depresijosklubas.lt

- 2014 10 29, 19:13 #328784

Pragare yra velnias ir berods si "stereotipa" nupiese pati baznycia. Jis yra blogis kuris nepaklusta dievui ir jo stereotipams.

Ne bažnyčia nupiešė šį stereotipą, o liaudies pamaldumas kuris dažnai neatitinka bažnyčios mokymo.
Jei teko skaityti bibliją, tada turėjai pastebėti, kad šėtonas, ant biblijos, veikia tik tiek kiek dievas tai leidžia. Pvz. Jobo drama, šėtonas ten pristatomas labiau kaip dievo teismo prokuroras, kuris pažymi visas nuodėmes, o kai norėjo kenkti Jobui atsiklausė dievo ar gali tai padaryti.
Sakau, kuo giliau į mišką, tuo daugiau partizanų.
Šiaip, aš tų kurie nori rimtai kovoti prieš religiją, vietoje, gerai išsistudijuočiau tiek bibliją, tiek bažnyčios mokymą, nes diletantiškais teiginiai nieko nepasieksi. Kiek pastebiu tokiose diskusijose, žmonės kovojantys prieš religiją, paprastai būna labai mažai išprusę religijos prieš kurią kovoja srityje. Čia problema. Nes kovojama ne prieš religiją, o prieš savo susikurtą jos vaizdą. Labai donkichotiškas vaizdelis sakyčiau.

Jis buvo atstumtasis, nes jo nuomone buvo kitokia nei kazkieno.

Nėra tikslios dogmos kaip atsirado šėtonas. Kalbama apie nuopolį, bet senieji teologai pateikia įvairias versijas. Dažniausias variantas yra tas, kad Dievas sukūręs žmogų liepė angelams pagarbinti Adomą, bet kai kurie nesutiko garbinti ne tokį tobulą kūrinį kaip kad jie. Tada įvyko sukilimas. Bet tai tik hipotezė. Beje, dvasiniame pasaulyje, anot senesnių filosofinių koncepcijų, pasirinkimas daromas tik vieną kartą.

Ar siuolaikineje baznycioje ir tikejime toks reiskinys kaip velnias nebeegzistuoja?

Kad šėtonas yra asmuo veikiantis žmogaus gyvenime yra dogma. O tai kaip didžioji dalis visuomenės jį įsivaizduoja yra marazmas

Gal papasakotum placiau apie reiskini "busena" nes as nelabai suprantu ka tuo norima pasakyti? tipo teigiama busena, neigiama busena? ar tiesiog visiems vienoda busena, kas mano supratimu yra nebutis-nebeegzistavimas.

Na būsena, tai tik apytikris apibrėžimas. Grubiai aiškinant, tai manoma, kad po mirties, žmogus išgyvena visą dievišką meilę, tie kas rojuje, pasilieka toje meilėje, o tie kas pragare, išgyvena tą meilę, tik po to ji iš jų atimama (čia labai grubiai, trumpai ir primityviai pabandžiau apibrėžti).
Taigi, jokių katilų, jokios smalos. Tai kažkas visiškai kitokio.
Visa eschatologija statoma ant to minimumo kuris išdėstytas biblijoje, o pagrindas remiamas logika ir filosofinėmis koncepcijomis.
Tiesa, į pragarą iš esmės labai sunku patekti, nes tam reikia sąmoningo pasirinkimo. Tad kai kurie teologai mano, kad pragaras, labai tikėtina, jog yra tuščias.

Ka reiskia gyvenai pagal sazine? ta prasme pagal savo sazine ar kazkieno primesta "gyvenimo pagal sazine" paveiksla?

