depresijosklubas.lt

- 2012 09 20, 21:27 #277062 nu dėl kirminų aš abejoju - kažkur skaičiau, kad po mirties (palaidojus) prasideda koksai tai sudėtingas puvimo procesas, kažkokios fermentacijos, kažkaip tame straipsnyje lyg ir buvo paneigta galimybė kirminam lavonus ėst. Ale tai vis tiek man geriau rodos taip (pūti su kirminais ar be jų), nei degt .
Bet vis tik mane labiau neramina klausimas: ar tik kūnai mes? O kas gi nutiks mūsų jausmams ir mintims po mirties?

- 2012 09 20, 21:29 #277063

Nebijojau. Man patiko žvakes karpyt

Na man ant to kanto žiauri fobija. Drąsios jūs, man net gėda...

Darvinas? Per daug paprasta...

- 2012 09 20, 21:30 #277064 ,,O močiutė leptelėjo:'' Kur tau, sudegint,ki ki k, toks storas barsukas į pečių netilps''.''

- 2012 09 20, 21:42 #277065 Pas mus seimoje visi ''pagerinti''apie mirti kalba vos ne kaip apie sekmadienio pietus. Mociute net kaime tuo kalbejimu uzkrete bobas, kad jos ''pacharonkei'' turkio spalvos suknias (kai mada buvo) ispirko... Man tai juokas ima, as ipratau. O kitiems tai siurpa kelia... Kaime moteriskes mire, o turkio spalva mociutei pabodo, juolab, kad kaimynkos jau su tom sukniom laidojosi... Tai pries kelis metus vaziavo i Gariunus naujo kostiumelio ir salio laidotuvems pirktis... Man tai uzkniso... Per mano gyvenima jau 8-as ar 9-as apdaras. Nusiperka, po to mieruojasi, veliau gulasi ant sofos (kaip praeitais metai per Velykas) ir sako rankas sudejus:'' Va, taip noriu karste atrodyt'' Tik rozancius prie sito kostiumelio netinka... As jos klaausiu, kaip su orkestru, gi anksciau norejo, o ji:''ai, jau dabar nemadinga, nenoriu''

- 2012 09 20, 21:43 #277067 Ciaba, o ko tu bijai? tiki vaiduokliais? ar yra iš jūsų kuris matęs vaiduoklį? nu bent jau įtikinamą pasakojimą iš kokių artimųjų girdėjęs?

- 2012 09 20, 21:44 #277068 čia aš rimtai klausiau, man rūpi.

- 2012 09 20, 21:53 #277069 ,,gulasi ant sofos (kaip praeitais metai per Velykas) ir sako rankas sudejus:'' Va, taip noriu karste atrodyt'' Tik rozancius prie sito kostiumelio netinka.''

Nu nemirtinga tavo mociute

...bet juk is tikruju mirtis naturalus dalykas...gal net geriau ir sveikiau i tai zvelgti su humoru...

- 2012 09 20, 21:56 #277070

čia aš rimtai klausiau, man rūpi.

Net nežinau iš kur ta baimė. Taip mirusio žmogaus, kol dar jis ne karste nebijau. Teko vežti į morgą, nešiau neštuvuose. Bet karste- šakės. Jau minėjau- baisiausias mano košmaras: karstas, numirėlis ir pradeda jis judėti, dejuoti, išlipęs iš karsto vytis.
Vaidentis- nesivaideno. Gal vaikystėj nugirdau kokių vaiduokliškų pasakojimų.

Darvinas? Per daug paprasta...

- 2012 09 20, 21:56 #277071

čia aš rimtai klausiau, man rūpi.

Kai mano promočiutė mirė, berods 10 metų man buvo, aš po laidotuvių miegojau jos lovoj (toje pačioje, kurioje ji mirė). Naktį prabudau, ir pamačiau šešėlį žmogaus silueto, judantį netoli lovos (nors buvo tamsu, bet grindys buvo lyg tamsiosl emputes apšviestos), šešėlis išėjo pro pravertas duris. Pakeliau močiutę, ji pasakė, kad išsigalvoju ir tuo viskas baigėsi. Tačiau lyg šiol tai prisimenu.

- 2012 09 20, 21:58 #277072

Nu nemirtinga tavo mociute

Jo. Prie bajerio...

Darvinas? Per daug paprasta...

- 2012 09 20, 22:02 #277074

čia aš rimtai klausiau, man rūpi.

Kai mano promočiutė mirė, berods 10 metų man buvo, aš po laidotuvių miegojau jos lovoj (toje pačioje, kurioje ji mirė). Naktį prabudau, ir pamačiau šešėlį žmogaus silueto, judantį netoli lovos (nors buvo tamsu, bet grindys buvo lyg tamsiosl emputes apšviestos), šešėlis išėjo pro pravertas duris. Pakeliau močiutę, ji pasakė, kad išsigalvoju ir tuo viskas baigėsi. Tačiau lyg šiol tai prisimenu.

va va, tokių istorijų ir laukiu . Aš pati labai noriu tikėt, kad mirtim niekas nesibaigia, ir kad dar susitiksim su išėjusiais. Tokios istorijos mane guodžia.

- 2012 09 20, 22:10 #277077

(...) Tokios istorijos mane guodžia.

Manęs tokios istorijos neguodžia, ir geriau to įvykio nebūtų buvę. (Kaip ir dar kelių įvykių mano gyvenime). Nes: jeis nieks netiki, aš jaučiausi keistai ir kyla papildomų klausimų, į kuriuos niekad negausiu vieningo atsakymo. Jei būtų keli liudininkai tai matę, man būtų geriau. Vaizduodės vaisius tai negalėtų būti buvęs, nes viską prisimenu kaip šiandien.

- 2012 09 20, 22:13 #277078 Man pasivaideno dar vaikystėj , kokių penkių metų. Vakare, prieblandoje perbėgo per kelią nykštukas. Aišku visi, ir suaugę ir vaikai netikėjo ir šaipėsi. Bet nykštuką aš mačiau. =)

Darvinas? Per daug paprasta...

- 2012 09 20, 22:16 #277080 Ciaba, gal nykštukas iš pasakos paklydo ir bėgo pas Snieguolę...
Tau reikėjo iš paskos, būtai Snieguolę pažadinęs

- 2012 09 20, 22:43 #277082 Aš galvoju, o jūs kartais filmo "Baubas" sovietiniais laikais neprisižiūrėjot? Ot šlykštus buvo filmas apie agresyvią karstu skraidančią numirėlę. Ilgam aš jo dėka ir numirėlių ir tamsos bijojau. Štai iš kur mano tokio pobūdžio baimės. Aš iki šiol filmų apie visokius prisikeliančius lavonus pakęsti negaliu.

O iš savo keistų nutikimų serijos-prisimenu, kad bėgant pieva kažkuriam laikui pakibau ore. Tiksliau kojos pabuvo atsiplėšę nuo žemės. Turbūt neilgam laikui. Labai nepaprastas jausmas. Nežinau ar kas matė, kiek atsimenu niekam nepasakojau-vistiek būtų nepatikėję. Amžiaus neprisimenu.

"Būk savimi. Visos kitos vietos jau yra užimtos."
O. Vaildas

Citata iš:http://www.mukatanas.blogspot.com/search/label/Sunkumai