- 2012 10 28, 12:29
#284329
Moderatorius: Astro-Meška
- 2012 10 28, 14:54
#284363
:angel
- 2012 10 28, 15:00
#284368
- 2012 10 29, 12:38
#284504
- 2012 10 29, 20:29
#284568
Jeigu žmonės jus skaudina vėl ir vėl- žvelkite į juos kaip į švitrinį popierių... Taip, jie gali jus užkabinti ir kažkiek sužeisti, bet galų gale būsite nugludinti iki tobulumo. O jie taps beverčiai..
- 2012 10 29, 20:30
#284570
Visom mano klaidom yra pateisinimas: gyvenu pirmą kart.
- 2012 10 30, 08:54
#284639
Tai buvo nepaprasta rudens diena! Buvo tiek daug žydrumos, tiek liepsnojančių lapų, tiek saulės, jog vakarop Meškiukas apsiverkė.
– Ko gi tu? – paklausė Ežiukas.
– Nežinau, – pasakė Meškiukas. – Verkti norisi.
– Pažiūrėk, gi...
– Aš mačiau, – pasakė Meškiukas. – Todėl ir verkiu.
– Ko gi čia verkti? Džiaugtis reikia, – pasakė Ežiukas.
– Aš iš džiaugsmo verkiu, – pasakė Meškiukas.
– Argi iš džiaugsmo verkiama?
– Dar ir kaip! – ir Meškiukas pradėjo raudoti.
– Nusiramink, ko tu! – Ežiukas letenėle paglostė Meškiuką. – Rytoj vėl švies saulė, vėl plevens lapai ir skris žiemoti paukščiai.
– Išskris, – sukūkčiojo Meškiukas ir apsiašarojo dar smarkiau.
– Bet jie parskris, – pasakė Ežiukas. – Jie sugrįš. Baigsis žiema, ištirps sniegas, ir jie sugrįš.
– Žiema, – Meškiukas karčiai verkė ir krūpčiojo.
– Na taip, žiema. Bet ji baigsis, ir viskas prasidės iš naujo.
– Nenoriu! Nenoriu, girdi!
– Ko gi tu nenori?
– Kad viskas praeitų ir išlėktų! – sušuko Meškiukas.
– Tai juk neilgam, – pasakė Ežiukas. – Tu gi pats žinai. O kaip gražu žiemą!
– Žiemą aš irgi verksiu.
– Žiemą? Bet kodėl?
– Man bus jos gaila, – ir Meškiukas pradėjo taip verkti, jog Ežiukas suprato: žodžiais čia nebepadėsi.
– Bėkim! – sušuko jis.
– Kur? – užverktas akis pakėlė Meškiukas.
– Bėkim, sakau! – Ežiukas stvėrė Meškiuką už letenos ir nutempė į mišką.
– Kur tu mane tempi?
Jie prabėgo seną nulaužtą beržą, supuvusiu tilteliu perėjo per upelį, pralindo po nupjauta drebule ir, vingiuodami tarp sutręšusių kelmų, pakilo į kalną.
– Žiūrėk! – pasakė Ežiukas ir parodė Meškiukui čia augančią voveraitę.
Mažas aukso spalvos grybukas sulenktais keliais tupėjo prietemoje ant samanų.
– Matai? – pasakė Ežiukas. – Jis neturi nei tėtės, nei mamos, nei Ežiuko, nei Meškiuko, jis visiškai vienas, tačiau neverkia.
Sergej Kozlov. "Ežiukas rūke"
– Ko gi tu? – paklausė Ežiukas.
– Nežinau, – pasakė Meškiukas. – Verkti norisi.
– Pažiūrėk, gi...
– Aš mačiau, – pasakė Meškiukas. – Todėl ir verkiu.
– Ko gi čia verkti? Džiaugtis reikia, – pasakė Ežiukas.
– Aš iš džiaugsmo verkiu, – pasakė Meškiukas.
– Argi iš džiaugsmo verkiama?
– Dar ir kaip! – ir Meškiukas pradėjo raudoti.
– Nusiramink, ko tu! – Ežiukas letenėle paglostė Meškiuką. – Rytoj vėl švies saulė, vėl plevens lapai ir skris žiemoti paukščiai.
– Išskris, – sukūkčiojo Meškiukas ir apsiašarojo dar smarkiau.
– Bet jie parskris, – pasakė Ežiukas. – Jie sugrįš. Baigsis žiema, ištirps sniegas, ir jie sugrįš.
