Skyrius depresija sergančiųjų artimiesiems

Moderatorius: signs

Vartotojo avataras
Parašė Paukstis
#262688 Svarbu kantrybe ir teigiamas poziuris :da
Parašė anti-stress
#269517
tikroji rašė:ir dar. mano dauguma draugų patys buvo linkę į depresiją ir aš ne vieną žmogų užkrečiau savo skausmu. jiems imdavo darytis panašūs dalykai, jie imdavo sapnuoti panašius sapnus... bet tai būdavo tik trumpi epizodai, po to visi pabėgdavo.


istikruju, tas tiesa.. esu girdejusi, jog sergantieji depresija, gali ja "uzkresti" ir kitus.. pvz, as irgi neseniai, jau antra savaite sergu ir mano draugas, pamates mane nusiminusia, taip pat kazko vis nuliusdavo. bet visgi: as asmeniskai labai megstu analizuoti "kas? is kur? kodel? nuo kada?" ir mano nuomone, gydytis nuo depresijos neuztenka vien kitu palaikymo. juk tie zmones, palaikydami jus moraliskai, taip pat tikisi kad greit jus pasveiksite ir vel sypsosites, kaip anksciau. taciau, jei tai uzsitesia ilgiau? jie po trupuciuka ima jus atstumti.. tai neigiama reakcija i jusu liga. taigi, palaikymas- tik dalis gydymo, o problema turi spresti pats sergantis zmogus su zmonemis, kurie gali padeti iveikti depresijos priezasti. cia mano patarimas: 1) isiaiskinti, is kur kilo deprsija (pvz, nesugebejimas issimoketi paskolos) atsidures tokioje situacijoje, zmogus pavargsta kovoti su esama padetim, ima griauztis, kad "nuvyle kitus" ir galu gale pasiduoda.. kad nebereiketu taip nuolat pergyventi, jis visa tai "paleidzia pasroviui", jam- vienodai (kad ir ta paskola). 2) zmogui vienodai ir ji tas pyyp! jausmas dar labiau liudina. jis zino kad daro blogai, kad turetu stengtis ismoketi paskola, bet gyventi nesistengiant- lengviausia ir patogiausia iseitis (bent tuo momentu) 3) pastebeje zmones, kad kazkas ne taip- dingusi nuotaika, pastovi grauzatis, atsiprasinejimai ar siaip, "ziurejimas i viena taska" sunerimsta. ir tai yra pats svarbiausias dalykas serganciam depresija zmogui- jis ziures i jusu pirmaja reakcija: jei ji uzjausite, jis pasitikes ir issipasakos. jei sakysite "pralinksmek" jis uzsiskles nuo jusu jau paciu pirmuoju pokalbiu. 4) uzsisklendes zmogus visada sieks buti vienas. o tai- pavojingiausias dalykas per visa depresijos istorija.. nieko nera pavojingiau, kaip palikti zmogu viena. budamas vienas, jis visada prisigalvos kad ir nebutu dalyku ir galvos apie niurius dalykus, kurie tik dar labiau pasuks mastyma neigiama puse. jis griausis kad serga, kad nuvyle kitus apleisdamas pareigas, ims manyti jog jis nebereikalingas, kad gadina gyvenima ir.. nusizudys. (ne, cia tik galimas variantas). 5) zmogui, kuris issipasakoja, lengviau- jis papasakos problema (pvz, apie ta paskola, jam truksta pinigu) ir artimieji gales padet =) taigi 6) panaikinkite depresijos priezasti, ar tai butu meile, pinigai, mokslai ar pan, nes pats zmogus tos priezasties iveikti jau nebegali.. is tu neigiamu minciu kratinio ir igyjama depresija.
Vartotojo avataras
Parašė Paukstis
#269528 Viena is esminiu pavoju ligai progresuoti - atsiribojimas nuo kitu. Menu, man atrode, kad geriausias vaistas yra vienatve ir kad visi paliktu ramybeje. Dalis tiesos - zmogui reikia pabuti vienam, taciau klausimas - kiek? Juk net nesergantys specifiniu sriciu ''asai'' ilgesni laika atsitraukia nuo visuomenes. Taciau kada tai ligos apraiska - ne visuomet aisku.
Parašė anti-stress
#269534 ir apskritai, pagrindines klaidos buna kitu nesupratingumas:
