Moderatorius: Astro-Meška

Vartotojo avataras
Parašė insomnia
#256387 Niekas tiksliai nežino, bet yra toks dalykas kaip dvasinė žmonijos patirtis, kuri daug kur labai panaši.
Vartotojo avataras
Parašė Laura_Palmer
#256388 As tikiu....Bet as tikiu, kad siela persikunija i kita zmogu ir gyvena toliau...Tikiu, nes gyvenime nutiko keletas ivykiu, kuriu kitaip niekaip negalejau paaiskinti...
papasakok, jei ne paslaptis apie tuos įvykius. Aš neseniai palaidojau vieną iš artimiausiių (o gal ir artimiausią), dabar negaliu nusiramint, ieškau šitų atsakymų...
Vartotojo avataras
Parašė Vitalija
#256420 ...na tai tokia patirtis, kurios nelabai mokesiu perteikti...tai buvo tiesiog pajutimas....manau, kad ir daugiau zmoniu kazka panasaus patyre...

...vaikysteje, as negaliu sakyti, kad sapnuose, bet tokiose lyg vizijose matydavau labai aisku gamtovaizdi - upe, skardis, ant skrdzio balta sena baznycia...tie vaizdiniai man tarsi atsirasdavo svajojant...net nezinu kaip psakyti...viena diena mane dede nuveze i visai netoli esanti miesteli, kurime butent ant upes skrdzio stovi ta baznycia...mane ten nuveze pirma karta gyvenime - ir as psijutau pazystanti sita sena baznycia, apleistus vienuolyno pastatus, ta upe...viska...jausmas buvo toks stiprus, kad as tai pazystu, as cia buvau, mane kazkas sieja su sita vieta...nors niekada cia nebuvau buvus is tikro...

...veliau per koncerta atsitiktinai mus su drauge uzkalbino kazkokie vaikinai...drauge su vienu leidosi plepeti...as kazkaip net nezinau kaip pasakyt...pradejau ziureti kitam vaikinui i akis....ir tame zvilgsnyje paskendau...atįsiduriau tarsi kitoje erdveje, kitu laiku, kazkur...kartu su tuo zmogum...kitokie...supratau, kad mus sieja kazkokia patirtis....tai nebuvo aistra ar kazkoks tai fizinis potraukis...tiesiog stovejau dvasiniame transe...veliau mane kumstelejo drauge ir as gryzau i realybe...kazkaip pasimeciau ir nudelbiau akis...veliau netarusi zodzio nuejau..kazkaip baugu buvo vel paziureti i ta vaikina, nors labai magejo...

...dar karta teko atsitiktinai sutikti visiskai nepazystama moteri ir jai nieko nepasakius, pajutau, kad ji man labai artima, nors visiskai nepazystama, artima iki asarau, bet kur , kada? Galvojau - kazkoks briedas...ji priejo sako - atleiskit, as jus matau pirma karta, bet man jus tokia artima, tokia miela ir sava, kad as noriu net verkti...mes taip ir nesupratom kodel taip, nes pakalbejom ir neradom jokiu bendru tasku kur ir kada galejom susitikti...bet tas jausmas nepzystamam zmogui buvo tarsi mylimam zmogui...tarsi pazysti ji...

Na, taip trumpai...as tiesiog neradau i tai jokiu kitu atsakymu - kaip, kad kazkur, kazkada, kitame laike mes buvome susitike ir buvome vieni kitiems svarbus...lygiai kaip ta vietove - turbut ten buvojau kitu laiku....beja - ji labai netoli mano tikruju namu...

..bet va rysio su mirusiais artimais zmonemis nejauciu...nors labai artimo, tiesa pasakius ir nepraradau dar...per laidotuves buna sunku, nes tarsi jauciu, kad kazkur cia yra ta iseinanti dusele...mane net sekina tas jautimas...nemegstu laidotuviu...
Vartotojo avataras
Parašė intentions
#256424 Oho, Vitalija, tikrai labai idomu...
man nieko panasaus lyg ir neteko isgyvent (kartais islendancio dezaviu jausmo su tavo nutikimais neverta lygint)
Vartotojo avataras
Parašė EniGmO
#256618 skaistykla tai ir yra žemė...xexe...čia tarp dangaus ir pragaro mes turim gyventi ir mokytis is ankstesniu klaudu..... :da

