depresijosklubas.lt

- 2013 03 17, 08:23 #294165 Na va Pragma, viskas susiklostė net geriau nei tikėjaisi. :jap

Manau artimieji irgi pavargsta nuo mūsų ligų - jam atrodo, kad dirba, stengiasi, pinigus šeimai neša - o to stengimosi nieks neįvertina - žmona vis liūdna, vis jai kažkas negerai. Tai tikrai labai vargina. Nes manau jis iš visos širdies stengėsi - tau padėti -bet nežinojo kaip... O kai negali padėti iš pradžių liūdna, paskui pradedi pykti - apima bejėgiškumo jausmas...

Manau taviškis yra pavargęs - bet tai, kad pritarė psichoterapijai - labai geras požymis... Vadinasi padėti tau jam vis dar svarbu - ir jam pačiam atsirado viltis, kad tau pagerės...

"Būk savimi. Visos kitos vietos jau yra užimtos."
O. Vaildas

Citata iš:http://www.mukatanas.blogspot.com/search/label/Sunkumai

- 2013 03 17, 09:54 #294168 Žiauru bet mane į depresiją įvarė mama ... ir kuo toliau tuo man darosi blogiau ...
O štai mano istorija ... =)
Šiokia tokia problemėlė ...tėtis nori išsiskirti su mama ,nes daugiau taip gyventi negali ...aš noriu likti su tėčiu ... mama kelia nuolatines scenas ,rėkauja ,skaito moralus ...į savo santykius su vyru kiša ir kitus žmones ir svarbiausia mane...kaltina mane dėl žlungančių santykių ,grasina ...kiekvieną mielą dieną rėkauja ir pamokslauja ,ji nenori jokių skyrybų ,nes tai manau jai naudinga ji niekur nedirba ,nieko nemoka ,vyro netgi nepaklausė niekada kaip tu jautiesi , nežino kiek tėtis uždirba ir kaip išlaiko šeimą ... na iš dalies man jos gaila ,nes ji turi senyvus ,sergančius tėvus kuriuos turi prižiūrėti ir todėl važiuoja pas juos kiekvieną dieną ir jais teisinasi kad daugiau niekam neturi laiko... o aš prižiūriu namus ,tvarkausi ,valgyt ruošiu ,prižiūriu pas mus gyvenantį tėčio tėtį ....mama nesidomi mano mokslais ir mano savijauta ...ji manipuliuoja žmonėmis ,psichologiškai terorizuoja o kaip apsiginti aš nežinau ...be to ji dar ir energetinis vampyras ...nuo mažens pas mane yra likęs kaltės jausmas ,nes ji visada kaltina kitus ,o pati save laiko švenčiausia...aiškina man ,mergaitei penkiolikos metų kad auklėčiau savo tėtį 55 metų ,sako kad tik aš jį galiu pakeiti ,kad jis nepadarytų gyvenime didžiausios nuodėmės ... o ką aš galiu padaryti ....manau mes su tėčiu jai tik kaip naudingi daiktai ...be to esu nepilnametė tai ji už manęs kabinasi kaip už gelbėjimosi rato... vieną dieną man sako tu mergaitė stiklinėm akim ,tu beširdė ,jus su tėčiu sąžinės neturit ...o kitą dieną jau dukrele ,mieloji mano.... norėčiau nesiklausyti jos nesąmonių ,einu į savo kambarį bet ji eina kartu ir kol neišsirėkia neišeina ,sekioja mane po namus, rašo ilgiausius laiškus ...dar daug ko nepasakiau ...tiesiog ji mane skaudino nuo pat vaikystės ... išlikusios gilios žaizdos ..aš slepiu visa tai ..laikausi ,nors jau jaučiu kad skęstu depresijoje ...

