depresijosklubas.lt

- 2013 09 26, 20:29 #303777 Noriu pradet eiti i baznycia , bet nzn nei i kokia nei kokios taisykles .. esu nekristyta..tevas liuteronas(nebendraujam ) mama irgi nekrikstyta bet katalike...noreciau eiti i kataliku baznycia ..bet bijau..kokiam ten valandom galima eiti ? ar gali nekrikstytas zmogus eiti ? jei nepadarysiu kokio ritualo ar nebus blogai ? as noriu eiti i baznycia..skaityt biblija..bet nenoriu menesiais vaiksciot i pamokas kad galeciau pasikrikstyt..neturiu tam laiko ir noro...gal tikintis gali patart padet ?

buvau nuejus vienam mazam miestelyje i misias..man labai patiko...ispudis buvo nerealus..tiesiog galvoj prasviesejo..svajones pradejo pildytis...bet as neisbuvau visu misiu..tik puse .ar nemandagu iseiti ? taip pat negaliu liesti svesto vandens i kuri visi merkia pirstus del OKS ..ar galiu to nedaryt ? ar labai baisu tai ir geriau man namie melstis ?

- 2013 09 26, 22:22 #303782

Noriu pradet eiti i baznycia , bet nzn nei i kokia nei kokios taisykles .. esu nekristyta..tevas liuteronas(nebendraujam ) mama irgi nekrikstyta bet katalike...noreciau eiti i kataliku baznycia ..bet bijau..kokiam ten valandom galima eiti ? ar gali nekrikstytas zmogus eiti ? jei nepadarysiu kokio ritualo ar nebus blogai ? as noriu eiti i baznycia..skaityt biblija..bet nenoriu menesiais vaiksciot i pamokas kad galeciau pasikrikstyt..neturiu tam laiko ir noro...gal tikintis gali patart padet ?

buvau nuejus vienam mazam miestelyje i misias..man labai patiko...ispudis buvo nerealus..tiesiog galvoj prasviesejo..svajones pradejo pildytis...bet as neisbuvau visu misiu..tik puse .ar nemandagu iseiti ? taip pat negaliu liesti svesto vandens i kuri visi merkia pirstus del OKS ..ar galiu to nedaryt ? ar labai baisu tai ir geriau man namie melstis ?

Nieko tokio, kad esi nekrikštyta Dažniausiai šv. Mišios būna 18ą arba 17ą valandomis. Arba rytais 7ą, 9ą, turi pasitikslinti, kaip tavo mieste. Manau, visur taip. O aš nemanau, kad tau reikės mėnesiais vaikščioti, jei nori pasikrikštyti. Nueik pas kunigą į Bažnyčią, papasakok situacija, jis tikrai supras, gal netgi už savaitės pakrikštys Paskaityk katekizmą, truputį Bibliją, užteks Nebūtina liesti šventinto vandens. Čia nuo žmogaus priklauso Be to, šventintas vanduo druskuotas, taip kad švarus O melstis gali visur, iš Bažnyčios niekas niekada negali išvyti, ypač jei tiki ir nori melstis bei dalyvauti šv. Mišiose

- 2013 09 27, 08:30 #303785 Pritariu Katastrofai. Tikrai visiskai nera ko bijoti. Tik patarciau del kriksto ir siaip del visu kitu klausimu pasirinkti jaunesnes kartos kuniga. Nes tie seni daugiausia buna labai sustabareje, dogmatiski, netgi atstumia zmones.

- 2013 09 27, 20:17 #303817 Aš dabar einu į katechumenatą, tam, kad pasiruoščiau sutvirtinimo sakramentui. Kursai truks apie 8 mėn. Ten susirenka žmonės ir be kitų sakramentų. Taip pat ir be krikšto. Kodėl aš tai sakau? Nes noriu pasidalinti tuo, kad nors aš ir negaliu eiti į mokyklą, būti tarp žmonių, galva stringa ir darosi kitos blogybės, po katechumenato jaučiuosi ramesnė ir pakylėtesnė. Jaučiu tą ramybę, kurios net nepamenu, kad gal ir būčiau turėjusi. Ramybė su Dievo palaima. Ir palankyti kursus prieš krikštą manau, būtų geriau, nei nelankyti, nes jie skirti tave įtraukti į tikėjimą su žiniomis, kurių savarankiškai savyje gal ir neatrasi. =)

- 2013 09 29, 21:43 #303842 aciu uz gerus patarimus =) gal kas is klaipedieciu vaikstot i baznycia ? butu idomu i kokia

- 2014 06 15, 04:50 #318670 Religija..kaip pradėt? Man kyla šitas klausimas. Aš einu į bažnyčią (nes pakeliui į vasaros 5, dar visi pažįstami ir giminės išmirė, tai irgi teko lankytis daug). Aš galiu pasimelst, uždegt žvakutę ar pan., bet nejaučiu to kažko, ką manau, jog turėčiau jausti. Mano religija man atrodo svetima. Kitų nebandžiau, nes irgi netraukia. Aš žinau, kad man būtų daug lengviau gyventi, jeigu būčiau religinga, bet niekaip negaliu priverst savęs tikėt, jog ponas Jėzus yra dievas, kad homoseksualai ir visa Indija keliaus į pragarą ir t.t. Aš tiesiog nesu religinga. Norėčiau būt, bet man nepavyksta.