O del tu jausmu Vitalija...mano sapnai irgi daznai virsta realybe...pamatau matytas vietas...issipildo net ivairios situacijos.,tokie dalykai jau visiskai nestebina...daznai sapnuose net suprantu daly gyvenimo ir po jo prasmes...deja pabudus tai buna tik marmalas :DD...o del tu zmoniu sutiktu ir to jausmo..tai paprasciausiai kiekviena butybe turi aplink save energija,..siuo atveju jusu energiju laukai labai stipriai sutapo...todel ir pajautet tapatuma :) skaiciau ir as nemazai...studiju neturejau,..bet ne viena knyga perskaiciau...zinoma labai daug informacijos nutekejimo..ypac siais laikais...reikia akylai atsirinkti kokia info arciau tiesosd o kur dezinformacija
Vartotojo avataras
Parašė insomnia
#256667 Deja ne, skaistykla nėra šiame pasaulyje, kaip to besinorėtų.
Vartotojo avataras
Parašė intentions
#256668 insomnia, o tu 100% gali garantuoti? :)
Vartotojo avataras
Parašė maingirdas
#256671 As ir manau ,kad siame pasauly skaistyklos nera.Ta zino kiekvienas tikintis.
Vartotojo avataras
Parašė EniGmO
#256672 As ir tikinti,. bet neneigiu, kad tai gali buti ir variantas. :) beje sis variantas ne siaip atsirado is niekur bet ir keliose knygose teko skaityti.,tai buvo aprasyta.,nepasakysiu dabar tiksliai autoriaus.
Vartotojo avataras
Parašė Mellisa
#256676
insomnia rašė:
maingirdas rašė:
insomnia rašė:aš tikiu
Paaiskink placiau ,nes tavo sritis cia.Man idomu... :angel


O ką čia aiškint. He he he
Žmogus miršta, tada keliauja į pragarą, skaistyklą, arba rojų. Pragaras ir rojus yra būsena amžinybėje. Pragare žmogus egzistuoja be Dievo meilės, rojuje atvirkščiai.



Skaistyklos aplamai nera. Vitalija teisingai parase. Tai yra sugalvota, kam tai buvo naudinga.
Vartotojo avataras
Parašė Vitalija
#256707 As vel pasikartosiu, kad is musu cia esanciu nei vienas nezino kaip ten viskas yra is tikruju. As neatmetu tikimybes, kad po mirties ir is viso nieko nera. Gal ne tik skaistykla, o aplamai visos tos teorijos yra sukurtos, kad save paguosti. Nes, pripazinkim, mintis, kad po mirties nieko nera yra gniuzdanti...
Vartotojo avataras
Parašė Vitalija
#256708 ...lygiai ta pati galeciau pasakyti ir apie religijas...,,opiumas liaudziai'' - kaip kazkas pasake...gyvenimas butu tuscias ir atrodo lyg ir beprasmis be to daugumai...zmones tarsi iesko uztarimo religijoje...
..is tikro mes gi nei vienas nezinom kaip ten kas yra...musu protas ir suvokimas labai ribotas visatos mastu...

..kaip vienas protingas zmogus pasake - ,,zinau, kad nieko nezinau''...
Vartotojo avataras
Parašė EniGmO
#256710 pritariu :) bet sistema yra, mes jos dalis, vadinas mirtimi nieks nepasibaigia. Tai nebutu logiska...
Vartotojo avataras
Parašė maingirdas
#256722 O as galvoju ,kad ta reigija sugalvota ,kad zmogui butu lengviau gyvent.Bet as tikiu,nes nezinau ,kas po mirties manes laukia. :angel
Vartotojo avataras
Parašė Mellisa
#256728 Su visais sutinku. Remiuosi evangelija. Tikiu. Nesiknaisioju. Neieskau priestaravimu.

Kaip dukra sako, jei tau taip lengviau - tikek.
Bet as tikrai tikiu, kad po mirties manes laukia amzinas gyvenimas, auksiniame mieste su Kristumi ir tais , kurie irasyti i Gyvenimo Knyga.

Stengiuos gyventi kaip moke Kristus.
Einu, griunu, keliuosi ir vel einu....
Gyvenu tikejimu, viltimi....