Moderatorius: Astro-Meška

Parašė Vvol
#274348 Sveiki,

Noreciau pasidalinti savo bedom, galbut kas nors esat su tuo susidure, ir galetumet man padet, nes jau pradedu prarast vilti.
Paskutinius metus mane lydi nervinis issekimas, buna kokia savaite atsigauni, o po to vel menesi nieko negali daryt, o dabar vel ant kazkokios krizes uztaikiau. Pozymiai tokie, miegu 12 valandu per para, bet jauciuos nei kiek nepailsejes, pablogejus atmintis, todel daznai tenka viska uzsirasinet, pablogejus koncentracija, todel negaliu ilgai silaikyt demesio, sunku skaityt, rasyt, ziuret filmus ir uzsiimt bet kokia protine veikla, labai greitai bega laikas, net nepastebiu kaip prabega viena diena ir ateina kita, o dar kamuoja visokie somatiniai negalavimai, skauda galva, perplakineja sirdis, nevirskina skrandis, kitaip sakant jauciuos kaip pensininkas, nors toks dar tikrai nesu ir tai mane gasdina. O kas blogiausia, as niekur nedirbu, todel man net baisu isivaizduot kas bus, kai pradesiu dirbt. Dabar mokausi 4 kurse, kitaip sakant paskutiniai metai, nebent sugalvosiu stot i magistra. Paskaitu nedaug, su uzduotimis susitvarkau, todel nemanau, kad mane prie to privede mokslai. Apskritai negaliu rasti jokio paaiskinimo, suprasciau jei taip nutiktu dirbanciam zmogui, bet as kas antra diena prasedziu namuose. Gal patys esat susidure su tuo ir rade iseiti? Gal reiktu pakeist aplinka? Pagyvent menesi be kompiuterio ir telefono? Eit anksciau miegot? Jau nezinau ko griebtis.
Tiesa, paauglystej esu turejes nerimo sutrikimu, bet atrodo su jais susitvarkiau, gal jie cia kokia paslepta forma taip reiskias?
Vartotojo avataras
Parašė enya
#274352 Labas, Vvol. Iš visko, ką parašei labai panašu į depresiją, bet niekas forume tau diagnozės nenustatys. Reikėtų konsultuotis su psichologu ar psichiatru. Man taip buvo :) O kaip nuotaikos?
Parašė Vvol
#274387
enya rašė:Labas, Vvol. Iš visko, ką parašei labai panašu į depresiją, bet niekas forume tau diagnozės nenustatys. Reikėtų konsultuotis su psichologu ar psichiatru. Man taip buvo :) O kaip nuotaikos?


Labas. As ir galvoju ar depresija ar pervargimas, nes internete skaiciau, kad pervargimo irgi panasus simptomai, nors cia turbut viskas susije. As seniau buvau pas psichiatre del nerimo, geriau antidepresantus, bet man nepatiko ju poveikis, labai eme miegas, tai kazkaip susitvarkiau ir be vaistu, bet gal cia kokios nerimo pasekmes? Man nera taip, kad visai is lovos neatsikelciau, yra noras kazka daryt, tiesiog nera jegu. Prisedi koki darba rasyt ir po pusvalandzio jau pradeda skaudet galva. Svarbiausia, kad cia susije tik su protiniu aktyvumu, nes fiziskai tu jegu atrodo netruksta. Tiesiog galva nebedirba :) o nuotaikos tai vidutines, nors pastebiu, kad kartais bunu piktas ar susierzines be priezasties. O jei tau taip buvo, kaip issikapstei is tokios padeties? Man kazkaip nesinori tiket, kad vaistai yra iseitis, gal yra kitu budu?
Vartotojo avataras
Parašė maingirdas
#274428 baisu ,jei taip buna...
Parašė Juozukas
#276759 Nu galiu pasakyti, kad ilgą laiką gyvenau su panašia būsena, vos pasivilkdavau, nors ir miegodavau atrodo nemažai, ir pastoviai širdis kalatodvosi, pulsą vis tikrindavau, per miegus atrodo dantim griežiau...nu žodžiu, situacija be ryšio. Bet visgi galiausiai suvedžiau viską į stresą, apskritai esu linkęs viską "sunkiai" priimti, bet koks neapibrėžtumas, permainos man kelia stresą, tik va kurį laiką aš to nepripažinau, nes atrodė, kad nelygis, čia dėl kokio rašto darbo parintis, nu bet va tiek mažų visokių dalykų rezultate ir gavosi - drebančios rankos, širdis ir nuovargis
Parašė Vvol
#279252 Na išsiaiškinau, kad greičiausiai bus neurastenija, bet kaip išlipt iš šitos krizės vis dar nežinau.
Vartotojo avataras
Parašė mmm
#287112
Vvol rašė:Na išsiaiškinau, kad greičiausiai bus neurastenija, bet kaip išlipt iš šitos krizės vis dar nežinau.


