Moderatorius: Astro-Meška

ParašėŠiršė
#256678 Déjà vu prancūziškai reiškia "jau matyta". Tai pojūtis, jog kažkas jau buvo nutikę, nors iš tikrųjų yra patiriama pirmą sykį.

Esat susidūrę?
Vartotojo avataras
Parašė the ending
#256679 taip ir dažnai.šiurpu.
bet moksliškai paaiškinama tai,kaip per greitas sureagavimas i matomą objektą bet per velus to suvokimas.nu kažkaip.
ParašėŠiršė
#256684 Gali būt. Bet visai smagus tas jausmas. Aš visokiom "mistikom" netikiu :)
Man tai būna, kad aš jaučiuosi ne taip, tarytum būčiau tai jau išgyvenusi, bet lyg tai kažkada jau sapnavau ir štai dabar nutiko realybėje.
Net esu įsitikinusi, kad kelissyk iš tikrųjų sapnavau ir paskui kažkas nutiko. Bet ten tokios nesąmonės, kad tikrai neįmanoma, jog tai ir susapnuočiau, ir išgyvenčiau paskui. :achtung
Vartotojo avataras
Parašė intentions
#256686 Keleta kartu buvo. tikrai kad siurpoka :achtung
Hm, nesidomejau moksliniu poziuriu, idomus paaiskinimas...
Vartotojo avataras
Parašė Morpheus
#256689 Sis jausmas nera retenybe mano gyvenime, taciau man tai asocijuojasi tik su neigiamais dalykais. Visada elgiuosi priesingai, nei "zinau kaip tureciau" elgtis :bloga
Vartotojo avataras
Parašė intentions
#256691 Širšė, man irgi labiau asocijuojasi ne su praeitais gyvenimais, o atrodo lyg buvo sapnuota. Bet man kazkodel vistiek nelabai malonus tas jausmas...
Vartotojo avataras
Parašė Vitalija
#256706 Taip teko.
Vartotojo avataras
Parašė Gabi*
#275012
intentions rašė:Širšė, man irgi labiau asocijuojasi ne su praeitais gyvenimais, o atrodo lyg buvo sapnuota. Bet man kazkodel vistiek nelabai malonus tas jausmas...


Aš prieš du metus pradėjau vesti sapnų dienoraštį. Padariau išvadą, kad mūsų pasąmonė viską žino. Išsipildo viskas, tik reikia tuos simbolius suprasti. O vietas ir žmones mes jau sapne pamatom. Va tai ir ir yra de ja vu
Vartotojo avataras
Parašė aviete
#275015 Ir man taip buve...dabar reciau jau...nemalonus tas jausmas,kad kartojasi situacija... :bloga
Vartotojo avataras
Parašė grincas
#276226 Deja vu galima lengvai paaiškinti. Šis jausmas susijęs su atmintimi, tiksliau su prisiminimų ir pojūčių atkūrimu. Manau sutiksit, jog grįžus į mokyklos klasę po 30 metų, jūs prisiminsite įvykius vykusius joje žymiai geriau ir aiškiau nei sakykim sėdėdami darbe, ir mąstydami kas vyko toje klasėje.Be to su prisiminimais grįžta ir visi pojūčiai (laimė, baimė, pyktis ir pan.).
Iš šio pavyzdžio galime daryti išvadą, kad konteksto (mano pavyzdyje klasė) įtaka yra labai svarbi prisiminimams.

Todėl, kai žmogus patenka į labai panašų kontekstą (aplinkybes), sakykim į tokią klasę, kuri labai primena jo buvusią, yra sužadinami pojūčiai, o kartais netgi prisiminimai. Tik žmogus 100% žino jog čia nesimokė, bet pojūtis toks, lyg būtų mokiniąsis (Deja vu). Tuomet nesugebėdami racionaliai paaiškinti šio reiškinio pradedame aiškinti jį taip (tai mano ankstesniojo gyvenimo prisiminimai, arba aiškiaregyste ir panašiai).

Jei kam įdomu, tai taip Deja vu yra aiškinama David G. Mayers "Psichologija" knygoje.
Vartotojo avataras
Parašė Gabi*
#276235 deja ne viskas taip paprasta. Mūsų racionalus protas nedaug ką mato. Aš dažnai pagalvoju, kad siela gyvena atskirą gyvenimą, kad šitas gyvenimas, kurį gyvename netikras
Vartotojo avataras
Parašė maingirdas
#276236
Gabi* rašė: siela gyvena atskirą gyvenimą, kad šitas gyvenimas, kurį gyvename netikras
kodel netikras ?
Vartotojo avataras
Parašė Gabi*
#276238 todėl kad pirmiausia susapnuoji kažką, o paskui įvyksta. Viskas yra nuspręsta. Nuspręsta kokios mintys ateis į galvą, kaip reaguosim, su kuo susitiksim. Man tik įdomu, ar aplamai mes šitame gyvenime galim ką nors rinktis?
Vartotojo avataras
Parašė grincas
#276242
maingirdas rašė:
Gabi* rašė: siela gyvena atskirą gyvenimą, kad šitas gyvenimas, kurį gyvename netikras
kodel netikras ?


Tikriausiai ji turėjo galvoje Platono olos alegoriją: http://mintys.lt/tikejimas/olos-alegoriją.
Esmė tame, jog tai ką matome negalime vadinti tikrovę, tai yra tik šešėliai to kas yra tikra. Objektyvia tikrovę Platonas laikė idėjas ir ypač išaukštino gėrio idėja. Aristotelis buvo tuo klausimu biški objektyvesnis ir nemanė kad viskas yra gėris.

Toks tikrovės aiškinimas mokslui neprieštarauja. Nes mes informaciją apie tikrovę gauname per receptorius. Jiems sutrikus pvz.: aklam žmogui tikrovė yra tamsa (ir jeigu jam niekas nepaaiškintu, jog tai nėra tikra, jis ir nežinotų kokia ji ištikrųjų yra). Tai iš kur mes žinome, jog tą ką regime yra tikra??????

Kitas dalykas yra tikrovės suvokimas. Pvz.: daug kas galvoja, kad spalva yra daikto savybė. Tačiau taip nėra. Skirtingi paviršiai skirtingai atspindi elektromagnetines bangas, jos patenka į mūsų akį, paverčiamos elktriniais impulsais ir tuos impulsus mūsų smegenys iterpretuoja kaip objekto spalvą (labai jau čia supaprastinau visą procesą). Tačiau tikrovėje objektai yra bespalviai, bet mes juos matome spalvotus.
Vartotojo avataras
Parašė Gabi*
#276244 ne, aš turėjau galvoje ne mintis kažkieno, o tai kas su manim vyksta, ką aš jaučiu