- 2014 10 30, 21:15
#328866
Jei skaitei bibliją, tai turėjai pastebėti, kad joje Šv.Dv. nieko bendra su energija neturi, ji yra ASMUO tai tuo Silvos metodas ir prieštarauja biblijai
Tai kas yra Dievas, pagal tave jei Šv. Dvasia - ASMUO? Kas yra ASMUO, kokia jo forma? Jėzus Kristus buvo Šv. Dvasia + materialus kūnas gautas iš moters. Gal nepradėsi, man pasakoti kaip mano pažįstama religinga senutė, kad Dievas yra senukas su baltais drabužiais ir ilga balta barzda sėdintis danguje ant debesies, o velniai, tai juodi apžėlę padarai su ragais ir raudonom akim, su kanopom ir sėdi jie po žeme pragare ir smalą verda...
Čia labai platus klausimas, bet pasistengsiu trupai. Štai pvz. kai kurie Bažnyčios tėvai manė, taip kaip sakiau pradžioje, žmogus kaip paveikslas yra todėl kad turi laisvą valią, kiti manė, kad dievas sukūrė žmogų tokį (fiziniu kūnus) žinodamas kaip turės atrodyti įsikūnijimas. Žmogus buvo sukurtas pagal Kūrėjo „paveikslą ir panašumą“ Kristuje, kuris yra „neregimojo Dievo atvaizdas“ (Kol 1, 15) Dievo paveikslas yra kiekviename žmoguje. Jis pasireiškia per bendrystę, kaip kat trejybinio dievo bendrystė. Sielą ir valios galias turintis žmogus yra apdovanotas laisva valia, kuri yra ypatingas Dievo paveikslo žmoguje ženklas (čia jau mano minėtoji Siracido knyga) Dėl laisvo valios žmogus yra gali klysti.
Visiška painiava, kažkoks mistinis nesuprantamas dėstymas be turinio ir jokios žinios. Taip ir maniau, kad bus bandoma palyginti su Kristumi, nes Jis buvo nužengęs žmogaus pavidalu. Dievas priėmė žmogaus pavidalą, kad mus įtikinti ir susikalbėtų su žmonėmis, tačiau tai nereiškia, kad Kristus ir dabar dar yra su savo kūnu, čia klaida, nes Jėzaus kūnas virto dvasia, o Jo šv. Dvasia grįžo pas Tėvą. Gal nori pasakyti, kad Jėzus kažkur sėdi lygiai toks koks buvo prikaltas prie kryžiaus su savo sužalotu kūnu
. Pagonių mistika...
Laisvos valios žmogus neturi, jį veda ir valdo Dievas, kaip ir visus kitus savo kūrinius. Vienintelį pasirinkimą žmogus turi ar būti Meilėje su Dievu ar būti be Meilės, yra tik du baziniai keliai, bet tik du ir tik dėl krypties pasirinkimo. Jei jau pradėjau, tai parašysiu apie pirmųjų žmonių Adomo ir Jievos nuodėmę. Dievas apgyvendinęs pirmuosius žmones "rojuje" jiems leido mėgautis "rojaus malonumais", tačiau uždraudė valgyti vaisius nuo "gėrio ir blogio" pažinimo medžio. Tačiau pirmąją moterį sugundė žaltys-protas ir pirmi žmonės suvalgė tą uždraustą vaisių. Čia didingas slėpinys, tai mūsų gyvenimo pagrindų pagrindas. Suvalgyti Gėrio ir blogio pažinimo vaisių, tai reiškia, kad nuo to momento žmogus pradėjo viską pasaulyje vertinti, lyginti ir teisti. Tas blogas, tas geras; tas patinka, tas nepatinka; tai nesąmonė, tai sąmonė, tas kvailys, o tas protingas ir t.t. ir pan. Padarę šią nuodėmę pirmieji žmonės pirmą kartą pasuko į nemeilės kelią, t.y. nuėjo prieš Dievo valią. Ne Dievas juos išvijo iš rojaus, o pirmieji žmonės patys išėjo iš rojaus ir visa žmonija klaidžioja iki šiol ir to rojau neranda. Nes mes kiekvieną dieną "valgome vaisius nuo gėrio ir blogio pažinimo medžio". Pvz. ir šios diskusijos metu, mes ginčijamės, mano religija geresnė už tavo, tavo iš viso nesąmonė, tavo mąstymas negeras, o mano geras, tu esi neteisus, o aš esu teisus. Ir tą vertinimą-teisimą darome ištisai, todėl nusiviliame, nes dažniausiai išvados gaunasi negatyvios, klaidžiojame ir niekaip negalime sugrįžti į rojų. O rojus ir pragaras nėra kažkokioje mistinėje vietoje ar ant debesies, ar po žeme. Ir rojus ir pragaras yra mūsų širdyse, o kur esame ar ten ar ten, tik priklauso nuo mūsų pasirinkimo, t.y. ar mes Meilėje su Dievu ar nemeilėje...
Aš tavęs nepažįstu, kad atvirai pasakočiau savo nuodėmes, tai nepyk, bet nerodysiu savo nešvarių apatinių
kaip nori, tik čia viskas eina slaptai, nebent pažįsti asmeniškai šio "kovos klubo" dalyvius.
Jis ne savo patirtis aprašė, o savo tyrimų išvadas aprašė, nes buvo religijotyrinkas, ir tyrė šį fenomeną.
ką jis gali tirti ir kokias išvadas daryti, nepajutęs ant savo kailio. Teoretikas, čia kaip gydytojai kurie nesirgę kalba apie depresiją ir jos klinikinį pasireiškimą. Todėl jei tu pats ant savo kailio patyrei, tai jau rimta.