Moderatorius: Astro-Meška

Vartotojo avataras
Parašė Agni
#31417 kas yra pyktis ir kodėl pykstama? paskutiniu metu jaučiuosi pavargusi būti geriete. esu be galo nusivylusi tais, kurie labai gražiai kalba, bet veiksmai rodo priešingai. jaučiu, kad jei neišliesiu besikaupiančios savyje agresijos, tai įvyks sprogimas. todel mane ir domina, kas yra tas blogio pradas žmoguje? kodėl kad ir kiek bekovotum su savim, vieną dieną jis vistiek prasiveržia?
Parašė autumn
#31437 Aš išties nežinau, kas yra pyktis, nes niekad negalvojau apie tai. Bet matau, kad lygini pyktį su blogio pradu, o aš su tuo nesutikčiau. Nes man atrodo, kad pykti yra natūralu ir netgi sveika. Anaiptol ne blogai. Nes pyktis yra viena iš pagrindinių emocijų, o emocijas gniaužti viduj nesveika, paskui vis tiek išlenda dar baisiau. Ir jeigu tu, Agni, kaip rašai, stengiesi būti gera, nerodyti kažkokio pykčio, nors erzina žmonių kalbų ir veiksmų nederėjimas, suprantama, kad anksčiau ar vėliau tai atsibosta, nes kitaip ir negali būti. Ir aš manau, kad geriau jau karts nuo karto (profilaktiškai, taip sakant) papykti, kad paskui, kaip sakai, neįvyktų sprogimas.
Aš pati baisiai mėgstu erzintis, pykti ir savo nepasitenkinimą išreikšti garsiai. Kartais žmonės, ypač kurie prie manęs nepratę ir mažai su manim bendrauja, šito nesupranta, mane bando raminti ir panašiai, bet tie, kurie geriau mane pažįsta, žino, kad aš tiesiog visada ant visko burnoju, nes tada pačiai lengviau pasidaro, ir apsisaugau nuo isterijos priepuolių, kurie galėtų ištikti neišreiškiant pykčio - o jie turbūt baisūs būna, jei jau žmones ir paprastas mano erzulys gąsdina.
Oi, kiek prirašiau.
Vartotojo avataras
Parašė Agni
#31442 na iš psichologinės pusės man seniai viskas aišku. bet idomu kaip tai paaiškinti iš ezoterinės. paskutiniu metu mane itin siutina, kad žmonės vieną sako, o kitą daro. iš kitos pusės, aš ko gero esu iškėlus neįmanomus reikalavimus tiek sau, tiek kitiems.
Vartotojo avataras
Parašė Stewie
#31453 Savo pykti ne visada gali parodyti...mano vyras isvis buvo nervininkas baisus kai susipazinome,be jokios kontroles savo pykciui...tai as ji per 4 metus mokau kaip galima kitaip isreiksti savo pykti protingai...pvz jei kokie bendradarbiai tave stipriai ir specialiai erzina,tu gali juos pasiepti prie visu...tai turi buti panasu kaip juokas ir nekaltas...bet su kaikuriais juokais gali nusodinti ta ka reikia labai stipriai...tai mazas menas kuri as mokinuosi...jis man padeda tada kai tiesioginio pykcio negaliu rodyti...
Patarimas toks,stebek kaip pyksti ir ant ko,mokykis is saves ir kitu... Su protingu pykciu galima is musio lauko nugaletoju iseiti...
Pyktis-ne blogis...bet as uz protinga pykti ir proto ribose...
Paskutinį kartą redagavo Stewie 2008 03 02, 11:31. Iš viso redaguota 1 kartą.
Parašė autumn
#31458 Man pačiai keista, bet ezoterikos kažkaip baidausi. Nežinau, kodėl. Gal per daug... netikra ir neapčiuopiama atrodo.
O veiksmų ir žodžių nederėjimas mane irgi labai labai siutina. Nors ir pačiai kartais pasitaiko, kad pasakau viena, o paskui padarau ką kita. Bet stengiuosi, kad taip niekad nebūtų.
O kas yra, kad tokius didelius reikalavimus sau ir kitiems keli?
Vartotojo avataras
Parašė Agni
#31461 tai vadinasi "perfekcionizmas". nežinau gal taip yra todėl, kad visą gyvenimą iš tėvų girdėjau, kad esu stora, negraži, kvaila ir t.t. ir t.t. ir išvisų tik tai girdėdavau.

kai buvau jaunesnė, tai buvau išprotėjus dėl savo išvaizdos, po to dėl darbo, o galiausiai dėl dvasinio tobulėjimo.
Parašė autumn
#31462 Sunku turėtų būti tada, jei visame kame sieki tobulumo. Ir dar jeigu tai yra ne tik noras siekti, bet ir veiksmai to link.
Nes aš irgi tokia truputį perfekcionistė, ir noriu visko tobulai, ir noriu tobulų žmonių, ir pati noriu būti tobula, bet... per daug tingiu dažniausiai, kad visa tai praktiškai įgyvendinčiau :D Arba tiesiog nebūna jėgų / galimybių.
Vartotojo avataras
Parašė Stewie
#31464
Agni rašė:tai vadinasi "perfekcionizmas". nežinau gal taip yra todėl, kad visą gyvenimą iš tėvų girdėjau, kad esu stora, negraži, kvaila ir t.t. ir t.t. ir išvisų tik tai girdėdavau.

