Moderatorius: Astro-Meška

Vartotojo avataras
Parašė Ciaba
#272229 Per daug sudėtingai pradėjom gvildenti šitą temą. Tu mumu viską suvedi į klasikinę religiją ir jos dogmas, Dievą.
Aš tikiu protingesnės už mūsų civilizacijos egzistavimą. Tai ir mokslas pripažįsta, kad visatoje ar visatose mes ne vieni. O kaip ją pavadint, tą civilizaciją, galbūt tą mūsų protu nesuvokiamą materiją, energijos (fizinės, dvasinės ir t.t.) sankaupą, jeigu norit matricos valdovą ar kažkokį superkompiuterį(taip moksliškiau)- kiekvieno asmeninis reikalas,
Čia tik mano nuomonė. Bet tai netrukdo man kreiptis į tą superkompiuterį Dievo vardu.
Vartotojo avataras
Parašė EniGmO
#272251 Kaip gali išnykt tikėjimas ,tada naikinkim ir tokius dalykus (fenomenus) kaip meilė,grožis...juk visi supratimą turim skirtingą apie tai.
Vartotojo avataras
Parašė mumu
#272484 netrukdo, aš neneigiu tokių dalykų. Bet visai kas kita yra, kai tai kitai "civilizacijai", "jėgai" ar kaip čia pavadinsi, suteiki "valdovo" teisę. Taip, gal egzistuoja, gal ne, bet kodėl kažkam turėtų rūpėti tavo maldos, garbinimas ar pripažinimas? Ir vieną kartą Ciaba, pasakyk, kaip tu save įvardintum, tikinčiu žmogum? Kodėl šituos kosmoso tyrinėjimus apskritai sieji su religija ir tikėjimu tuomet? Kodėl manai, kad tavim kažkas tyliai rūpinasi ir prižiūri? Kuo tu tiki? Ar manai, kad tavo geri darbai būna to "proto" pastebėti, o blogi irgi kažkaip registruojami? Ar tu turi galimybę kažką keisti? Kaip tai susiję, kas nuo ko priklauso?


Ką reiškia "per daug sudėtingai"? Ką reiškia nesigilinti? Gal tau tai tinka, man tai netiks niekada. Aš noriu SUPRASTI, man tai svarbiausias dalykas pasaulyje. Ir nė kiek neperdedu.


Enigmo, skamba isteriškai, o kodėl turėtumėm naikinti šituos dalykus?
Vartotojo avataras
Parašė Paukstis
#272543 ''KAŽKAS'' davė mums Sąžinę (neapčiuopiamas reiškinys), Gėda, Kaltė bei kita - atsvara antonimams.
Tačiau sąžinė... Žmogus gali būti nedvasingas, netikintis, tačiau kodėl norisi elgtis nors kartais dorai?
Kuo žmogaus siela daugiau serga,mintys užteršiamos, tuo jo sąžinė labiau deformuota...
Jei žmogus niekuo netiki, lai bent tiki savo SĄŽINE. Bent tokia ištikimybės forma padės nesužverėti ir nedegraduoti kitose plotmėse. [/b]
Vartotojo avataras
Parašė mumu
#272609 Tai mes apskritai turime jausmus, ne tik tokią savybę kaip sąžinė. Bet kalbame ne apie tai, kad jausmus turime, o būtent apie tai, kas juos mums "davė". Čia mūsų požiūriai ir išsiskiria.
Antonimas, kiek žinau, yra priešingos reikšmės žodis, kas yra "atsvara antonimams"? Sinonimai? Ką tu turėjai galvoje?
Kodėl žmonės elgiasi dorai, aš jau savo nuomonę pareiškiau anksčiau, daugiau nuomonių negirdėjau.
Paukšti, o tavo nuomone, ką reiškia elgtis dorai? Ką tai apima?

Obsesijau, paskaičiau, man per sunku suprasti, nekertu tokių kvantinių dalykų :achtung Pažiūrėjau, yra nuorodą į kitą tinklalapį, ten kažkoks pradžiamokslis visos šitos teorijos, kai tik turėsiu laiko - paskaitysiu.
Vartotojo avataras
Parašė Paukstis
#272612 mumu, nesikabinėk prie žodžių. Paskaityk, ką tie žodžiai reiškia enciklopedijoj, jei nežinai. Aš apie kitą sąvoką rašiau - TIKĖJIMĄ SAVO SĄŽINE

O dorumas/dorybė lai būna suvokiamas pagal tavo sąmonės, proto ir išminties sąmpratą. Tai tik vienas iš elementų. Dar yra kilnumas, nuolankumas, gerumas, užuojauta ir t.t.

O Jausmai
- tai tavo dvasios, elgesio ir reakcijų išraiška. Tai tik signalai. Tačiau jei žmogus su sąžine nedraugauja, tai ir signalai klaidingai reikšis.
Vartotojo avataras
Parašė mumu
#276422 Mano vaikai nebelankys tikybos pamokų. Kadangi visa klasė, išskyrus mano dukrytes ir dar vieną berniuką, kuris yra kito tikėjimo, mokosi tikybos, o ir per visą mokyklą neišeina sudaryti tos amžiaus grupės besimokančių etikos mokinių, teks etikos mokytis savarankiškai. Nors mokslo metų pradžioje rašiau prašymą, jog pageidauju, kad mano vaikai mokytųsi etikos, dabar turėsiu rašyti dar vieną prašymą, tada direktorė turės išleisti įsakymą dėl savarankiško mokymosi. Nemalonu kelti tokį erzelį. Bet ką daryti, kai kito pasirinkimo nėra?
Vartotojo avataras
Parašė Paukstis
#276431 mumu, tai Tavo vaikas irgi kito tikėjimo, ar išvis - jokio tikėjimo?
Menu, mes atsisakėme kadaise ''Tikybos'' pamokų. Tai per rugsėjo šventę bažnyčioje mūsų klasę kunigas nekaip įvardijo, o visi stovėjome per palaiminimą. Manau, jog Tikyba negali būti kaip ugdomojo proceso dalis. Galėtų, tarkime,būti ''Dorovinis ugdymas'', ar kažkas panašaus...
Vartotojo avataras
Parašė Ciaba
#276450
Mano vaikai nebelankys tikybos pamokų.