1) pamate, jog jums depresija, jie ims jus kaltinti, supyks, kad jus tik skundziates, norts tada jums ypac reikia kitu palaikymo
2) nesirupins jusu isklausyti net ir tada, kai pasirysite pagaliau issipasakoti
3) net tuomet, kai pasakote visas priezastis, kas negerai, jiems vienodai
4) jus palieka vienus
5) neturi kantrybes
6) po depresijos reikalaus jusu atsiprasymo, kam "negraziai elgetes"
ir panasiai.. zodziu, depresija istikruju ismanau gerai, zinoma- paciai padeti sunkiausia.. jej kam reikes pagalbos: skaipas: "sonata.eri" (17 metu)
Parašėmarronnier
#269571 O aš manau, kad depresija yra stipri energija ir viso žmogaus susikaupimas priešintis aplinkai, kurios žmogus nebenori kęsti. Kai žmogus nepaiso ar negali paisyti savo jausmų ir norų, užgniaužia ego ir pan., tada ima priešintis visas organizmas. Nesakau, kad taip yra visada, bet daugeliu atvejų - tikrai taip. Visos ligos nuo nervų. :) Depresikai, pripažinkim, bjaurūs būna. :)
Taip, liga, bet paimkit ir atskirkit, kur yra manipuliacija savo gera padėtimi (liga) ir gavimas iš to naudos, o kur yra tikrai tik ligos simptomai ir niekas daugiau - nesugebėjimas atsikelti iš lovos, atlikti kažkokią pareigą tiesiogine prasme (vertėtų prisiminti, kiek žmogus gali - atsikelia iš invalido vežimėlių, padaro tai, kas atrodo neįmanoma).
Parašė C'est la folie
#269589 Aš kai susirgau net nesupratau, kad sergu, pastovios psichozės buvo, tad man dzin būdavo tiek kitų pyktis, tiek priekaištai. Per vargus ir kančias kai viskas buvo išsiaiškinta apie mano "hobius", apie mano būsenas, artimieji tapo supratingi, nuo tol paramos ir postūmių over 9000, žinoma būdavo nesusipratimų, bet nieko itin radikalaus. Kai man buvo blogiausia, tai mane tiesiog iškeldavo iš lovos, stumdavo po dušu, vos ne aprengdavo ir visad spirdavo skatinamą spyrį į šinką, be jokių priekaištų, be pykčio, viskas būdavo daugmaž žaismingai, aš ten lavonėju, psichuoju, vos pajudu, o mane su juokais tvarko, į žmogų verčia, kaip su kokiu kūdikiu :D gal keistai visa tai skamba, bet tai tikrai man padėdavo, bent jau minimaliai pozityvo įnešdavo. Jeigu mano akiratyje atsirastų žmogus su tokio pobūdžio problemomis, pirmiausia ką padaryčiau - pasiūlyčiau tikrai gerą psichiatrą.
Vartotojo avataras
Parašė Būsena
#269596 Tau pasisekė su artimaisiais. Mano draugės (tikrai geri ir faini žmonės) po šiai dienai nesuprato, kad aš tikrai sirgau ir kad tai ne "išsikalinėjimas" dėl per gero gyvenimo, ar ne tiesiog bloga nuotaika.
Parašė Mama12
#405243 As gali pasidalinsiu vienu neseniai perskaitytu geru straipsniu, kur duoda visai gera sarasa budu, kaip padeti artimam zmogui, serganciam depresija:

https://galingi.lt/depresija/6-budai-kaip-efektyviai-padeti-depresija-serganciam-artimajam/
Parašė Deode
#426978
Paukstis rašė:Viena is esminiu pavoju ligai progresuoti - atsiribojimas nuo kitu. Menu, man atrode, kad geriausias vaistas yra vienatve ir kad visi paliktu ramybeje. Dalis tiesos - zmogui reikia pabuti vienam, taciau klausimas - kiek? Juk net nesergantys specifiniu sriciu ''asai'' ilgesni laika atsitraukia nuo visuomenes. Taciau kada tai ligos apraiska - ne visuomet aisku.


Is kitos perspektyvos turiu artymą asmenį, kuris atsiriboja, sako nori palaikyti atstumą. Manėme tegu. Bet viskas tik dar blogėja, jam labai sunkus nerimas o gal net depresija. Man labai skaudu. Verkiu kartais ir net nežinau kaip padėti ir įtikinti jį apsilankyti pas gydytojus. :warm