depresijosklubas.lt

- 2012 09 26, 20:06 #277853

Radau šitą pasisakymą pirmame puslapyje, gal pasisakysiu nelabai į temą, bet norėjau parašyti - tikėjimas juk yra daug daugiau, ne kažkokie pliusiukai ir minusiukai, maždaug, ar atsvers geri darbai blogus? Jei taip - dangus, jei ne - pragaras. Čia labai jau vaikiška tikėjimo samprata. =) ir tai, kad žmogus ateistas, nebūtinai jis turi "keliauti į pragarą". Yra daug daugiau visokių niuansų.

Aš šiaip daug domiuosi religija ir tikėjimu. Ir daug laiko neužtruko kol supratau jog kiekvienas tikintis pasirenka pats į ką ir kaip tikėti. Kiekvienas vis kitaip supranta ir aiškina kas yra Dievas. Todėl tokiam ateistui kaip man yra labai sunku kalbėt apie tokį neapibrėžtą Dievą. Prieš pradėdamas diskusiją su oponentu dažniausiai paprašau apibūdinti Dievą kaip jis jį supranta, tuomet žymiai lengviau diskutuoti. Priešingu atveju tai būna taip jog aš kalbu apie bulves, o kitas apie burokus. Todėl ir nesusikalbam. Panašiai atsitiko ir šiam pavyzdyje, aš kalbėjau apie krikščioniškąjį Dievą, būtent tokį koks yra biblijoje. O ten po mirties yra tik du keliai rojus arba pragaras, nu dar skaistykla. Tu tikriausiai kažkaip kitaip supranti Dievą ir nemanai jog viskas taip paprasta kaip biblijoje rašoma.

- 2012 09 28, 10:46 #278069

Aš šiaip daug domiuosi religija ir tikėjimu. Ir daug laiko neužtruko kol supratau jog kiekvienas tikintis pasirenka pats į ką ir kaip tikėti. Kiekvienas vis kitaip supranta ir aiškina kas yra Dievas. (...)

grincai, tu viską paprastai ir aiškiai išdėstei. Nebūtina priklausyti atitinkamai religinei konfesijai. O diskutuoti apie Dievą ar tikėjimo subtilybes reikia atsargiai. Ne veltui senoliai sako:''apie politiką ir Dievą geriau nediskutuoti". Nebent pateikti savo požiūrį.
=)

- 2012 09 28, 13:17 #278094 gaila, bet neįsivelsiu į jūsų diskusiją, nes nežinau jos priešistorės ir visų niuansų, nors būtų įdomu. šiaip pati anksčiau labai su visais diskutuodavau, ypač mėgdavau glumint tikybos mokytojus, nes jie kartais nė nesugalvodavo, ką atsakyt. bet kažkaip praėjo tas laikas, kai norėdavosi sumenkint kitą, kad mano nuomonė būtų neginčijama. o atsakant į temą, mano santykis su religija buvo labai įvairus. nuo mažumės iki kokių 14 metų buvau pakankamai tikinti krikščionių Dievu, tiesa, su metais tas tikėjimas vis labiau blėso ir, pavyzdžiui, išpažinties paskutiniaisiais metais eidavau dėl to, kad nesipykt su mama. vėliau tiesiog meluodavau, kad nuėjau su visais (kadangi mokiausi katalikiškoj mokykloj, tai prieš šventes mokykla organizuodavo mišias, kur būdavo galima prieiti išpažinties), vėliau nieko nebesakydavau, ir taip viskas aišku būdavo. sulaukus 16 - 17 metų buvo didelė tikėjimo krizė, tuomet ir vykdavo didžiosios diskusijos ir neišsenkantis sarkazmas religijos atžvilgiu iš mano pusės, ir taip tęsėsi gan ilgą laiką, bet, pažvelgus atgal, į tą laiką, kai buvau 18 ir gulėjau reanimacijoj, galiu pasakyt, kad tikriausiai tik kitų žmonių tikėjimas ir maldos mane išgelbėjo (už mane buvo laikomos mišios, tuo tarpu daktarai nesuteikė vilties. galbūt sutapimas, bet atsibudau iš komos kitą dieną po mišių). šis įvykis mane išties sukrėtė, privertė susvyruot mano netikėjimą ir abejones. po metų buvau labai susižavėjus budizmu, daugiausia dėl šios religijos propaguojamos pasaulėžiūros ir to, kad neperšamas joks konkretus dievas. bet ir tai kažkaip praėjo, nors susižavėjimas budizmu likęs iki šiol. na, o žvelgiant į dabartį, neišpažįstu jokios religijos, nors turiu porą labai artimų žmonių, kuriuos labai branginu ir kurie glaudžiai susiję su krikščionybe (vienas iš tų žmonių - kunigas). tiesiog tikiu kažkuo aukštesniu už mus, kas mus saugo, globoja ir mumis rūpinasi. ir tas kažkas neturi vardų, nors vadinu tai Dievu. kiekvieną vakarą padėkoju už tai, ką turiu, atsiprašau ir prašau malonių. ir jaučiuosi rami. kas link kitų konkrečių religijų, neturiu nieko prieš jas (nebent prieš fanatizmą, dėl kurio nukenčia kiti), nes religijos iš esmės nėra nei geros, nei blogos, jos tiesiog yra žmonių išmonė, kažkas, ko būtų galima nusitverti, kuo vadovautis ir grįsti savo gyvenimą. o pernelyg gilintis į visas teorijas, niuansus ir tuo labiau ginčytis nebejaučiu poreikio. gal kada nors. nors, kaip rašė Paukstis,