O čia jų noras, ar tavo nurodymas? Ar jie jau pajėgūs pasirinkti? Ar nebus taip, kad kada nors jie priekaištaus tau?
P.S. Iš visų tavo pasisakymų matyti, kad labai nekenti tikėjimo.
Vartotojo avataras
Parašė mumu
#276455 mano vaikai jokio tikėjimo, kaip ir aš. Aš irgi manau, kad tikybos neturėtų būti mokyklose, kaip disciplinos.
Taip, Ciaba, tai mano sprendimas. Mano vaikai dar nepilnamečiai, už juos esu atsakinga aš. O kaip kitaip? Jeigu jos pageidaus pasirinkti tikėjimą, galės tai ir padaryti, kai supras, kodėl tai daro. O dėl ko jie man gali priekaištauti? Juk jei norės būti tikintys, bus, senaties termino tam tikriausiai nėra?

O iš kurių mano pasisakymų matyti neapykanta tikėjimui?

Man žinok gal labai nepatinka, kai man ką nors "bruka". Kai sako, kad turiu galvoti taip ir anaip, daryti tą ir aną, nes taip reikia. Mane ne tikintys piktina, tai jų pasirinkimas. Aš nesuprantu tų, kurie, pavyzdžiui, eina į bažnyčią tuoktis, nes "juk taip gražu". Arba krikštija vaikus "dėl visa ko". Ką tokiems žmonėms reiškia tikėjimas? Man atrodo, kad jie tą tiesiog sieja su kažkokiu dorybių rinkiniu. Neva, jei esi tikintis, automatiškai turi visas kitas gerąsias savybes. Taip nėra. Būti tikinčiu tiesiog nėra dorybė.

Dar nemėgstu kai prašo nesikišti, nesigilinti, kai sako, kad "tiesiog taip yra". O aš manau, kad nebūtinai taip turi būti, kaip yra.
Paskutinį kartą redagavo mumu 2012 09 18, 15:15. Iš viso redaguota 1 kartą.
Vartotojo avataras
Parašė Ciaba
#276457
Labai juokingai atrodo tie žmonės, kurie kovoja prieš Dievą (contrateistai). Jeigu jokio Dievo nėra, tai kuriems galams kovoti prieš nieką? Jie yra panašūs į Don Kichotą, kurs kovojo su vėjo malūnais


Tas skirtumas yra ne ontologinis, bet psichologinis. Pamažu žmogus susidaro pats sau nuomonę, kad Dievo nėra. Tas mintis dalinai jis galėjo girdėti iš kitų, dalinai jas padiktavo gyvenimo interesai. Mat, žmogus kartais nori gyventi pagal savo aistras ir užgaidas. Kad galėtų pateisinti savo gyvenimo nedorumą, jie paneigia Dievo buvimą ir kartu nubraukia Dievo įstatymų reikalavimą. Kitiems reikia vadintis ateistais, kad galėtų užimti aukštesnę vietą. Dar kitus verčia būti bedieviais organizacinė drausmė (bolševizmas). Tokiu būdu ir susidaro gyvenime nemažas skaičius bedievių arba dėl palaidos


Dr. P. Celiešius
Vartotojo avataras
Parašė mumu
#276462 aš tau jau aiškinau, Ciaba, kodėl apie tai diskutuoju ir kodėl, tam tikra prasme, kovoju. Manęs ir tikybos mokytoja klausė - "o ko jūs bijote?". Aš nieko nebijau, aš renkuosi.

Dar vienas dalykas, dėl ko gilinuosi ir diskutuoju - religijotyra yra man įdomus mokslas.

Čia dėl to bedieviško paleistuviško gyvenimo tai tradicinė nuomonė, tačiau neteisinga. Kaip ir sakiau, ne vien tikintiesiems (o kartais net visai ne jiems) priklauso dorybės.

p.s. trūksta paskutinės citatos sakinio pabaigos.
Vartotojo avataras
Parašė Ciaba
#276464
Kaip ir sakiau, ne vien tikintiesiems (o kartais net visai ne jiems) priklauso dorybės.


Su šituo teiginiu pilnai sutinku. Geriau doras ateistas, negu blogas tikintysis.

Manau, nereikia daug aiškintis, kas yra fariziejiškumas. Tai yra dvasinis veidmainiavimas. Žmogus išviršiniai nuduoda esant kitokį, negu iš tikrųjų savo dvasioje yra. Kada žmogus aplinkos bendrininkams rodosi esąs labai pamaldus, nepaprastai padorus, o iš tikrųjų esama mažatikio, nedorėlio. Visos religinės pratybos yra atliekamos ne iš nuoširdumo, bet dėl žmonių akių. Tariamasis religingumas turi tam tikrų išskaičiavimų: kartais naudos, kartais garbės, kartais abiejų kartu. Tokie asmens su tikruoju religingumu neturi nieko bendra.


Dr. P. Celiešius