Pagal sąžinę reiškia, tai, kiek ji pas tave yra išlavinta ir t.t. Jei tarkime darei nuodėmes, civilinis teismas už jas tave nubaustų ir į kalėjimą pasodintų, o kaip tikima dievas šiuo atveju žiūri labiau ne į tai ką tu padarei, bet kas įtakojo šį veiksmą. Pvz. tapai žudiku. Mes tokį į kalėjimą nes jis žudikas, o dieviškame teisme, žiūria į tai kodėl tapai žudiku, gal tave vaikystėje tėvas prievartavo ir todėl tavo psichika pavažiavo ir todėl tapai žudiku. (Na čia irgi supaprastintai kalbu)

Pabreziu zodi "draugiskai"

Aha, būtų kitaip ir nediskutuočiau

- 2014 10 30, 00:14 #328804

Pagal sąžinę reiškia, tai, kiek ji pas tave yra išlavinta ir t.t. Jei tarkime darei nuodėmes, civilinis teismas už jas tave nubaustų ir į kalėjimą pasodintų, o kaip tikima dievas šiuo atveju žiūri labiau ne į tai ką tu padarei, bet kas įtakojo šį veiksmą. Pvz. tapai žudiku. Mes tokį į kalėjimą nes jis žudikas, o dieviškame teisme, žiūria į tai kodėl tapai žudiku, gal tave vaikystėje tėvas prievartavo ir todėl tavo psichika pavažiavo ir todėl tapai žudiku. (Na čia irgi supaprastintai kalbu)

Psichiatras pasakytų, kad ir sąžinės neturėjimas yra tam tikra psichinės ligos išraiška. Ir nebūtai buvo susirgta dėl traumuojančios aplinkos, gali būti, kad žmogus tokiu tiesiog jau gimė - sociopatu, kuriam gamta pagailėjo pilnaverčio proto. Kas tada?

Nepriimk depresijos asmeniškai.

- 2014 10 30, 00:38 #328805 Bene vienintelė ir pagrindinė krikščionybės detalė verčianti mane bent kažkiek tikėti dievu yra pragaro baimė. Nors pagal biblijos taisykles aš jau seniausiai pridariau daugybę nuodėmių, už kurias net nesiruošiu atgailauti, vis dar esu tarsi įtikinta, kad absoliutus netikėjimas išbrauktų mane iš rojaus sarašų negrįžtamai. Jaučiuosi lyg neturėčiau pasirinkimo tikėti ar ne. Esu priversta tikėti. Nes bijau pragaro. Ir kažkodėl labai nujaučiu, kad daugumos įprastų žmonių tikėjimas į religiją yra labai panašaus pobūdžio. Nesvarbu ar tai krikščionybė, ar islamas, ar budizmas, kiekviena religija turi savo amžino pasmerkimo analogiją. Tad kaip galima gerbti tokį reiškinį kaip religija, kuri save apibrėžia kaip kažką šviesaus, kilnaus, amžino ir nenuginčijamo, kuomet čia, tarp gyvųjų ji suteikia pagrinde baimę ir sumaištį. Ir apskritai, religija verčia žmogų nusisukti nuo tikro gyvenimo ir daugiau galvoti apie pomirtinį, kuomet yra labai didelis šansas kad tokio iš vis nėra. Žinoma, suteikia prasmę tiems, kuriems gyvųjų pasaulis prasmės nebesuteikia, tad tegul..
Religija kultūriniu požiūriu lyg ir teigiamas dalykas, prieš numirdamas žmogus jaučiasi kiek saugesnis, bet iš esmės man nepriimtinas. Todėl į temos klausimą atsakau - neverta, nes religija ir taip pernelyg nelogiška, kad joje ieškoti prasmės.

Insomnia rašė, kad norint diskutuoti apie religiją reiktų ją gerai išmanyti. Bet ar yra tik vienas išmanymo būdas? Nes kiek tenka sutikti apsiskaičiusių religingų žmonių, jų nuomonės nevisada sutampa. Vieni aršiai smerkia kiekvieną netikintįjį ir prognozuoja jam amžinas kančias numirus. Kiti pateisina žmogiškasias klaidas ir religiją mato labiau kaip dvasinį vadovą. Net ir kunigai turi kiekvienas savo nuomonę, vieni smerkia homoseksualus, kiti juos palaiko.