"''apie politiką ir Dievą geriau nediskutuoti". Nebent pateikti savo požiūrį."

taikos ir ramybės visiems. =)

- 2012 09 28, 13:55 #278098 Nemeluok jog nenori veltis į diskusijas. Jei būtum nenorėjus, būtum neparašius šio posto. Kas liečia religiją tai aš nesupratau tu tikinti ar netikinti? Rašai jog religija yra žmonių išmonė, tai čia tas pats kas sakyti jog žmonės sugalvojo Dievą, o po to teigi jog šiomis pasakomis galima vadovautis ir grįsti savo gyvenimą. Kažkas nelogiška.

O tas pavyzdys su mišiomis kaip ir pati sakei gali būti tik sutapimas. Juk tu nežinai kas būtų atsitikę kitą dieną jeigu nebūtų buvę mišių, be to galimas ir trečiasis veiksnys pvz. suveikė vaistai ar dar kas nors. Tad nedaryk klaidingos išvados jog tave išgelbėjo kitų žmonių maldos.

Jeigu nenori gali neatsakyti į mano postą. Atsiras kas paprieštaraus ir taip

- 2012 09 28, 13:58 #278099 ,,Rašai jog religija yra žmonių išmonė, tai čia tas pats kas sakyti jog žmonės sugalvojo Dievą'' - galima tiketi Dievu ir nepriklausant jokiai religijai.

- 2012 09 28, 14:07 #278100

,,Rašai jog religija yra žmonių išmonė, tai čia tas pats kas sakyti jog žmonės sugalvojo Dievą'' - galima tiketi Dievu ir nepriklausant jokiai religijai.

Drįsiu paprieštarauti. Jeigu tu tiki Dievu ir nepriskiri savęs jokiai religijai (krikščionybei, islamui, pagonystei) tai dar nereiškia jog nesi religinga. Nes religijai būdingi trys skiriamieji bruožai:
1) tikėjimas antgamtinėmis būtybėmis,
2) amžinojo gyvenimo viltis,
3) tikėjimas pasaulio pabaiga.
Jeigu nors vienas punktas atitinka, gali save laikyti religingu. Kitaip tariant pati turi susikūrus savo religiją, kurios išpažinėjas yra tik vienas žmogus - tu pati.

- 2012 09 28, 14:16 #278105 As nesakau, kad nesu religinga:)

Bet, kad kaip pats rasai tiketi antgamtiskomis butybemis ar amzinu gyvenimu galima ir nepriskiriant saves kokiai tai konkreciai religinei konfesijai.

- 2012 09 28, 14:18 #278106 ..nu taip - pacios religija.. Nors gal greiciau kazkokia gyvenimo filosofija..

- 2012 09 28, 14:26 #278108

As nesakau, kad nesu religinga:)

Bet, kad kaip pats rasai tiketi antgamtiskomis butybemis ar amzinu gyvenimu galima ir nepriskiriant saves kokiai tai konkreciai religinei konfesijai.

Koks skirtumas, kad nepriskiri savęs konkrečiai religijai, jeigu tiki sakykim taip pat kaip krikščionis, tik nevaikštai į bažnyčią kaip jis. Čia tas pats kaip nepriklausyti socialdemokratų partijai, tačiau palaikyti jų idėjas ir už juos balsuoti per rinkimus. Mano požiūriu tai tas pats kas būti socialdemokratu.

