depresijosklubas.lt

- 2012 10 31, 14:35 #284815 Kazkokie atvirumo antpludziai uzejo.Parasiau teciui, kad depresuoju ir kad man pablogejimas dabar.Atrase-'as irgi galiu i visokias depresijas ilist, ir kas is to?Duok atsigaut, as dabar daug dirbu'.
Va tep.
Is esmes pasakotis apie savo liga nesergantiems yra beviltiskas reikalas, pradedu tuo isitikint.

Copy of a copy of a copy

- 2012 10 31, 16:06 #284838

jergau... apsiverkciau, tokia zinute gavus.

laikykis, Kai :jap

i'm not like them, but i can pretend

- 2012 10 31, 16:12 #284840 ..aga...ir cia tecio zinute..

Stiprybes :jap

- 2012 10 31, 16:22 #284842 mano tetis nujauciu dar netaip 'pavarytu' kazkada suzinojes, kad depresuoju, pasake 'neissigalvok, ner ko prie kompo iki 12 sedet, 10 lovoj turi but'
mhm....

i'm not like them, but i can pretend

- 2012 10 31, 17:53 #284849 O dėl tėčio pripažinimo galima ir pasistengt. Kartais gi ir gerai pasako. Miegot tikrai galima 22h eit ir viską išbandyti dėl savo gerovės.

Mano tėvas nekalba apie tokius dalykus. Seksas, dvasinė savijauta, tai apie kokias depresijas jau nėra ką ir kalbėt... Gal gėdijasi.

- 2012 10 31, 18:48 #284855 As del tevo pripazinimo visa vaikyste stengiausi, o jis kaip neatejo, taip neatejo. Tik 'kodel pas tave semestre is anglu 8?' (vienintelis per visus 12 mokslo metu), o kai gavau diploma su pagyrimu tepaklause 'Kas tas vaikinas, kuris viska 98-100 balais islaike?' ir galeciau dar vardint ir vardint.
Pasekoje turiu milijona visokiu kompleksu, nepilnavertiskumo ir visokiu kitokiu shudu, kurie neduoda dabar normaliai gyvent.
Todel nepykit, bet del jo pripazinimo nesistengsiu. Tycia darau viska priesingai.

i'm not like them, but i can pretend

- 2012 10 31, 19:04 #284862 Suprantu, aš irgi su tėvu bendraudama pasijaučiu tarsi iš kitų planetų būtume. Neina susišnekėti ir vienam kito suprasti. Visai ryšio nėra.

Bet neapsimoka viską priešingai daryti. Juk gyveni tai sau. =)

- 2012 11 01, 16:18 #284956 Kažin su visais tėčiais ar bent dauguma panaši situacija? nes aš galėčiau pasakojimu tik prisidėt prie jūsų..taip stiprios rankos reikia..bet palaikymo...jo mergaitei iš tėvo kaip nekeista net ne iš mamos reikia daugiau...tai ir lemia paskiau visas depresijas ir kerta per pasitikėjimą savimi

Dieve, duok man kantrybės, kad nesipriešinčiau tam, ko negaliu pakeisti, drąsos - kad pakeisčiau tą, ką galiu, ir išminties - kad visada sugebėčiau viena nuo kita atskirti. K.Vonegutas

- 2012 11 01, 17:10 #284961 [quote="Kai"]Kazkokie atvirumo antpludziai uzejo.Parasiau teciui, kad depresuoju ir kad man pablogejimas dabar.Atrase-'as irgi galiu i visokias depresijas ilist, ir kas is to?Duok atsigaut, as dabar daug dirbu'.
Va tep.
Is esmes pasakotis apie savo liga nesergantiems yra beviltiskas reikalas, pradedu tuo isitikint.[/quote]
visiškai pritariu

- 2012 11 02, 14:11 #285068 Mano santykiai su teciu is tiesu puikus - as ji be galo myliu ir gerbiu ir zinau, kad jausmas sakant abipusis. Tiesiog depresija jam atrodo 'issidirbinejimas', kuri labai lengvai galima pagydyt darbu. Tai belieka taip viska ir palikt...visais kitais klausimais puikiausiai sutariam.
Bet daugiau apie savo liga nekarksesiu niekam. Viena drauge pamegino kazkaip pasigilint i visa reikala, paprase papasakot, kaip jauciuos, kas tai is tikruju yra - atveriau dusia, issipasakojau, kaip mokejau...isklause labai kantriai ir demesingai, bet galu gale nuskele, kad man tiesiog truksta motyvacijos.
Is tiesu, pavargau be galo nuo visu 'pro' nuomoniu, kaip man pasveikt. Lyg butu kazkoks magiskas mygtukas, kuri paspaudus, depresija imtu ir paraitytu kulnis - o visiem atrodo, kad as is tingejimo to magic mygtuko nepaspaudziu.
Fui, susinervinau