Nepriimk depresijos asmeniškai.

- 2014 10 30, 01:03 #328807 Ir dar kartą - religija. Religija.

Nepriimk depresijos asmeniškai.

- 2014 10 30, 08:27 #328810

Ir nebūtai buvo susirgta dėl traumuojančios aplinkos, gali būti, kad žmogus tokiu tiesiog jau gimė - sociopatu, kuriam gamta pagailėjo pilnaverčio proto. Kas tada?

Na tai tinka tas pats ką rašiau.
Ta kad būtų nuodėmė, turi būti du kriterijai: svarbiame dalyke ir laisva valia. Jei kurio nors ar abiejų kirterijaus nėra, tai tada arba tai ne nuodėmė, arba lengva nuodėmė.
Tarkime nužudei žmogų for fun, laisvai apsisprendęs ir tai tikrai svarbus dalykas, tai bus sunki nuodėmė.
Tavo psichika esi kleptomanas. Tame nėra laisvos valios, tai negeli būti nuodėmė ir t.t.

O kas dėl religijos išmanymo ir tavo situacijos, tai jei išmanytum religiją, tikėtum ne dėl pragaro baimės, o dėl Dievo meilės. Nes tai ką parašei, žiūrint iš krikščioniškos pozicijos yra iškreiptas religingumas ir tokių žmonių tikrai nėra daug.

Čia va tiems kurie sako, kad žmonės tiki todėl kad jie gąsdinami pragaru. Jei todėl kad buvo išgasdintas tiki, tada blogi reikalai.

Ir taip, yra visokių žmonių, visokių nuomonių. Todėl jei man koks klausimas rūpi, ieškau to ką apie tai sako bažnyčios mokymas ir biblija, o ne koks nors atskiras žmogus.

- 2014 10 30, 14:55 #328830 O kaip būtų su tom lietuvėm paauglėm, kurios sukapojo bendraamžią? Istoriją visi žinom. Sunkios psichinės ligos nenustatė, nuteisė kaip nusikaltėles. Bet didelė tikimybė (nors greičiau faktas), sirgo depresija. Depresija lyg ir nepakankama priežastis kažką žudyti, bet visi sergantieji šia liga pripažins kad tai didžiulė našta. Jeigu jos nešė šią naštą, ir dėl to nesusivaldė, lyg ir turėtų būti atleista. O jeigu nesigaili, nes vis dar neša naštą? O gal jos tiesiog per jaunos suprasti ką ištikrųjų padarė?
Praktiškai neegzistuoja toks nusikaltimas, kuris būtų įvykdytas esant visiškai sąmoningo proto, nesužalotos sąmonės.

O jeigu pragaras ištikrųjų tuščias? Tada kokia prasmė jo egzistavimui? (Mus gąsdinti?) Juk žmonija yra pridariusi tokių nuodėmių, ir masto, ir kalibro, ir pobūdžio, turbūt net nesugalvotum tokios nuodėmės, kurios joks žmogus niekada nebūtų padaręs. Bet mes, mirtingieji, visada bandom pateisinti visus ir už bet ką. O Dievas juk turėtų būti dar gailestingesnis nei bet koks žemės gyventojas. Tada reikštų, kad kad ir kokį gyvenimą nugyvensi, visada jis bus pateisintas.