- 2012 09 28, 14:54 #278117 Grincai kur tavo draugas Haris ? Noriu apie religija pakalbet ,tau sunku suformuluot klausima.

Aš turiu ligą, bet ne ji - mane

- 2012 09 28, 15:12 #278120

Grincai kur tavo draugas Haris ? Noriu apie religija pakalbet ,tau sunku suformuluot klausima.

Nežinau, aš jį pažįstu tiek pat kiek ir tu jį. Ir kodėl tau sunku suformuluoti klausimą?

- 2012 09 29, 20:14 #278254 Grincai, nesakiau, jog nenoriu, tik sakau, jog būtų sunku visavertiškai dalyvauti diskusijoje, kai nežinau jos visos. o postą rašiau todėl, jog norėjau pasidalinti savo nuomone.
religiją iš tikrųjų sugalvojo žmonės, manau, jog pats tam pritari (jei klystu, atsiprašau). žmogus gyvenime gali vadovautis labai daug kuo, net ir pasakomis. nesakau, kad visi vadovavimosi objektai teisingi, bet nuo to, ar jie teisingi, nepasikeičia tai, ar jais galima vadovautis, ar ne. žmogaus vidinio pasaulio nesutramdysi.
taip, neprieštorauju, jog tai galėjo būti tik sutapimas, ir nedarau iš to jokių išvadų, tiesiog sakau, jog tai mane kažkiek paveikė (visi kartais būnam paveikūs sutapimų magijai (atsiprašau, jei netiksliai išsireiškiau)).

Nes religijai būdingi trys skiriamieji bruožai:
1) tikėjimas antgamtinėmis būtybėmis,
2) amžinojo gyvenimo viltis,
3) tikėjimas pasaulio pabaiga.

ar aš sakiau, kad mano Dievas - antgamtinė būtybė? aš nežinau, kas jis, ir nelabai noriu žinoti, bet tai gali būti ir medis. o gal visata. kas tik nori. vilties turėti amžinąjį gyvenimą irgi pernelyg nepuoselėju, nes nelabai tuo tikiu. o dėl pasaulio pabaigos, kartais man atrodo, kad kaip tik tikėjimas pasaulio amžinumu yra religijos požymis. nes, mąstant logiškai, žmonės vis tiek vieną dieną išsunks iš žemės paskutinius jos syvus, o tuomet ir bus pasaulio pabaiga. nesuprask klaidingai, neturiu omeny apokalipsės.
šiaip ačiū už nuomonę ir prieštaravimą. priverti mąstyti ir ginti savo poziciją. o tai įdomu, seniai taip beteko.

- 2012 09 29, 20:45 #278263

šiaip ačiū už nuomonę ir prieštaravimą. priverti mąstyti ir ginti savo poziciją. o tai įdomu, seniai taip beteko.

Labai malonu, jog patiko mano prieštaravimas. Tai ta proga dar keletas klausimų pamąstymui

žmogus gyvenime gali vadovautis labai daug kuo, net ir pasakomis. nesakau, kad visi vadovavimosi objektai teisingi, bet nuo to, ar jie teisingi, nepasikeičia tai, ar jais galima vadovautis, ar ne. žmogaus vidinio pasaulio nesutramdysi.

Nežinau kodėl tu sakai jog žmogaus vidinio pasaulio nesutramdysi. Juk mes patys pasirenkame į ką tikėti ir kuo vadovautis. Todėl mano manymu tik beprotis gali tikėti į moksliškai nepagrįstus objektus, tuo labiau jais vadovautis. Jeigu aš tau pasakysiu trenk galvą į sieną, nieko blogo tau neatsitiks. Tai tu pati pasirinksi tikėti manim ar netikėti ir nuo tavo pasirinkimo priklausys tavo atsakas (arba trenksi arba ne). Sutinku jog galima tikėti pasakomis, tačiau tai būtų beprotystė.

- 2012 09 29, 21:34 #278273

mano manymu tik beprotis gali tikėti į moksliškai nepagrįstus objektus, tuo labiau jais vadovautis

nori pasakyti, jog visi religingi žmonės - bepročiai?

- 2012 09 29, 21:41 #278276

mano manymu tik beprotis gali tikėti į moksliškai nepagrįstus objektus, tuo labiau jais vadovautis

nori pasakyti, jog visi religingi žmonės - bepročiai?

Tą ir noriu pasakyti. Netgi yra toks posakis, tik nebeatsimenu kas pasakė "Jeigu iliuzijos pasireiškia vienam žmogui - tai beprotystė, jeigu daugeliui - tai religija".