depresijosklubas.lt

- 2014 10 31, 15:40 #328904

Na tada taip pat galime sakyti, kad mus valdo begalė kitų dalykų: mobilieji telefonai, internetas, mūsų skrandis, pikta žmona, kelių eismo taisyklės, mūsų žadintuvas ir t.t.

Žinoma valdo, tik ne taip masiškai kaip religija.

Nepriimk depresijos asmeniškai.

[Morpheus]

- 2014 10 31, 15:51 #328906 Kazkada turejome kryziuocius, paskui inkvizicija. Kas buvo vieni ir kiti tur but labai gerai zinai ir kokia funkcija jie atlikinejo. Beja, tai tesesi simtus metu, ir bet kokie priestaravimai buvo baudziami mirtimi. Tai buvo puiki baudziamoji priemone, sudegink senelius, pakark tevus, o vaikai jau elgsis taip kaip pasakyta elgtis. Vaiku vaikai mastys taip, kaip pasakyta mastyti. Be abejo atsiras individu kurie tures savo poziuri ir nuomone, bet tai ne beda, juos likviduoti ar uzciaupti taip pat bus priemoniu.
Negi reikia dar kokiu nors irodymu? Turime istorinius faktus kuriuos priimame be jokios kritikos ir abejoniu. Baznycia sventa ir visiskai nesvarbu kiek prievartos ji skleidzia. Visais laikais vatikanas zinojo apie zudymus, deginimus ir tai pateisino, siandien vatikanas zino apie prievartavimus ir tai pateisina.. Kuo tai skiriasi nuo :

(čia nekablu apie sektų atvejus, nes anie tai tikrai valdo ir puikiai savo aveles, na ten prasta mityba, miego stoka, smegenų plovimas ir t.t.)

Paskaityk zodzio "sekta" apibrezima, ka sis zodis reiskia. Kazkada musu taip mylima krikscioneybe buvo sekta. Tik tos sektos vadovai sugebejo suburti armija ir taip tapo ne maza uzdara bendruomene, o didele. Apskritai zodi sekta deretu naudoti atsargiau ir atsakingiau, nes siandieninis stereotipas yra toks, kad bet kas turintis kitoki poziuri yra sektantas - blogis kuri reikia sunaikinti. Bet kuris kovojantis uz savo idejas su ginklu rankoje yra teroristas, nors kuo skiriasi amerikietis karys nuo kazkokio babajaus kario? Manau niekuo.. Jie abu kovoja uz savo arba kazkieno idejas, taip iseitu jie abu yra teroristai. Krikscionybe lygiai ta pati sekta, tik apimtims isaugus nebeturime teises jos taip vadinti.
Jei kalbetume apie siandienines "valdymo priemones" be religijos be jokiu abejoniu galima butu pamineti begale dalyku.. tokiu kaip demokratija, pinigai, laisve, televizija, spauda.. Nesakau jog visa tai ka isvardinau yra kategoriska ir 100% netikra, bet diskusijos tema religija.

-------------------------
Visi mes čia bepročiai,
tik kai kurie daugiau.
Neišskiriam nei vieno,
nei Eglės, nei admino.

Miss S.

- 2014 10 31, 17:12 #328915 Viskas labai aišku ir taiklu, bet kiek paskubėjai su laisve ir demokratija. Ypač su laisve. Gal ir yra tokių, kurie manipuliuoja ja iškreipdami jos esmę, bet tai bene gryniausias ir visiškai natūralus žmogiškasis poreikis, kiekvienas turi troškimą būti laisvu. Valdyti - tai versti kitus paklusti prieš jų valią, o laisvė juk įgimtas troškimas. Nors žinoma visada galima dėl to ginčytis.

Nepriimk depresijos asmeniškai.

- 2014 10 31, 18:30 #328918 Morfėjau, jei pasinagrinėtum giliau inkvizicijos istoriją, tai pamatytum, kad jai pritarė tik vienas popiežius, kiti smerkė ją. Inkvizitoriai paprastai darė verslą iš raganų medžioklės ir jie veikė savarankiškai nuo bažnytinės valdžios. Pati inkvizicija nedegino raganų, raganas degino pasaulietinis teismas, nes inkvizitoriaus darbas buvo tik surasti raganą, o jau deginimas tai čia pasaulietinės valdžios reikalas. Kitas dalykas, kad pvz. Malleus maleficarum, garsusis inkvizitorių vadovėlis vos pasirodęs buvo uždraustas bažnyčios vadovybės, tačiau buvo perleistas N kartų ir platinamas slapta. Taip pat siūlau atkreipti dėmesį į tai, kad pagrindinė inkvizicijos banga buvo ne pas katalikus, bet protestantiškose atšakose a la puritonai ir t.t.