Copy of a copy of a copy

- 2012 12 01, 16:16 #288083 tėvas kažkaip supranta mane (nes sirgo jo žmona). pamotė taipogi stengiasi suprasti, kiek jai tai išeina. broliai, sesuo bent jau atvirai nesišaipo, kaip mano buvę kaimynai/-ės. reikalas tas, kad kai gyvenau pas tėtį, kitąpus gatvės gyveno mamos/psichiatrės vaikučiai/bernai. po to ir jų kaimynkos, jų draugės. tai didžiausias patyčias apie 5-8 metus jaučiau iš jųjų. net baisoka pro tuos būrelius patamsiais būdavo praeiti. paprašydavau artimų, kad pavežtų pro jų trobos kampą, tačiau tėtis nevisada priimdavo tą rimtai. jam būdavo juokinga, kodėl aš bijau tų vaikų, kodėl pro juos praeinu nesaugus. po to iš gyvenusių nuomininkų, o ypač nuomininkių ypatingų patyčių savo adresu neišgirdau... tikiuosi tie ir anos dabar & apskritai neskaito manęs internete

- 2012 12 10, 15:29 #288761 Taip suprantu Ramu5 aš visada bijodavau pro savo pirmąją mokyklą praeiti. Visada eidavau aplinkeliais, nors tiesiausias kelias namo vesdavo per ją.

- 2013 03 08, 22:00 #293870 kaip pasakyti savo vyrui, kad man nustatė depresiją ir paskyrė AD? grys po poros savaiciu...vakar ivyko nekoks pokalbis - man buvo ziaurus nugaros skausmo priepuolis, jau koks nioliktas per metus (po gimdymo tiek pirmo, tiek po antro siuo metu tas pats kartojasi). iki sio laiko palaike, gulejau sausi nervu skyriuj, del stuburo gydziausi jau 5 metus intensyviai, o blogai jau gal 15 m....
o vakar issake kazka panasau i tai, kad sugadinau jam nuotaika eilini karta su savo ligom...o man buvo leista kruva vaistu, pati issiklykus issiverkus visa diena,,,palinkejam jam labos nakties ir atsiprasiau, kad uzkroviau jam savo problemas...siandien nekaip kalbejom, jis tik su vaikais kalbejo pagrinde.... pasakiau tik kad parveztu kita scheridano buteli, nes nunesiau siandien gyd., kuri skubiai man suteike pagalba del inkstu uzdegimo stipraus, akmenliges, tai pasiuto, kad daugiau nieko neves...as bandziau teisintis, kad neturejau kitos iseities, nes butu gulde i ligonine, o ji viska apziurejo ir echoskopavo, israse vaistus ir paleido pas vaikucius, tai jo zodziai buvo gulkis tu kur nori...\
TAI KAIP PO TOKIO BENDRAVIMO PASAKYT, KAD PRIE VISU MANO LIGU DAR IR AD PASKYRE, NES VAKAR NOREJAU SOKT PER LANGA NUO SKAUSMO???
jo manymu jis sedi uzsieni, sunkiai dirba, kad mums nieko netruktu, o visas problemas LT as turiu issisprest viena...kaip jas sprest, kai vaikai mazi serga vienas po kito, totalus issekimas, miego trukumas ir t.t.
ai, paverkiau ir uzteks...siam vakarui. o kita vel trubut ateisiu paverkt, nes pasirodo niekam negaliu uzkraut tokiu SAVO problemu

- 2013 03 10, 22:54 #293946 zmogus is tiesu vienas esi..nieks nenori musu isivaikint ir globoti kaip kudykiu

as tai savo problemu ir negalkiu viena issprest tai slepiuos savo liguose..

o kaip sakyt net nzn..gal kazkaip paprastai be dramu ir sakyk kad bus lengviau geriau...

- 2013 03 16, 22:12 #294151 pasakiau paprastai, be dramu, ir pasakiau, kad vaiksciosiu pas psichoterapeuta...ir visai nieko, supratingai isklause, tik paklause, ar ne sarlatanas koks. kadangi gyd. labai kompetetingas ir svarbu darba dirba, tai nusiramino, kad ne veltui pinigus metysiu...nes gydantis nuo nugaros skausmu labai daug isleida pinigu net nezinau kam, vis griebdavausi kaip siaudo, gal tas pades, gal anas...