- 2012 03 14, 08:49
#250178
Nuejai miegoti, o as sedziu paskendusi mintyse ir galvoju.Galvoju apie daug ka, bet daugiausiai apie tave ir kaip rasti iseiti tau is to liuno. Galbut tu kada nors paklausysi manes, prisijungsi cia, rasi zmoniu, kurie tave supras geriau, nei as, kurie tau pades labiau nei as, bet gal suprasi, kiek daug noriu ir galiu del taves.
Isgeriau vyno, o tai atpalaidavo dar daugiau minciu.Vienos jos svelnios ir grazios, kitos sunkesnes. Taip noreciau pasiekti tavo paties sirdi ir itikinti, atverti ja, kad patiketum, jog esi grozis, geris, siluma, meile, laime. Tavyje tiek daug visko telpa ir viskas tavyje yra, tik tu negali rasti kelio i save. Taip svajoju, jog suvoktum, kad esi tai, kas privercia isiklausyti i tyla, medziu slamejima, pauksciu ciulbejima, pavasarines saules siluma. Tu esi ypatingas zmogus ir as tai matau.Klausiu saves ar tu pats kada nors tai pamatysi. Esi brangus ir ne vien tik man. Yra ne vienas zmogus, kuris tyliai svajoja, jog tu atrasi savyje ta sviesa i kuria pradesi eiti ir kapstytis is tamsos. Suprantu ir tave.Negaliu pasakyti, kad zinau, ka jauti, bet galiu drasiai teigti, jog bandau suprasti ir suvokti, ka jauti, ka dabar isgyveni.Nekaltinu taves niekuom, nes tu ir nesi niekur kaltas. Tu tiesiog gyvenai, mylejai ir norejai buti mylimas. Paprasti zmogiski faktoriai, kuriu sieka kiekvienas. Nesmerkiu taves del nieko nenorejimo, suprantu, jog beprotiskai sunku panoreti vel kazko noreti, kai viskas sugriuna.Ir darbas, ir seima, ir draugai, ir tai, ka visa gyvenima siekei ir kurei, ant ko statei savo gyvenimo pamatus. Viskam reikia laiko. Juodus, beviltiskus, kaip is pirmo zvilgsnio atrodo, etapus irgi reikia isgyventi. Kai man buvo labai sunkus etapas, mano draugas, senas biciulis, man kale i galva viena sentencija, kuri su laiku pasieke ir mano sirdi bei prota:"Kas musu nenuzudo, tas padaro dar stipresniais". Reikejo daug laiko, ne vieno ir ne dvieju menesiu, kad patikeciau tuom. Nesakau, kad man buvo taip pat sunku.Sutinku su tuom, kad as nesirgau depresija.Nezinau kas per aukstesnes jegos mane apsaugojo nuo to, bet nedaug iki to turbut truko. Kai pavargau nuo visko, griebiausi visko, bet kokio siaudo, kad islipti. Gavau is vieno zmogaus lapeli su paprasta malda:"Dieve, suteik man ramybes susitaikyti su tuo, ko negaliu pakeisti, drasos keisti, ka galiu pakeisti ir isminties ta skirtuma suprasti" . Is pradziu jos nesuvokiau, Bukai sededama kartojau, paskui pasistengiau isiklausyti i zodius, juos suvokti, Atradau kazkokia jos galia. Tada nuejau i baznycia. Nezinau po kiek metu pertraukos,Turbut po desimties, jei ne daugiau. Sedejimas tyloje ir visa ta aplinka eme raminti tarsi buciau ne viena, tarsi kazkas manim tiketu. Emiau tiketi, po truputi. Atejo tokia diena, kai viena ryta atsibudusi supratau, jog si diena kazkokia kitokia, bet nesuvokiau kuom ji kitokia. Vakare, visai netycia, supratau, kad mane maziau slegia viskas. Tai buvo nauja diena naujo gyvenimo.
Todel dabar ir tavimi tikiu, kad ateis ir tau tokia diena. Tavyje matau stipru zmogu, kuriam dabar tiesiog pernelyg sunku, bet sirdies gilumoje rusena net tavyje ta viltis vel pamilti gyvenima, vel sypsotis. Rasiau jau, kad jei tu nebetikesi, as tikesiu ir uz tave.Jei tau bus sunku, as tiesiog busiu salia ir supratingai priglaudusi patylesiu, jei reiks-verksim kartu, jei nusvis saulute, pasidziaugsiu ja kartu su tavimi.Nesvarbu ar gerai, ar blogai, bet tu nebusi vienas.Niekada. Visad pakelsiu tau rageli ir tyliai istarsiu"klausau", visad dziaugsiuosi su tavimi net menkiausiomis, paciomis nereiksmingiausiomis smulkmenomis. Juk is ju susideda gyvenimas, jos keicia gyvenimus ir likimus.
Audriau, as tavimi tikiu.Tikiu ir tuom, jog savimi patikesi ir tu...Kitaip buti negali, nes taves dar laukia daugybe pavasariu su prazydusiais obelu ziedais, daugybe vasarau su gaiviomis juros bangomis skalaujanciomis tavo kojas, smeleta pakrante ir pro pirstus burancias smilteles, begale rudens zvaigzdetu naktu, spalvotu rudeniniu lapu ir ne viena salta ziema su kupstu puraus sniego, bet siltu ir jaukiu vakaru su karsta imbierine arbata prie zidinio ugnies..
What doesn't kill you makes you stronger.
skambink...