Buvai pas gydytoja? Ar pats issiaiskinai?:)
Paskaiciau tavo pozymius, pas mane yra panasumu. Kruva somatiniu skausmu, tai mano diagnoze - nerimas su depresija. Nors pati galvojau, kad pavargau nuo darbo. Taiva geriau nueiti pas gydytoja, nustatys, aks tau yra ir paskirs gydyma. Nes as pvz per ilgai nesigydziau, tai tik dar daugiau bedu prisidariau...Simptomu tik daugeja nesigydant..
Parašė Vvol
#288111
mmm rašė:
Vvol rašė:Na išsiaiškinau, kad greičiausiai bus neurastenija, bet kaip išlipt iš šitos krizės vis dar nežinau.


Buvai pas gydytoja? Ar pats issiaiskinai?:)
Paskaiciau tavo pozymius, pas mane yra panasumu. Kruva somatiniu skausmu, tai mano diagnoze - nerimas su depresija. Nors pati galvojau, kad pavargau nuo darbo. Taiva geriau nueiti pas gydytoja, nustatys, aks tau yra ir paskirs gydyma. Nes as pvz per ilgai nesigydziau, tai tik dar daugiau bedu prisidariau...Simptomu tik daugeja nesigydant..


Aš pats mėgstu sau ligų ieškot :) bet po to komentaro ištikro buvau nuėjęs pas daktarę, davė užpildyt lentelę ir pasakė, kad man lengva depresija. Na depresija man yra buvus ir anksčiau, bet reiškėsi kitokie simptomai, galvojau, kad jau pasveikau. Keista. Bet kadangi daktarė žino, jog nemėgstu AD pradėjo pasakoti apie kažkokį naują vaistą agomelatiną. Davė net visą knygutę pasiskaityt. Tai dabar galvoju ar grįžt prie AD, ar toliau sėdėt ant raminamųjų/migdomųjų ir laukt stebuklo.
Parašė Vvol
#288113 Beje sia savaite prisigalvojau ivairios veiklos, kad tik namie nereiktu sedet. Vaiksciojau i sporto kluba. Susitikt su seniai nematytais draugais. Pradejau pardavinet visokias senienas. Zodziu, laksciau is vieno galo i kita, bet vis delto nepavyko apgaut organizmo. Parejo siandien tokios panikos atakos, kad be xanaxo neissiverciau. Atrodo, kad dabar ijungtas kazkoks autopilotas, o mano protas out of picture.
Parašė sunshine
#288119 Iš patirties galiu pasakyti, kad nuo savęs ir ligos nepabėgsi, reikia užsiimti tuo tam, kad pasveiktum. Kai man pačiai pavasarį į galvą kartas nuo karto ateidavo mintis, kad prasideda atkrytis, nėriau į darbus kaip tik galėjau, ir galiausiai persidirbau ir save sugraužiau tiek, kad dabar jau tris mėnesius atsigauti negaliu.
Išmokti būti su savim ir priimti tokį, koks esi sunku, bet tą padarius pasidaro žymiai paprasčiau gyventi. Kita vertus, aš kalbu "iš savo varpinės", su depresija turbūt kaip tik reikia susigalvot veiklos tam, kad negulėtum į lubas žiūrėdamas. Bet pasirūpint, kad netektų verstis per galvą irgi reikia.
Parašė Vvol
#288171
sunshine rašė:Iš patirties galiu pasakyti, kad nuo savęs ir ligos nepabėgsi, reikia užsiimti tuo tam, kad pasveiktum. Kai man pačiai pavasarį į galvą kartas nuo karto ateidavo mintis, kad prasideda atkrytis, nėriau į darbus kaip tik galėjau, ir galiausiai persidirbau ir save sugraužiau tiek, kad dabar jau tris mėnesius atsigauti negaliu.
Išmokti būti su savim ir priimti tokį, koks esi sunku, bet tą padarius pasidaro žymiai paprasčiau gyventi. Kita vertus, aš kalbu "iš savo varpinės", su depresija turbūt kaip tik reikia susigalvot veiklos tam, kad negulėtum į lubas žiūrėdamas. Bet pasirūpint, kad netektų verstis per galvą irgi reikia.