kas dėl sektos, tai ką tu parašei, kad a la krikščionybė pradžioje buvo sekta ir t.t. yra dažna klaida daroma mažiau sektų srityje susigaudančių asmenų. Ne kiekviena nauja religija yra sekta, kaip ir ne kiekviena sena religija nėra sekta. Tarkime Tikėjimo žodis, jis yra naujai užgimusi krikščioniška evangeliškoji denominacija, nors visi pradžioje rėkė kad tai sekta, tačiau štai prieš daugiau kaip 100 metų užgimę Jehovos liudytojai arba Mormonai yra sekta, nors pradžioje visi tai priėmė kaip naująą krikščionybės atšaką.
Dabar kaip tik renku medžiagą savo knygai apie sektas, tai tenka panardyti įvairaus pobūdžio literatūroje. Krikščionybė nebuvo sekta, nes jei ji būtų buvusi sekta, ji greičiausiai ir iki šiol tokia būtų.
Sektos turi labai konkrečius bruožus, kai kurie iš jų kartais vienu ar kitu bet kurios religijos egzistavimo laikotarpiu gali pasireikšti. Tačiau tai yra normalu. Štai jei nuo pradžių būtų tie bruožai religinėje grupėje, ir jie egzistuotų per visą gyvavimo etapą, tada kitas reikalas.
Vienas esminių sektos bruožų yra tai, kad jos mokymas pastoviai kinta. O krikščioybės mokymas nepakitęs per 2000 metų. Žinoma, atsirado daug mokymo dalių apie kurias pirmieji krikščinys nieko nekalbėjo, bet jos nepakeitė nei vienos senojo mokymo dalies. Ar pastebėjai, kad per 2000 metų laikotarpį, nebuvo atšaukta nei viena dogma? O dabar pažiūrėk į tuos pačius Jehovos liudytojus ar Mormonus, jų mokyas kas keli metai keičiasi ir tai koks jis buvo pradžioje nelabai ką bendra teturi su dabartiniu mokymu.

Kaip jau sakiau, kuo giliau į mišką, tuo daugiau partizanų

- 2014 10 31, 20:34 #328929

tačiau štai prieš daugiau kaip 100 metų užgimę Jehovos liudytojai arba Mormonai yra sekta, nors pradžioje visi tai priėmė kaip naująą krikščionybės atšaką.

Rašai knygas apie sektas, o čia rašai, kad Jehovos liūdytojai arba Mormonai yra viena sekta, o iš tikrųjų tai atskiros visiškai nepriklausomos sektos....

O dabar pažiūrėk į tuos pačius Jehovos liudytojus ar Mormonus, jų mokyas kas keli metai keičiasi ir tai koks jis buvo pradžioje nelabai ką bendra teturi su dabartiniu mokymu

.

Tu čia kažką į kairę varai. Aš gerai susipažinęs su Jehovos liudytojų dogmatika, parašyk kokie požymiai rodo, kad tai sekta? Ir parašyk kas pasikeitė per tuos "kas kelis metus"?

[Morpheus]

- 2014 10 31, 20:36 #328931 Na gerai.. tai, kad palaike tik vienas popiezius yra atleistina gal but tau ir atleistina, bet man tai ne. Lygiai taip pat, kaip dabar didziausia isterija del branduoliniu ir cheminiu ginklu kelia tie, kurie juos ne taip jau seniai naudojo. Tipo jo, panaudojom, bet tik viena karta.. tai buvo idomi patirtis, kilnus tikslas, bet atleistina.
Cia tik pavyzdys.

Kryziaus karus kaip suprantu palaike ne vienas popiezius.. O kaip del tvirkintoju ir prievartautoju.. apie juos zinojo lygiai taip pat ne vienas. Net siandien karys eidamas i musi sako "dievas su mumis". Dabar paimkime ir sudekime juos visus i kruva, kurie vienaip ar kitaip toleravo smurta. Tur but gausis pora tukstantmeciu kai dievo baimingi krikscionys uzsimerkia ir nekreipia demesio i tokias smulkmenas.
Nenoriu sakyti, kad krikscionybe yra blogis, man tik idomu kodel aktyviai propoguojantys ir taip gerai ismantys sia religija uzsimerkia ir nekreipia demesio i siandien vykstancius dalykus. Ar siandieniniai ivykiai yra tabu ir kai tai jau bus istorija tiesiog sakysim - juk ne visi jie blogi buvo!