- 2013 03 17, 10:26 #294171 Marijamarsiete, liūdna ir sunku, kai tėvai bando atsakomybę už santykius suversti vaikams. Tu neturi galios nei pakeisti tėvo, nei priversti jo likti su mama.
1. Manau tau reikėtų psichologo pagalbos, gal tave ten nuvestų tėtis - poliklinikose būna psichikos sveikatos centrai, kur dešimt užsiėmimų būna nemokami. Psichologas(ė) neišspręs jūsų šeimos problemų, tačiau galėtum jam išsipasakoti ir galbūt tai padėtŲ pažvelgti į kai kuriuos dalykus kitaip. Išgyventi tėvų skyrybų laikotarpį. Ir pasipasakoti apie santykius su mama, kurie kaip matau tave labai slegia.
2.Taip, skyrybos yra skaudu, skausminga, liūdna visoms pusėms. Manau, kad tavo mama irgi panikoj - jeigu jinai niekur nedirbo - jai nepriklauso net darbo biržos pašalpa. Jeigu jos tėvai tikrai prastos būklės - gal jai priklausytų tėvų slaugos pinigai. Tada ir jai būtų lengviau paleisti tavo tėtį. Čia jau tėčiui reikėtų pasiaiškint.
3. Labai bjauri situacija - tačiau jinai anksčiau ar vėliau baigsis - nebūtinai taip kaip norėtų tavo šeimos nariai, bet vistiek baigsis.
4. Kiek suprantu - tavo metų vaikas jau gali pasirinkti, su kuo iš tėvų nori gyventi.
5. Jei turi kur išeiti - būk kuo mažiau namie - pas drauges, pas tetą, bibliotekoj, mokykloj, pasivaikščiok parduotuvėj.
6. IR AIŠKIAI ATSIMINK - TU NEKALTA DĖL JŲ SANTYKIŲ. SUAUGĘ PATYS SPRENDŽIA SAVO PROBLEMAS.

:jap

"Būk savimi. Visos kitos vietos jau yra užimtos."
O. Vaildas

Citata iš:http://www.mukatanas.blogspot.com/search/label/Sunkumai

- 2013 03 17, 11:21 #294177 Būsena ačiū tau :jap

- 2013 03 17, 15:55 #294204 Busena, teisingi zodziai, aciu tau
tikrai per savo kancias dazniausiai neisigilinu, kaip jauciasi jis...mechaniskai paklausiu, kas gero, jis aisku neapkrauna manes savo problemom, nes jaucia, kad as ir taip ju turiu pati...bet tikrai matau sviesa tunelio gale, galu gale juk pavasaris, gyvenam prie juros, kuri mane visada nuramindavo kaip budavo sunku, uztekdavo isvaziuot ir pabut vienai :angel
laukia tik labai sunkus man vaziavimas i teviske, nes su vaikyste susije mano visos bedos, o ten nuvaziavus visada sypsausi su guzu gerklej, ir skaiciuoju minutes, kada isvaziuosiu atgal...taip pat, kaip ir buvo 17-a, vienintelis noras buvo kuo greiciau kad ateitu rugsejo 1-a, kai as jau studijuosiu kuo toliau nuo namu...
bet kadangi is pagarbos ir meiles mamai turiu ten nuvaziuot, tai tikiuosi iskesiu....
nors praeitas Velykas kai pradejau sakyt seimos nariams tiesa i akis, baigesi viskas tevo psichavimo, po ko iskvieciau policija ir jis velykas praleido arestinej...

- 2013 03 18, 10:42 #294245 O manęs, nors nieko ir nesakau, laiks nuo laiko vis paklausia, ar negeriu vaistų...

- 2013 05 11, 18:52 #296810 Sveiki, depresiukai

Aš depresija susirgau pries koki menesi.

Motyvacijos nera niekam, prasmes gyvenime atrodo visai nebera, noru, hobiu irgi nebeturiu, nieko daryt nenoriu ir negaliu, nes negaliu normaliai susikaupt ir mastyt. Gaila artimuju, nes atrodo, kad jiems esu nasta. Ypac gaila suzadetinio, kuris myli mane, kartais stengiasi pralinksminti, bet zinau, kad taip greitai pralinksmet neiseis. javascript:emoticon('')Aisku, stengiuosi jam nesiguosti per daug ir nesiskusti kaip šudinai jauciuos, nes nenoriu atsibost su tokia savo busena.