- 2014 06 15, 16:57 #318705

Aš galiu pasimelst, uždegt žvakutę ar pan., bet nejaučiu to kažko, ką manau, jog turėčiau jausti.

O ką tavo manymu turėtum jausti?
Kaip rodo praktika, tie kas daug jaučia religinėje terpėje, būna labai nestabilūs žmonės, o va Meistras Ehartas net įspėjo, kad religijoje reikia vengti bet kokio jausmiškumo, nes tai atitraukia nuo tikrojo dievo pažinimo.

kad homoseksualai ir visa Indija keliaus į pragarą ir t.t.

Ir kokia čia religija taip sako? Nebent kokie radikalūs fanatikai, bet tokie labai toli nuo tikrojo tikėjimo.
Jei kalbi apie katalikų bažnyčią, tai ji gerbia kitas religijas ir išvis ko gero vienintelė religija kuri sako, kad kitų religijų atstovai eis į dangų, nes žmogus bus teisiamas ne pagal tai kokiai religijai priklausė, o pagal tai kiek mylėjo ir kiek gyveno pagal sąžinę.
Kas dėl homoseksualų, tai katalikai jų nesmerkia, jie smerkia tik ideologiją (homoseksulizmas, kuri bandoma primesti visuomenei. Taip pat nesmerkia paties žmogaus ar jo potraukio tai pačiai lyčiai, smerkiama tik pati nuodėmė, bet tai nieko daugiau nesmerkiama nei kad elementarus nesantuokinis seksas. Kadangi santuoka tarp tos pačios lyties asmenų anot tikėjimo neįmanoma, tai jie gyvena susimetę, tad smerkiama ne labiau nei bet kokia heteroseksualų pora, kuri gyvena be santuokos.

- 2014 10 09, 16:53 #327678 Sveiki!

Ar teoriškai ir praktiškai kalbant įmanoma melstis be jausmo, be nuoširdumo, be meilės, be pagarbos ir be noro bendrauti su Dievu?

Kas yra malda?

"Malda: pamaldi peticija, arba bet kokios formos dvasinė komunija su Dievu, ar garbinimo objektu; dvasinė bendrystė su Dievu ar garbinimo objektu, maldinga padėka, garbinimas, ar išpažintis; formulė arba žodžių seka, naudojamų arba paskirtų maldai, pvz.: "Tėve mūsų": prašymas, maldavimas."

Mark L.Prophet, Elizabeth Clare Prophet (2009-06-04)."Įštartojo Žodžio Mokslas."

Atgaila: pripažinimas, atmetimas ir savosios nuodėmės jutimas. Bet siaurąja prasme, atgaila reiškia * gailestį, nors kai kurie teologai ginčijosi dėl vertės ir net dėl reišmės pakankamumo. Graikiškas žodis Naujajame Testamente, kuris paprastai verčiamas kaip "atgailavimas" iš tikrųjų reiškia taip pat ir nusigręžimas nuo nuodėmės, ir taip pat gali būti verčiamas kaip "atsivertimas". Taip žodis "Vulgata" išverstas kaip "penitentia", kaip vedantis prie sakramento* reiškia tai kad nustatyti konkretų atgailos aspektą už savo nuodėmę, išpažinimą ir bausmės nustatymą.

Nuodėmė: Barjeras, atskiriantis žmones nuo Dievo, skirtumas tarp to kokie mes esame ir kokiais turėtume būti.

Justo Ganzales "Esminiai teologiniai terminai"

Nuodėmė: "Rūkas" atsirandantis dėl kritusio vyro ar moters energijos panaudojimo; blogio sukūrimas, arba energijos šydas, sukuriamas netinkamu sielos laisvos valios panaudojimu laike ir erdvėje. Netinkamas Dievo energijos panaudojimas.

"Karma ir reinkarnacija", Elizabeth Clare Prophet, 2012m.

