Moderatorius: Astro-Meška

Kiek laiko sergu depresija?

6
5%
3
2%
8
6%
32
25%
37
29%
12
9%
21
16%
10
8%
Vartotojo avataras
Parašė varlyte
#197217 pirkti vaistus nuo depresijos asmeniskai man (kompensuojamus) kainuoja apie 10 Lt men. ligoniu kasos kompensuoja apie 80 proc. nuo vaisto sumos.
taip kad nesamone sakyti, kad tai per brangu ir neikandama. jei nori gydytis (jei tikrai nori) - atrasi pinigu. neparukysi, paprasciau valgysi ir turesi galimybe. maziau zliumbimo daugiau veiksmu :da
Parašė blasphemy
#214286 na..uz kitus as atsakyti negaliu,bet pasakysiu kaip man atrodo...
is mano puses dabar labiau nenoras ,nei nemokejimas pasveikti...
ne todel ,kad as megstu ligonio vaidmeni,ne todel ,kad megstu but silpnesne,bet todel ,kad nesusitvarkau su savo gyvenimu,todel nuleidau rankas ir kolkas jos nekyla... nematau prasmes... tikiuosi viena diena kazkas man apsvies mintis,bet siandien as tyliai su savimi sedziu kambario kamputyje ir tik noriu ,kad nieks manes neuzkalbinyu :)]
Vartotojo avataras
Parašė Gr3ta
#214511 Oficialiai man depresiją nustatė 2010 metų gegužės mėnesį, taigi dar nėra nei metų kaip sergu..
Parašėdragonfly
#222067 Man dabar 2as atkrytis, manau del to, jog po pagerejimo nesiemiau jokiu priemone, ir rezultatas - tas pac :(((
Vartotojo avataras
Parašė Jisatsu
#222075 Jei neklystu apie 5 metus sergu depresija, tik ilgą laiką nesigydžiau. Tai mano depresija labai pasunkėjo. Kad dabar jau nebegaliu priimti rimtų svarbių sprendimų. Ir iš to tik veda mane iš proto.
Parašė briga6969
#284629 11 metų sergu ir nemanau, kad kada nors pasveiksiu, nes būna kartais taip viskas šviesu, o po to sugrįžta viskas kaip bumerangu.
Vartotojo avataras
Parašė kristiusa7
#284630 Kai situacija tapo nevaldoma prasidejo mazdaug pries metus.Buvau nescia,tai vaistai apsiribodavo sedatif ir varlejonu.Po vaiko gimimo sausi buvo vis sunkiau,nors pesimizmas visokios mintys lydejo nuo pauglystes.Tik skirtumas tas,kad nebuvo taip prastai,kaip dabar...Pas mane ko gero kaltas uzdarumas,savy verdu,o aplinkiniams nepasakau,draugems taip pat neissipasakoju.
Vartotojo avataras
Parašė Gr3ta
#284697 Sergu apie 2 metus, bet atrodo kaip 20.. is viso prarandu vilti kada nors pasveikt, ar tai imanoma apskritai, ir kiek valios tam reikia, jei jos tiek neturi, ka tada daryti ??
Parašėnemoku
#284700 Galiu tik i viena klausima atsakyti - nuo depresijos pasveikti imanoma. Nors dauguma serganciuju tos vilties nebemato. Bet sunkiau "pasveikti" nuo melancholiko temperamento, taciau ir su tuo susigyventi galima...
Parašė briga6969
#285198 Sergu manau todėl, kad niekada per daug gyvenime nesisekė. Mokykloje patyčios. Dabar su draugu irgi ne kas. Išėjo pas draugus, o mane paliko vieną, taip norisi su kuo pasikalbėti, bet neturiu su kuo. Todėl rašau čia. Ir dar sakė, kad jam sekso nesinori su manimi. Tas labiausiai užgavo, nes jau seniai jaučiu kaip jis tolsta nuo manęs. Sakė jei per mėnesį nesusirasi darbo, galėsiu kraustytis pas mamą. Jaučiu tuoj reiks pradėti rinktis daiktus. Jis dabar toks šaltas, niekada neprieina, nepabučiuoja, neprisiglaudžia, neapkabina, tik rėkia jei kas nepatinka. Taip trūksta šilumos. Labai sunku, net nežinau ką daryti, blogiausia, kad jį myliu labai. Kalba apie vaikus ir šeimą, ir net pasipiršo. Apie buto pirkimą. Išsiliejau, kažkiek gal palengvės.
Parašė briga6969
#285389 Va artimiausias žmogus šiandien pasakė, kad nusibodo mano verkšlenimai ir, kad nenori manęs daugiau akyse matyti. Kraustausi pas mamą. Pakomentuokite ką nors, labai sunku vienai šioje situacijoje. Aš jam atiduodavau visą savo širdį, ir nors žinau, kad esu jautri ir gal per daug dėl smulkmenų pykdavau, bet kai pasistengiau pasikeisti, pasirodo nieko nebėra. Dabar būsiu dažna viešnia jūsų forume, nes tai labai labai sunku.
Vartotojo avataras
Parašė Vitalija
#285391 Suprantu, kad labai sunku..Uzjauciu... :jap
Vartotojo avataras
Parašė Kai
#285411 As turbut tebesergu del savo meduziskumo...siame forume vis skaitau, kad reikia Dirbti Su Savim.ir niekaip neparisu, ka tas reiskia.Dirbti kaip?...
Vartotojo avataras
Parašė Vitalija
#285414 Na, bent as darba su savimi suprantu ne kaip pasidavima depresijai - beviltiskumui, bejegiskumui ir ttt., o saves tuo metu prievartavima ir kabinimasi i gyvenima ir jo tempa...taip pat pastangas negatyvias mintis pakeisti i pozityvias...taip, tai atrodo gal net neimanoma, bet butent toks saves prievartavimas mane galu gale ir isvilko is sito liuno...
Parašė briga6969
#285420
Vitalija rašė:Suprantu, kad labai sunku..Uzjauciu... :jap


Ačiū. :jap