. Gal klystu......
ParašėŠiršė
#247660
Spindulelis rašė:
maingirdas rašė:O as neisivaizduoju gyvenimo be nuodemiu .


Ka tu cia dabar paistai? Nugrybavai visai. Nusidedam visi, bet atgailaujam, turim Kristu.


Jei atgailaujam, tai nereiškia, kad nuodėmių nėra (žvelgiant iš krikščioniškos perspektyvos). Jei gali įsivaizduoti gyvenimą be nuodėmių ir nepaistyti, esi šventoji, lenkiu galvą ;boks

Kai perskaičiau jog pažiūrėjus į dangų matyti švieseles/snaiges mažytes(bet tik žiūrint i dangų) yra netik normalu, bet ir ženklas, kad matau energijas, per kūną net šiurpas nuėjo, anksčiau maniau, kad tai migrenos požymiai, bet kai kreipiausi į specialistus ir gavau neigiamą atsakymą, iki šiol to reiškinio nenagrinėjau.


Žinai posakį "kibirkštys iš akių pasipylė"? Jei nori pasijausti dar labiau nušvitęs, patrankyk į galvą, snaigės bus dar ryškesnės :achtung

P.S. aš tai jas irgi matau :king :king :king

Nepykit, žmonės, bet tema komiška. Dvasingumas nesusijęs su tokiomis nesąmonėmis.
Vartotojo avataras
Parašė Mellisa
#247666
Širšė rašė:
Spindulelis rašė:
maingirdas rašė:O as neisivaizduoju gyvenimo be nuodemiu .


Ka tu cia dabar paistai? Nugrybavai visai. Nusidedam visi, bet atgailaujam, turim Kristu.


Jei atgailaujam, tai nereiškia, kad nuodėmių nėra (žvelgiant iš krikščioniškos perspektyvos). Jei gali įsivaizduoti gyvenimą be nuodėmių ir nepaistyti, esi šventoji, lenkiu galvą ;boks



Nesu sventoji
:flo
Ziurint pagal Sventa Rasta, ne vieno nera be nuodemes, bet jeigu ispazistame savo kaltes, Kristus atleidzia. Ir stengiames ju nekartoti
Vartotojo avataras
Parašė maingirdas
#247683
Vitalija rašė:Is karto atsiprasau visu tikinciuju, cia tik mano nuomone...
...man niekaip nesuvokiama zmogaus kaip gimsatncio nuodemingu (taip vadinama pirmoji nuodeme is legendos apie Adoma ir Ieva...kazkaip XXI amziuje man atrodo daugiau nei naivu ja tiketi :) )...is kur nuodemes pas ta maza bejegi vaikuti???????kas per??????......... :bloga :bloga :bloga
Kristus mire uz musu nuodemes?????????????????..... :bloga :bloga :bloga :bloga
Kas cia per poziuris i zmogu, kad nuolat mustis i krutine ,,esu kaltas, kaltas, kaltas''...
...dar karta atsiprasau, bet man cia...
Vitalija ,tu teisi,as sutinku su tavo mintimis. Kataliku baznycia sako,kad nekaltas mazas kudikelis ,jau gimsta su tevu nuodememis,todel ji skuba krikstyti. As irgi susimasciau,kad kudikelis tai nekaltas,bet gimsta su nuodeme. As seniai apie tai masciau,bet cia toks musu tikejimas.O kaip jus galvojat ?
Vartotojo avataras
Parašė Mellisa
#247689 nesamone!
Vartotojo avataras
Parašė Vitalija
#247694 Daug nesamoniu yra krikscionybeje. Ja sukure tu laiku ,,galvos'', kaip priemone valdyti zmones, apipyne Jezaus Kristaus asmeni tu laiku mitais ir paverte ji dievu. As tikiu, kad toks asmuo vaiksiojo Palestinos zeme, buvo neeiline asmenybe, skleide savo moksla, patrauke paskui save liaudi ir tuo paciu kritikavo to meto zydu elita, kuris ir pasistenge juo atsikratyti....Bet nera nei vieno istorinio saltinio, kuris ir tai paliudytu....

Kazkada as irgi sventai tikejau kiekviena sv. Rasto raide, bet kam gi galu gale duotos zmogui smegenys...