- 2012 06 26, 15:19
#262519
Turejau cia neseniai pokalbi su gydytoja, ir kai ji paklause kur ieskau paguodos ar pagalbos kai man sunku, atsakiau kad is seimos nariu bei forumuose.
Visu pirma pasakysiu kad gydytoja tikri gera ir as ja pasitikiu. Ji man daug kuo padejo ir vis dar padeda. Neminesiu nei vardo, nesakysiu kas per gydytoja, psicologe ar psichiatre o gal ir terapeute. Siuo atveju gal ir ne labai svarbu, o svarbu yra tai ka ji atsake - nustok lankytis forumuose.
Sekantis dalyka, ka isgirdau is jos - forumuose sedi ne tie, kas nori ir planuoja pasveikti o tie, kas nori sirgti. Na ir is tiesu ji teisi, cia susirenkam mes, ligoniai ir sergam kartu kad nebutu taip sunku.
Tai kaip yra is tikruju - mes sergam kartu ar sveikstam kartu?
Taigi jei priimti kad DK yra ne siaip serganciuju klubas kur susirenkam dasirgt saugiai iki gyvenimo galo, ir jei priimt DK kluba kaip pagalbos grupe, reiskia... mes turim planuot savo pasveikima ir skatinti vienas kita sveikti?!
Is dalies taip ir yra, cia rasim ir sekmes istoriju ir ivairius kampelius forume, kur galima prablaskytio demesi nuo savo ligos, rast draugu, palaikyt juos ir gaut palaikyma. Cia nemazai yra pasveikusiu kurie jau nebeuzsuka arba tik retkarciais uzeina.
Taigi, mielieji - kokia turite vizija? Kada ir kaip planuojate pasveikti? As pavyzdziui per sukastus dantis bet su didele viltimi, bei su psichologo ir psichiatro gerai apgalvotu palaiminimu mazinu po truputi savo vaistus (Lexo+Coaxil), ir mazdaug per savaite ar dvi jau tureciau juos pabaigti ir pamazu atsisveikinti su nutraukimo sindromu per kuri dabr kapanojuosi. Psichoterapija zadu lankyti visus siuos metus ir tikiuosi padaryt didele pazanga jos deka. Na ir religija, draugai, seima, cia - be abejo, nepamainomi dalykai man. O kaip pavyks, ziuresim.
Visu pirma pasakysiu kad gydytoja tikri gera ir as ja pasitikiu. Ji man daug kuo padejo ir vis dar padeda. Neminesiu nei vardo, nesakysiu kas per gydytoja, psicologe ar psichiatre o gal ir terapeute. Siuo atveju gal ir ne labai svarbu, o svarbu yra tai ka ji atsake - nustok lankytis forumuose.
Sekantis dalyka, ka isgirdau is jos - forumuose sedi ne tie, kas nori ir planuoja pasveikti o tie, kas nori sirgti. Na ir is tiesu ji teisi, cia susirenkam mes, ligoniai ir sergam kartu kad nebutu taip sunku.
Tai kaip yra is tikruju - mes sergam kartu ar sveikstam kartu?
Taigi jei priimti kad DK yra ne siaip serganciuju klubas kur susirenkam dasirgt saugiai iki gyvenimo galo, ir jei priimt DK kluba kaip pagalbos grupe, reiskia... mes turim planuot savo pasveikima ir skatinti vienas kita sveikti?!
Is dalies taip ir yra, cia rasim ir sekmes istoriju ir ivairius kampelius forume, kur galima prablaskytio demesi nuo savo ligos, rast draugu, palaikyt juos ir gaut palaikyma. Cia nemazai yra pasveikusiu kurie jau nebeuzsuka arba tik retkarciais uzeina.
Taigi, mielieji - kokia turite vizija? Kada ir kaip planuojate pasveikti? As pavyzdziui per sukastus dantis bet su didele viltimi, bei su psichologo ir psichiatro gerai apgalvotu palaiminimu mazinu po truputi savo vaistus (Lexo+Coaxil), ir mazdaug per savaite ar dvi jau tureciau juos pabaigti ir pamazu atsisveikinti su nutraukimo sindromu per kuri dabr kapanojuosi. Psichoterapija zadu lankyti visus siuos metus ir tikiuosi padaryt didele pazanga jos deka. Na ir religija, draugai, seima, cia - be abejo, nepamainomi dalykai man. O kaip pavyks, ziuresim.
Too smart is stupid.