Ir apskritai, kuo religija yra kilnesnė už žmogaus moralę? Kad ir netikintis dievu, sąžiningas žmogus vis tiek laikosi šios planetos taisyklių. Nežudyk, nevok, neapgaudinėk - nes taip žaloji ir skaudini kitus. Nebūk savanaudiškas - nes taip kenki tiems, kurie tave myli. Stengis suprasti priešą - nes tik taip jam atleisi ir galėsit visi ramiai gyventi. Kaip reikia gyventi mes išmokstam tiesiog gyvendami. O ką prideda religija? Kažkokį dievą, kuris viso labo tave stebi ir sprendžia kas tavęs laukia numirus; rojų ir pragarą - kas irgi susiję su pomirtiniais gyvenimais, apie kuriuos niekas nieko nežino; angelus, demonus ir visokius kitokius antgamtinius sutvėrimus. Duoda dvasią, sielą, kuri turėtų egzistuoti visą amžinybę, tačiau gal būtų kur kas prasmingiau ne savo sielą ugdyti, kad ši ramiai per amžius sklandytų neaišku kur, o stengtis kažką kilnaus gyviesiems po savęs palikti. Kuomet religija nuolat kartoja, kad šitas gyvenimas yra laikinas, o numirus tampi amžinu, verčia orintuotis į tą amžinybę. Nors realiai šitas pasaulis yra tai, ką mes kuriame. Liūdna pasidaro pagalvojus, kad mes negalėtume prisiminti šio pasaulio, jeigu tiesiog išnyktume, bet gal verčiau susitaikyti su šia neišvengiamybe ir taip atsiduoti tam ką turim - vieną gyvenimą.
Mano manymu visa ta religija žmogų tik apriboja ir neleidžia būti geriausiu savęs variantu.

Nepriimk depresijos asmeniškai.

- 2014 10 30, 16:15 #328840

Praktiškai neegzistuoja toks nusikaltimas, kuris būtų įvykdytas esant visiškai sąmoningo proto, nesužalotos sąmonės.

Oi patikėk, tikrai yra tokių nusikaltimų

Ir apskritai, kuo religija yra kilnesnė už žmogaus moralę?

Na čia klausimas neteisingas. Čia panašiai lyg klaustum: kuo krepšinis įdomesnis už skanų tortą
Religija nei yra nei nėra kilnesnė už moralę. Moralė yra religijos dalis. Negana to, visa moralė kokią mes turime dabar formavosi būtent religijos dėka. Nežudyk, nevok, nemeluok, visa tai buvo apibrėžta religijos, nes religiniai įstatymai senovėje atstojo mūsų civilinės ir visos kitos teisės kodeksus.

O ką prideda religija? Kažkokį dievą, kuris viso labo tave stebi ir sprendžia kas tavęs laukia numirus;

Kaip jau sakiau, religija neprideda, ji jau pridėjo
O jei kalbėti apie Dievą, tai anas nei sėdi nei laukia, jis veikia žmogaus gyvenime. Žodžiu anas yra labai užsiėmęs, kad kiekvienas atomas teisingai funkcionuotų

Mano manymu visa ta religija žmogų tik apriboja ir neleidžia būti geriausiu savęs variantu.

Na, kiek pastebiu, tai šį dalyką pasako paprastai žmonės kurie nemėgsta religijos ar turi itin problematišką santykį su ja. Religija neapriboja, priešingai, ji siūlo tūkstantmečių patikrintus būdus, kaip būti savimi.
Kodėl? Nes ji moko neveidmainiauti. Esi pikto būdo? Viskas ok, tik nepasimetinėk geresniu nei esi. Būk tiesoje su savimi ir aplinkiniais. Štai ko moko religija. O tai ką tu parašei, tėra nuvalkiotas nieko neišmanančių žmonių skelbiamas stereotipas.

- 2014 10 30, 17:36 #328848 Kažkaip man mano nuvalkiotos sapalionės atrodo daug tikresnės nei tavo argumentai..

Visiškai nesutinku, kad religija suformavo žmogaus moralę. Tokiu būdu reikštų, kad tie, kurių religija niekada nepasiekė, kad ir pvz aborigenai amazonės miškuose, iš prigimties turėtų būti amoralūs. Galėtum tai garantuoti? Aš manau, kad jau greičiau žmogus sukūrė religiją pagal savo įgimtus moralės dėsnius.

Nepriimk depresijos asmeniškai.