kai buvau jaunesnė, tai buvau išprotėjus dėl savo išvaizdos, po to dėl darbo, o galiausiai dėl dvasinio tobulėjimo.

perfect soul and life....musu visu mirtinguju svajone....Agni,neuzmirsk,kad esi mylima ne tik uz savo gerasias puses,bet ir uz savo ydas...nes man zavingos ir juokingos mano draugu ydos(ne visos aisku)...mokinkis save pateikti...kartais kai niekas taves nepagiria kuri laika,pasigirk save pati...mano vyras pagirimu nemeto isvis,as ju draugiskai issireikalauju...
Tobulinti save gali nuolat...bet ramiai daryk tai,bet stipriu issukiu paciai sau...nes tik tada tie tobulinimai nusistoves...
Vartotojo avataras
Parašė Auksinezuvele
#31600 Begales kartu teko isitikinti, sakyti, gincytis, tad galiu tik pasikartoti - is ezoterines puses mus visada erzina kituose tai, kas mumyse paciuose yra arba aktyvu ir mes suvokiame jog taip yra, arba giliai suslepta ir mes net nenutuokiam apie tu savybiu egzistavima mumyse, kas mus ir pykdo, kai susiduriame realybeje su zmonemis, kurie elgiasi ar masto taip kaip ir mes, tik jau isoriskai ir viesai.Mano galva tai pats tobuliausias budas pamatyti tai, ko nenorime arba nsugebame matyti.
Deepak Chopra karta pateko i situacija - vienos is jo knygos pirstatymo metu, priejo moteris i pareikalavo asmeninio laiko.Kai jis paklause kiek laiko jai reikia, toji atsove jog dvieju valandu.Deepak ramiu tonu atsake, jog tiek laiko jis neturi ir buvo uzsipultas ir isvadintas melagiu.Jis pasiule keiptis i jo ofisa ir uzsirasyti priemimui, i ka toji atsake, jog susisieke su ofisu ir kad jai atsake, jog visas tvarkarasti jau uzpildytas ir kad neimanoma nieko pakeisti.Moters pykcio priezastis buvo panasi kaip ir tavoji - ji isreke jam i veida kad jis yra veidmainis,melagis, nes kalba ir moko viena, bet elgiasi ir gyvena pagal savus poreikius , is ko paaiskejo, kad moteris tikedama i mokyma "belsk ir bus atidaryta" sugalvojo tai patikrinti praktikoje ir bet kokia kaina. Apstulbes Deepak po incidento skyre laiko sau ir situacijos apmastymui, surase visas savybes, kurias jis pamate moteryje ant popieriaus lapo ir paskambines zmonai suzinojo is jos, jog jis turi visas sias savybes, tik jos iskyla/suaktyveja retai ir rezervuotai del jo auksto samoningumo lygio.
Dar manau, jog pyktis, nukreiptas teisinga linkme yra sveikas ir naudingas .
Prie viso to, jei kovojam, reiskia esam prisirise prie galutinio ezultato - laimejimo - ir jei negaunam ko siekiam, mes supykstam.Si akimirka ir yra tas taskas, kada samoningai galim rinktis - naikinti ar kurti - jei mes sugebam gyventi samoningai
Atvirai pasakius net nesusimasciau kokia yra ezoterine pykcio prigimtis.Ir ar is vis tokia egzistuoja?