Po mazdaug savaites blogo jautimosi pradejau rupintis ir galvot kas man darosi ir kaip visa tai spresti. Kol kas nei tevams, nei suzadetiniui nieko nesakiau, nebent tai, kad siaip liudna ar bloga nuotaika. Bet po kokiu dvieju savaiciu pasakiau tevams, kad manau, man depresija (kaip tik tuo metu ir mano tetis gere antidepresantus). Zodziu, pradejau imtis veiksmu: nuejau pas psichiatre, padare man testa psichologini, nustate vidutini depresijos lygi. Buvau ir pas psichologe nuejus viena karta, kol kas poveikio, tai aisku nepajauciau.

Buvau pas psichiatre ir israse man Cipralex. Bijojau is karto pirkti tuos AD del salutiniu poveikiu, darbingumo nukritimo ar dar ko, nu bet nusipirkau ir jau savaite geriu. Jauciasi pykinimas ir apetito nebuvimas. Tik vakarais apetitas atsiranda. Ypac nekaip buna isgerus vaista po keliu valandu. Ir kazka protinio daryti labai sunku, bendrauti, kalbeti sunku.


Bet svarbiausia, kad si rugpjuti mano vestuves, reikia joms ruostis, viska planuoti, o man noru nera jokiu, kurybiniu ideju irgi jokiu. Net nebezinau kaip isgyvensiu iki tu vestuviu. Ir kaip pasakyti mylimajam, kad pradejau gerti AD?

Labai labai laukiu patarimu ir nuomoniu

- 2013 05 14, 10:15 #297041 Vis dar laukiu jusu nuomoniu :lakstau ar buna taip, kad nesugebat visai bendrauti ir kalbeti, tiesiog nezinot ka pasakyti ir sunkiai sekasi regzti mintis?

Kaip tai sprendziat?

- 2013 05 14, 10:20 #297043 Buna aisku visko..Net nedepresuojant kartais galvoje tuscia atrodo...Na - tada tiesiog patyli...Artimas ir pazystantis tave zmogus tikrai supras

- 2013 05 14, 10:31 #297045 manęs jau nesupranta .Sako ,kaip tu atsibodai su savo ligom ...

Aš turiu ligą, bet ne ji - mane

- 2013 05 14, 10:43 #297047 O kaip manot, geriau stengtis per prievarta bendrauti kazkiek ar tiesiog nebendrauti, tik nebent isklausyti, jei tau nori kazka papasakot?

- 2013 05 14, 20:19 #297074 As tai per prievarta negaliu, nors kartais pasirasau susitikimams ir tikiuosi kad galesiu bent kiek pakalbeti ir nebusiu labai nuobodi. Bet draugu rata apmazejo, nors niekad nebuvo labai didelis, tiesiog daug kas nebesupranta mano nieko neveikimo jau keleta metu ir nejimo niekur pirmyn, bet liko ir palaikanciu :jap tik kad jie jau irgi savo gyvenimus kuriasi ikuriuos as nelabai isipaisau.

- 2013 05 15, 07:37 #297081 O ar buna jums taip, kad viena diena, atrodo, daug geriau jautiesi, ir bendraut labiau norisi ir kalbet siek tiek daugiau iseina, o kita diena kaip is niekur nieko, nors aplinkybes ir tos pacios, bendraut neiseina nors tu ka?

- 2013 05 15, 08:27 #297084 Aisku, kad buna. Cia man atrodo net nedepresuojantiems taip buna

- 2013 06 05, 18:54 #298255

Mano artimieji žino, kad sergu ir jau apsiprato ir suvokė, kad tai nežaidimas ir neišsigalvojimas, kai skambinu mamai ir sakau, kad aš šantažistas, nes taip bus geriau visiem, manau viskas aišku, kad tai rimta.. bandžiau prigert tablečių jau du kartus. Pirmą kartą 11 seroxat 20mg su alkoholiu- visiškai nieko. Prieš porą dienų gėriau lexotanil 3mg ir seroxat 20mg neskaičiavau kiek, irgi su alkoholiu ir vėl nieko, net pykinimo... aš nesuprantu kažko...

kai kepenys atsisakys suprasi gal ...o siaip nelabai cia kuo ir pasidalinai, graudu ir tiek...

Dieve, duok man kantrybės, kad nesipriešinčiau tam, ko negaliu pakeisti, drąsos - kad pakeisčiau tą, ką galiu, ir išminties - kad visada sugebėčiau viena nuo kita atskirti. K.Vonegutas