- 2014 10 30, 17:49 #328850

Visiškai nesutinku, kad religija suformavo žmogaus moralę. Tokiu būdu reikštų, kad tie, kurių religija niekada nepasiekė, kad ir pvz aborigenai amazonės miškuose, iš prigimties turėtų būti amoralūs. Galėtum tai garantuoti? Aš manau, kad jau greičiau žmogus sukūrė religiją pagal savo įgimtus moralės dėsnius.

Nėra kultūros be religijos. Archeologiniai duomenys rodo, kad net ir neandartalietis, kuris su mūsų, t.y. Homo sapiens genofondu nieko bendra neturėjo, net ir jis turėjo religiją.
Deja jei sakai, kad religija buvo pritempta prie esamos moralės, tada visą religijotyros (nepainiok su teologija), sociologijos ir antropologijos mokslą galima mesti į šiukšlyną, nes visi tyrimai rodo kardinaliai priešingą dalyką nei kad tu išsakei

- 2014 10 30, 18:03 #328852 Gaila nežinau ką omeny turi, neišmanau šių šakų. Bet mano požiūriu religija per nelyg žemiškas dalykas, kad būtų aukštesnis už žmogaus fantaziją.

Nepriimk depresijos asmeniškai.

- 2014 10 30, 18:19 #328854 Religijotyra, iš esmės ateistinė mokslo šaka tirianti religiją kaip fenomeną. Skirstoma į religijos istoriją, fenomenologiją, filosofiją ir t.t.
Sociologija - tiria įvairius socialinius fenomenus bei aspektus
Antropologija - kaip sako pavadinimas (Antropos - žmogus, logos - mokslas), tai mokslas apie žmogų ir jo mąstymą. Irgi iš esmės ateistinė disciplina. Skirstoma taip pat į begalę sričių, tokių kaip religinė, kultūrinė, vizualinė, socialinė antropologija ir t.t.

Visos šios disciplinos atmeta tikėjimą dievu kaip tokį, ir nesiriament jokiais metafiziniais dalykėliais, religiją tiria kaip atskirą fenomeną.

Paprastai tariant, tie žmonės netiria dievo, o žmogaus sąmonės ir elgsenos fenomenus susijusius su tikėjimu dievu.

[Morpheus]

- 2014 10 30, 20:18 #328863 Labai sunku nepradeti kabinetis prie zodziu
Taigi visa tai, ka rasai.. is esmes tur but sutinki su manim, jog religija tai masiu valdymo priemone?

-------------------------
Visi mes čia bepročiai,
tik kai kurie daugiau.
Neišskiriam nei vieno,
nei Eglės, nei admino.

Miss S.

- 2014 10 30, 20:21 #328864

Taigi visa tai, ka rasai.. is esmes tur but sutinki su manim, jog religija tai masiu valdymo priemone?

Jau N kartų girdėjau šį teiginį, tik kolkas dar niekas nesugebėjo įrodyti šio Engelso ir Markso filosofijos iškelto teiginio. Kaip jis veikia realybėje? Kokiais būdai religija valdo mases?
(čia nekablu apie sektų atvejus, nes anie tai tikrai valdo ir puikiai savo aveles, na ten prasta mityba, miego stoka, smegenų plovimas ir t.t.)

- 2014 10 31, 01:06 #328877 Nu jeigu sakai, kad nėra kultūros be religijos, kad ši taip įaugus į mūsų visų gyvenimus kad net suformavo esamą moralę, tai būtų logiška sakyti, kad ji mus visus valdo.

Nepriimk depresijos asmeniškai.

- 2014 10 31, 10:15 #328881

Nu jeigu sakai, kad nėra kultūros be religijos, kad ši taip įaugus į mūsų visų gyvenimus kad net suformavo esamą moralę, tai būtų logiška sakyti, kad ji mus visus valdo.

Na tada taip pat galime sakyti, kad mus valdo begalė kitų dalykų: mobilieji telefonai, internetas, mūsų skrandis, pikta žmona, kelių eismo taisyklės, mūsų žadintuvas ir t.t.

Taigi, kaip ji mus valdo? Kol kas atsakymo nesulaukiau