Ka manote jus?
Paskutinį kartą redagavo Auksinezuvele 2008 03 03, 00:12. Iš viso redaguota 1 kartą.
Parašė Praeive
#31631 Gražiai, auksinežuvele įvardijai. Pridėčiau tik tiek, kad kai mus stipriai emociškai "užkabina" kas nors, tai gali būti susiję ir su visai atmetamomis labai pozityviomis galimybėmis savyje. Galbūt tas žmogus turi perteklių tos savybės, kurios aš stokoju-tarkim, labai rėksmingas aktyvus kolega/artimasis galbūt mane dėl to ir erzina, kad aš esu tyli pelytė, niekaip neapginanti savo poreikių.
Kažkur neseniai perskaičiau mintį, kad pyktis visada susijęs su baime. Nžn, reikia dar pagalvoti, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo teisinga sąsaja.
Pridėčiau, kad ir su kontrole. Ir su pasitikėjimu savimi/pasauliu. Bet ir čia prisidedu prie minties-norint mažinti savo ego, reikia pirma turėti jį gerai išvystytą, kitaip bus daug problemų.
Man pačiai asmeniškai dar atrodo ne visai išspręsta situacija su pykčio suvokimu/vertinimu/raiška. Turbūt tai susiję ir su visuomenėje žymiai mažiau toleruojamomis "neigiamomis" emocijomis, mus moko daug mokyklinių disciplinų, bet visai nemoko pvz apie savo pačių emocijas.
Vartotojo avataras
Parašė Auksinezuvele
#31634 Taip, paskutiniu metu baigiu isitikinti, jog visa ko neigiamo pagrindas yra BAIME.GRyztant prie vidines agresijos ir sprogimo - zmogus, kuris suvokia, jog pyksta, turi visas galimybes issaugoti vidine ramybe, neziurint kaip labai isorikai jis supykes.
Is ezoterines puses , visa kas vyksta vidujai yra zymiai svarbiau nei tai, kas vyksta isoreje.Kaip pavyzdi parasysiu - sakysim, einam gatve ir i mus atsitrenkia jaunuolis, kuris apsikabines mergina, kalba ir neziuri kur eina.Kad atsitrenke tai niekis, bet atsitrenke i ta peti, kursi buvo isnires pries dvi dienas ir skausmas persmelke kuna su tokia jega, jog aptemo akyse.
Ka jus darot?
Susikeikiat is skausmo, neziurint jog tai viesa vieta ir jaunuolis atsiprases, sumises paklausia ar gali kuo padeti, o jus numojat ranka ir nueinat, nes skausmas stiprus ir jus net nepajegiat kalbeti
ar
jus nutylit, nuryjat skausma, ir is pykcio, jog jus uzgavo kazkoks idiotas, kuris tik ir teziuri saves ir net nepastebi jusu paristos rankos, toliau zingsniuoja savu keliu, jam is paskos saukiat - ei, idiote, gal ziurek kur eini?
ar
nutylit, iskenciat skausma, bet pareje namo apsaukiat savo suni, sudauzot lekste is netyciu ir galiausiai ,dar sekancia diena eidamas gatve pastumiat senute, kuri lazdele pasiramsciuodama bando islaikyti pusiausvira...

Visais atvejais pasekmes garantuotos.Kalbu apie energiju srautus, kas yra ezoterikos atzvilgiu realybe.Remiantis tuo, kas ,is visu auksciau paminetu zmoniu , nukentes del pykcio proverzio labiausiai? Ir kaip su tuo tvarkytis? Kaip reaguoti, kad isvengti besikaupiancio pykcio vidujai ir sumazinti iki minimumo pasekmes sukilus pykciui?
Vartotojo avataras
Parašė Agni
#31644 man tokie dalykai pykčio nesukelia. pykti man sukelia vienintelis dalykas, tai kėsinimasis į mano erdvę ir nepriklausomybę. jeigu kažkas bando man pasakyt kaip turėčiau gyventi, ką turėčiau daryti ar nedaryti, priekaištauja ir t.t. tada jau bijau sprogimo.
Vartotojo avataras
Parašė Auksinezuvele
#31682
Agni rašė:man tokie dalykai pykčio nesukelia. pykti man sukelia vienintelis dalykas, tai kėsinimasis į mano erdvę ir nepriklausomybę. jeigu kažkas bando man pasakyt kaip turėčiau gyventi, ką turėčiau daryti ar nedaryti, priekaištauja ir t.t. tada jau bijau sprogimo.


Ar jautiesi kontroliuojama?
Jei taip - kaip ir kur kontroliuoji kitus?
Kito atsako nera - jei mumyse neegzistuoja, mes uz to neuzkliuvame Cia is ezoterikos puses

Del kesinimosi butu kita kalba, bet cia jau ne i tema
Vartotojo avataras
Parašė Agni
#31738 ne kontroliuojama, o išnaudojama jaučiuosi.
Vartotojo avataras
Parašė Auksinezuvele
#31793
Agni rašė:ne kontroliuojama, o išnaudojama jaučiuosi.


Tada - ar tu isnaudoji kitus?
Kodel tu manai, kad esi isnaudojama?
Jei tai tiesa, kodel leidiesi isnaudojama?
Jei pasipriesinsi isnaudojimui, kokiu sulauksi pasekmiu?
Ar visa tai ka tu atsakei yra tiesa?

Dabar pagalvokim kokio atlygio tu sulauki, kai leidies isnaudojama?
Turi buti kazkokia priezastis, kuri sukuria tokias salygas ar aplinkybes, kur atsiranda isnaudotojas. O taip pat yra ir atlygis, kuris tave patenkina, kitu atveju tu nesileistum isnaudojama.Atminkim, jog visa kas vyksta su mumis, vyksta tik del to, jog mums to reikia.Kitas klausimas - kodel mums to reikia.
Kalbu is ezoterikos ir energiju bei traukos desniu pozicijos
Yra tokia puiki moteris - specialiste visais siais klausimais - jos mastymas yra begaliniai paprastas.Ji vardu BYRON KATIE, o knyga vadinasi
"I NEED YOUR LOVE - IS THAT TRUE?"

http://www.byronkatie.com/
Pasiskaitinek cia, o gal ir parasyti nuspresi? Nezinau ar sulauksi atsako, bet cia jau priklausys nuo tavo pacios intencijos siuo klausimu

http://www.thework.com/thework.asp

O sio puslapio desineje yra klipai.Labai verta demesio

NAMASTE