– Žiema, – Meškiukas karčiai verkė ir krūpčiojo.
– Na taip, žiema. Bet ji baigsis, ir viskas prasidės iš naujo.
– Nenoriu! Nenoriu, girdi!
– Ko gi tu nenori?
– Kad viskas praeitų ir išlėktų! – sušuko Meškiukas.
– Tai juk neilgam, – pasakė Ežiukas. – Tu gi pats žinai. O kaip gražu žiemą!
– Žiemą aš irgi verksiu.
– Žiemą? Bet kodėl?
– Man bus jos gaila, – ir Meškiukas pradėjo taip verkti, jog Ežiukas suprato: žodžiais čia nebepadėsi.
– Bėkim! – sušuko jis.
– Kur? – užverktas akis pakėlė Meškiukas.
– Bėkim, sakau! – Ežiukas stvėrė Meškiuką už letenos ir nutempė į mišką.
– Kur tu mane tempi?
Jie prabėgo seną nulaužtą beržą, supuvusiu tilteliu perėjo per upelį, pralindo po nupjauta drebule ir, vingiuodami tarp sutręšusių kelmų, pakilo į kalną.
– Žiūrėk! – pasakė Ežiukas ir parodė Meškiukui čia augančią voveraitę.
Mažas aukso spalvos grybukas sulenktais keliais tupėjo prietemoje ant samanų.
– Matai? – pasakė Ežiukas. – Jis neturi nei tėtės, nei mamos, nei Ežiuko, nei Meškiuko, jis visiškai vienas, tačiau neverkia.
Sergej Kozlov. "Ežiukas rūke"
- 2012 10 30, 09:01
#284643
...grazu... :angel
- 2012 10 30, 12:52
#284663
Viską galima pasiekti mažais žingsneliais. Tačiau kartais reikia drąsos atlikti šuolį - juk neperšoksi duobės dviem mažais žingsneliais.
/David L. George/
:jap
/David L. George/
:jap
- 2012 10 31, 14:02
#284804
…man uždrausta minėti tą vienintelį žodį, kuris yra daug svarbesnis už vienuolika minučių, - meilė.
Visą gyvenimą meilę supratau kaip savanorišką vergiją. Ir klydau: vergija nėra meilė. Kas jaučiasi laisvas, myli iš visų jėgų. <…> Štai tikroji laisvė: turėti svarbiausią dalyką pasaulyje, bet jo nesisavinti. <P. Coelho "Vienuolika minučių">
Visą gyvenimą meilę supratau kaip savanorišką vergiją. Ir klydau: vergija nėra meilė. Kas jaučiasi laisvas, myli iš visų jėgų. <…> Štai tikroji laisvė: turėti svarbiausią dalyką pasaulyje, bet jo nesisavinti. <P. Coelho "Vienuolika minučių">
- 2012 10 31, 14:04
#284806
Visa ko pradžia, man atrodo, yra ten, toli vaikystėje, kur žmogus pirmą kartą supranta, kad pasaulyje jis gyvena ne vienas, kad jo rankos, ir širdis privalo ką nors pridengti nuo skausmo, prievartos, melo, kad jis privalo būti žmogumi. Tai aukščiausia ir sunkiausia pareiga.
-- Justinas Marcinkevičius
-- Justinas Marcinkevičius
- 2012 10 31, 14:33
#284813
„Moteris paprastai laukia gero vyro. Tačiau tai nereiškia, kad tuo metu ji negali puikiai leisti laiko su visais blogaisiais.” (Cher )
- 2012 10 31, 14:47
#284825
Kai man reikia su kuo nors pasidalinti džiaugsmu, kieno nors paramos, kai mano pasaulis byra į šipulius, Tu esi šalia. Ir žinau, kad būsi- rytoj ir visada.
- 2012 11 02, 19:39
#285108
Kinų filosofo Čang Ing Ju mintis:
"Tas, kuris per dieną aktyvus kaip bitė, stiprus kaip jautis, dirba kaip
arklys ir vakare namo pareina pavargęs kaip šuo, turėtų pasitarti su
veterinaru - labai didelė tikimybė, kad jis yra asilas."
"Tas, kuris per dieną aktyvus kaip bitė, stiprus kaip jautis, dirba kaip
arklys ir vakare namo pareina pavargęs kaip šuo, turėtų pasitarti su
veterinaru - labai didelė tikimybė, kad jis yra asilas."