-------------------------
Visi mes čia bepročiai,
tik kai kurie daugiau.
Neišskiriam nei vieno,
nei Eglės, nei admino.

Miss S.

- 2014 10 31, 20:43 #328932

rašai, kad Jehovos liūdytojai arba Mormonai yra viena sekta, o iš tikrųjų tai atskiros visiškai nepriklausomos sektos....

Sorry, netiksliai išsireiškiau, pateikiau dvi sektas kaip pavyzdį.

Tu čia kažką į kairę varai. Aš gerai susipažinęs su Jehovos liudytojų dogmatika, parašyk kokie požymiai rodo, kad tai sekta? Ir parašyk kas pasikeitė per tuos "kas kelis metus"?

Na vien jau tai, kad didžioji dalis Raselo mokymo dabar nelaikoma priimtinu, pastoviai atidedamos pasaulio pabaigos, ir galų gale tai, kad per 100 metų jų biblijos variantas buvo pakeistas apie 3000 kartų ta kad biblinį tekstą pritepti prie dogmatikos.
Skaičiau vienu metu jehovos liudytojų biblijos vertimą ir lyginau su kitų bažnyčių vertimais + neaiškias vietas lyginau su graikišku originalu. Visų bažnyčiu vertimai iš esmės buvo tokie pat, o va su jehovos liudytojų tai buvo tragiška, nes kai kur arba sakinys išvis neatitiko originalo, arba kelis kartus pasitaikė pora vietų kur reikšmė buvo kardinaliai priešinga nei originale. Pagrindinės vietos buvo tos kur kalbama apie Kristaus dieviškumą. Pvz nepamenu dabar kuris sakinys buvo, bet graikiškame tekste aiškiai tris kart buvo panaudotas žodis kiurijos kuris reiškia Viešpats ir taikomas tik dievui, bet jehovos liudytojai taip išsivertė, kad gavosi jog jis joks ne dievas, o šiaip ponaitis

- 2014 10 31, 20:58 #328935 Jehovos liudytojai, yra judėjų tikslingai sukurta sekta kovai su krikščionybe (kilmė iš JAV, Pensilvanija). Žydai negali pripažinti, kad jie neatpažino ir nužudė savo Dievą - Kristų, todėl viską daro, kad pakeisti žmonijos opiniją apie Jį. Jie bando išlaikyti Bibliją autentišką ir pakeitė tik tiek, kas liečia Kristaus dieviškumą, jie tvirtina, kad Kristus buvo tik pranašas ir net buvo prikaltas ne prie kryžiaus, o prie baslio... . Beje Jahvės liudytojai labai pavojingi, nes pateikdami Bibliją su nedideliais pakeitimais, jie prisistato tarsi Šv Raštas yra jų religijos pagrindas, tai labai patrauklu "avelėms be piemens".

- 2014 11 06, 19:05 #329203 Jehovos liudytojai, yra judėjų tikslingai sukurta sekta kovai su krikščionybe
Dabartinis jehovos liudytoju apibrezimas? As zinau, kad sekta, galima apibrezt, ir kaip smegenis skalaujancia institucija, ka siuo atveju daro visi;0 nei neigsi, nei teigsi, kad yra irodyta, kad mano argumentai buvo teisingi, tik tu padarei kelis raudonos silkes, ir dar 3 siaudines baidykles argumentus;)jeigu as tavo logikai per astrus tai depresijos klube, galetumet atidaryti skyreli, ne kaip viltis kazko, kas negali ar to net neimanona suprasti;) as aiskiai, galeciau padaryt tokia tema, apie psichoanalize, gal kam padetu;)
Kad butu grynai logiska, imesiu kai ka, kas sukuria pozityva;)
Henko subinė

Ryte į mano duris pasibeldė porelė. Pirmas prabilo vyras:
- Sveiki! Aš Džonas, o ji – Meri.