Geriau, kad kiti priimtu toki koks esi, gal nebereiktu per galva verstis. O dabar apsimetinet reikia, kad sveikas esi, nes neduok die suzinos darbdavys, kad sergi depresija, tai iskarto skrisi lauk. Karjeros laiptais i apacia kitaip sakant. Nemegstu as tokiu kriziu. Ateina, sugriauna viska ir iseina. Na mes dar pakovosim.
Parašė sunshine
#288219 Jei sergi depresija ir tau tai netrukdo gyventi, tai apsimetinėti lyg ir nebėr prasmės. O jei trukdo - reikia gydytis, tiesa? Paprasta, tik sunku įgyvendint :)
Parašė Vvol
#288321
sunshine rašė:Jei sergi depresija ir tau tai netrukdo gyventi, tai apsimetinėti lyg ir nebėr prasmės. O jei trukdo - reikia gydytis, tiesa? Paprasta, tik sunku įgyvendint :)


Trukdo, aisku trukdo. Bet sita liga paciam lengviau priimt nei kitiem. Juk niekam nesiskelbiam, kad sergam depresija, neprestizas juk. Neduok die nesveiku palaikys. O kas liecia mano simptomus, tai kad negaliu susikaupt ir panasiai, tai man dar jokie vaistai nepadejo. Na reiks bandyt agomelatina, gal blogiau nebus.
Parašė briga6969
#288758
Vvol rašė:
sunshine rašė:Jei sergi depresija ir tau tai netrukdo gyventi, tai apsimetinėti lyg ir nebėr prasmės. O jei trukdo - reikia gydytis, tiesa? Paprasta, tik sunku įgyvendint :)


Trukdo, aisku trukdo. Bet sita liga paciam lengviau priimt nei kitiem. Juk niekam nesiskelbiam, kad sergam depresija, neprestizas juk. Neduok die nesveiku palaikys. O kas liecia mano simptomus, tai kad negaliu susikaupt ir panasiai, tai man dar jokie vaistai nepadejo. Na reiks bandyt agomelatina, gal blogiau nebus.



Be AD kažin ar kas padės tau. O ir AD labai sunku pritaikyti, konkrečiam atvejui. Mano patarimas būtų toks, niekam nesiskelbk, kad sergi, bet gydykis, nes liga labai greitai progresuoja ir aš taip viską buvau susišikus gyvenime, kad net mokslų nebaigiau per savo kvailą atrodo ir nereikšmingą ligą. Ir net dabar laukiu išganingos dienos (kuri jau netrukus tiesa), kol pateksiu pas daktarą. Nes pabandžiau be jų pabūti, ir vėl viskas iš naujo. Tikiuosi vėl atsistoti ant kojų, nes esu dobėje. Tikrai nuoširdžiai linkiu pradėti gydytis, kad nenukristum į tokią duobę kokioje aš dabar esu.