Seksualumo terminas reiškia ne tik lytinio akto, tačiau ir tai, kokie yra kiekvieno žmogaus seksualiniai polinkiai, jų skirtumai ir žmoniu polinkiai padedantis nustatyti žmogaus prigimtį, tikslus, veiklą ir santykius. Šventajame Rašte, tiek seksualumas ir lytinis aktyvumas yra teigiama Dievo kūrinio dalis. Lytis atrodo kaip centrinės žmogiškosios prigimties charakteristika aprašyta abiejose Būties knygose.... Neištikimybė ir įvairių formų ištvirkavimo pakartotinai pasmerkiami Šventajame Rašte, o ne todėl, kad seksas savaime yra blogis, bet todėl, kad seksualinė energija yra tokia galinga, kad neteisingai naudojama ji gali pakenkti ir sunaikinti visus žmogiškuosius ir socialinius santykius.... Taip pat tai yra krikščionių moralės diskusijos tokiais klausimais, kaip gimstamumo kontrolė, abortai, dirbtinio apvaisinimo "in vitro" apvaisinimo, klonavimo, kamieninių ląstelių moksliniai tyrimai ir homoseksualumas.

Justo Ganzales "Esminiai teologiniai terminai"

Atsakomybė guli ant kiekvieno asmens pečių. Kiekvienas asmuo yra mūsų bendruomenės narys.

- 2014 10 09, 20:23 #327696 Kuo labiau dvasiškai esi pažengęs tuo mažiau visokių išgyvenimų yra maldos gyvenime.
Štai mistikas meistras Ehartas sakė kad jausmiškumo maldoje reikia kuo labiau vengti, nes jis atitraukia nuo tikrojo Dievo pažinimo.
O štai motina Teresė išvis jokių dvasinių potyrių neturėjo nuo pat atsivertimo.
Taigi ne jausmiškumas svarbu, o tiesiog malda.

O Profetų knygų siūlyčiau neskaityti, nes tiek melų ir pseudvasinių pasvaičiojimų neatitinkančių realybės sunku būtų rasti.
Vien ko verta knyga "Reinkarnacija prarastoji krikščionybės grandis" kuriose visiškus vėjus pasakoja

[Morpheus]

- 2014 10 09, 21:25 #327705 Man idomu.. zmones iesko religijos ar dievo?

-------------------------
Visi mes čia bepročiai,
tik kai kurie daugiau.
Neišskiriam nei vieno,
nei Eglės, nei admino.

Miss S.

- 2014 10 10, 06:45 #327711

Man idomu.. zmones iesko religijos ar dievo?

Kaip rodo praktika, dievo nelabai rasi be religijos. Na ta prasme kad tikro dievo. Nes kai žmogus sako "turiu savo dievą, o ne religijos" tai kaip taisyklė jis turi kažkokį patogaus dievo vaizdį kuris praktikoje neveikia, taip pat toks žmogus dažniausiai niekuo savo gyvenime nesiskiria nuo agnostiko. Jam dievas kažkur yra, na bet tegul ir būna, aš jo neliečiu jis manęs. Retam kuriam be religijos pavyksta pasiekti kokių nors rimtesnių dvasinių rezultatų.

Esmė ta, kad religijos turi tūkstantemčių patirtį, o toks žmogus geriausiu atveju bus paskaitęs kelias knygutes apie dievulį ir pasijutęs viską supratęs, nusprendė kad jis geriau žino nei religija, kuri kelis tūkstantmečius grynino ir tobulino Dievo pažinimo praktikas.

Nereikia savęs apgaudinėti, nes dievo pažinimas be religijos paprastai baigiasi vienu dideliu fiasko.

- 2014 10 14, 19:53 #327953 Sveiki!

O kas yra "tikras Dievas"?

Man idomu.. zmones iesko religijos ar dievo?

Kaip rodo praktika, dievo nelabai rasi be religijos. Na ta prasme kad tikro dievo. Nes kai žmogus sako "turiu savo dievą, o ne religijos" tai kaip taisyklė jis turi kažkokį patogaus dievo vaizdį kuris praktikoje neveikia, taip pat toks žmogus dažniausiai niekuo savo gyvenime nesiskiria nuo agnostiko. Jam dievas kažkur yra, na bet tegul ir būna, aš jo neliečiu jis manęs. Retam kuriam be religijos pavyksta pasiekti kokių nors rimtesnių dvasinių rezultatų.

Esmė ta, kad religijos turi tūkstantemčių patirtį, o toks žmogus geriausiu atveju bus paskaitęs kelias knygutes apie dievulį ir pasijutęs viską supratęs, nusprendė kad jis geriau žino nei religija, kuri kelis tūkstantmečius grynino ir tobulino Dievo pažinimo praktikas.

Nereikia savęs apgaudinėti, nes dievo pažinimas be religijos paprastai baigiasi vienu dideliu fiasko.