Meri: Mes kviečiame tave kartu su mumis bučiuoti subinę Henkui!
Aš: Atsiprašau, apie ką čia? Kas tas Henkas ir kam man bučiuoti jo subinę?
Džonas: Jei pabučiuosi subinę Henkui, jis tau duos milijoną dolerių, o jei ne – suspardys taip, kad atsiminsi visam gyvenimui.
Aš: Čia ką, kažkoks Jackass šou?
Džonas: Henkas – milijonierius filantropas. Jis pastatė šitą miestą. Henkas jo šeimininkas! Jis gali daryti ką panorėjęs, ir jis nori padovanoti tau milijoną dolerių,- tau tereikia pabučiuoti jam subinę!
Aš: Bet tai kažkokia nesąmonė! Kokio velnio…
Meri: Kas tu toks, kad abejotum Henko galia? Ką, tu nenori milijono dolerių? Argi už tokius pinigus neapsimoka pabučiuoti jam subinės?
Aš: Na, gal ir apsimoka, jei tai legalu, bet…
Džonas: Tada eime bučiuoti subinės!
Aš: Ir dažnai jūs bučiuojate jam subinę?
Meri: O taip! Visą laiką!
Aš: Ir jūs jau gavote milijoną?
Džonas: Dar ne. Jis duos pinigus tik tada, kai paliksime šį miestą.
Aš: Tai kodėl jūs dar čia?
Meri: Negalima palikti miesto, kol Henkas neliepė, kitaip negausi jokių pinigų, ir Henkas perpis tau galvą.
Aš: Bet jūs pažįstate ką nors, kas gavo iš Henko milijoną?
Džonas: Mano mama bučiavo Henko subinę daugelį metų. Ji neseniai išsikraustė, ir aš tikiu, kad ji gavo pažadėtus pinigus.
Aš: Jūs kalbėjotės su ja apie tai?
Džonas: Žinoma, ne. Henkas to neleidžia.
Aš: Kodėl tada manote, kad jis sumoka pinigus, jei nesate kalbėję su niekuo, kas būtų juos gavęs?
Meri: Bet jis duos tau dalį pinigų avansu. Pavyzdžiui, tau gali pakelti algą, tu gali laimėti loterijoje arba tiesiog rasti gatvėje 20 dolerių…
Aš: O kuo čia dėtas Henkas?
Džonas: Egzistuoja tam tikras ryšys.
Aš: Atsiprašau, bet man tai panašu į mistifikaciją.
Džonas: Bet dėl milijono dolerių verta pasistengti! Atsimink – jei nebučiuosi Henkui subinės, jis tave suspardys!
Aš: Gerai, gal aš galėčiau su juo pakalbėti ir išsiaiškinti kai kurias smulkmenas?
Meri: Niekas negali matyti Henko ir su juo kalbėtis!
Aš: Kaip tada jūs bučiuojate jam subinę?
Džonas: Kartais mes tiesiog siunčiame oro bučinį mąstydami apie Henko subinę. Kartais bučiuojame subinę Karlui, o jis perduoda Henkui.
Aš: Kas tas Karlas?
Meri: Tai mūsų draugas. Jis išmokė mus bučiuoti Henko subinę.
Aš: Ir jūs patikėjote jo kalbomis, kad yra kažkoks Henkas, kuris nori jus apdovanoti už subinės bučiavimą?
Džonas: Ne! Prieš daugelį metų Karlas gavo Henko laišką, kuriame viskas išaiškinta. Pažiūrėk pats!

Džonas davė man laiško fotokopiją:

Henko laiškas

Aš: Bet juk tai parašyta ant Karlo firminio blanko!
Meri: Henkas neturi popieriaus!
Aš: Bijau, kad tai Karlo braižas.
Džonas: Žinoma. Henkas jam diktavo!
Aš: Bet jūs sakėte, kad niekas nematė Henko!
Meri: Prieš daugelį metų jis kalbėdavo su kai kuriais žmonėmis.
Aš: Jei jis filantropas, tai kodėl suspardo tuos, kurie juo netiki?
Meri: Tokia Henko valia – jis visada teisus.
Aš: Kodėl?
Meri: Septintas punktas skelbia: „Viskas, ką sako Henkas, yra teisinga“.
Aš: O gal jūsų draugas Karlas viską prasimanė?
Džonas: Jokiu būdu! Penktame punkte rašoma: „Šį laišką padiktavo Henkas“. Be to, 2 punktas sako: „Nepiktnaudžiaukite alkoholiu“, 4 punktas – „.Taisyklingai maitinkitės“, o 8 punktas – „Pasinaudoję tualetu nusiplaukite rankas“. Visi žino, kad tai tiesa, reiškia, ir kiti punktai teisingi!
Aš: Bet 9 punktas sako „Negerkite“, o tai prieštarauja 2 punktui. Šeštas punktas – išvis kliedesys apie Mėnulį iš sūrio!
Džonas: Devintas punktas tiesiog paaiškina antrąjį. O dėl šešto punkto – ar tu buvai mėnulyje?
Aš: Bet mokslininkai sako, kad jis padarytas iš uolienų.
Meri: Tos uolienos gali būti sukietėjęs sūris.
Aš: Jei mes dar nežinome uolienų sudėties, tai dar nereiškia, kad Mėnulis iš sūrio.
Džonas: Mokslas gali klysti. Mes žinome, kad Henkas visada teisus!
Aš: Mes žinome?
Meri: Taip parašyta šeštame punkte.
Aš: Tu sakai, kad Henkas visada teisus, nes taip parašyta laiške. Laiškas teisingas, nes jį padiktavo Henkas. Henkas diktavo laišką, nes taip rašoma laiške. Turime uždarą ratą – Henkas teisus, nes jis sako, kad yra teisus.
Džonas: Pagaliau tu supratai!
Aš: Gerai, kaip ten dėl dešrelių?
(Meri paraudonuoja.)
Džonas: Dešrelės bandelėje, be padažo. Visa kita – blogai. Taip sako Henkas.
Aš: Tikrai? Negalima valgyti nei garstyčių, nei majonezo?
(Meri atrodo priblokšta.)
Džonas: Padažai – šventvagystė!!!
Aš: Ir kopūstų su majonezu negalima?
(Meri užsikemša ausis ir niūniuoja)
Džonas: Tai šlykštu. Tik iškrypėlis gali tai valgyti.
Aš: O man visai skanu. Visada taip valgau.
(Meri nualpsta. Džonas ją pagauna krentančią)
Džonas: Jei būčiau žinojęs, kad esi vienas iš jų, nebūčiau gaišęs laiko su tavimi. Kai Henkas tave spardys, aš stovėsiu šalia ir skaičiuosiu pinigus. Bučiuosiu Henko subinę už tave, prakeiktas kopūstų ėdike!
TIESIOG APIE RELIGIJA

aut bene, aut nihil – arba gerai, arba nieko.

- 2014 11 17, 23:24 #330036

Paskalio dilema, arba Paskalio lažybos, yra prancūzų filosofo Blezo Paskalio argumentas, aiškinantis, kodėl labiau verta tikėti Dievu, nei būti agnostiku ar ateistu. Paskalis teigė, kad visada geriau „statyti“ už Dievo egzistavimą, kadangi jei Dievas egzistuoja, už tikėjimą bus atlyginta (rojus), už netikėjimą – nubausta (pragaras).

Man įdomu, ką mąstatis krikščionis apie šitą dilemą pasakytų. Ar tikėjimas siekian išvengti bausmė ar iš baimės yra tikras tikėjimas? Be to, Paskalio dilema gali yra labai siaura, juk ją galima pritaikyti ir krikščionims. O jeigu krikščionys apsiriko pasirinkdamie religiją? Tikiesi, kad esi geras kriščionis, doras, ir kad po mirties pateksi į dangų, o čia, žiūri, atgimsta kokia žirke ar patenki į Hado karalystę, ar netgi kokio dievo, apie kurį net girdėjęs nesa.

Be to, žiūrint iš ateisto pozicijos , ši dilema yra beprasmė. Juk ateistas pragaru netiki. Lygiai taip pat galima jį pagasdinti, kad jeigu neatiduos savo jauniausios dukters, tai atskris slibinas ir nukąs jam galvą. Taigi, gąsdinti vienu ar kitu išgalvotu dalyku. Tame nėra pasirinkimo nei dilemos.

Galime netgi pasilikti tuose rėmuose, kuriuose yra Paskalio dilema ir atsakyti į klausimą. Nėra geriau tikėti vien tik tam, kad išvengtum pragaro, nes tai yra melas sau. Šiuo atveju, manau, tai yra blogesnis dalykas, nei būri atviram su savimi. Kiekvieno žmogaus situacija skirisi, tačiau Dievu netikima ir idėja apie jį atmetama dėl tam tikrų priežasčių. Neretai (žinoma, ne visada) ši idėja atmetama būtent prasmės, tiesos ir Dievo paieškose, kurių metu surandama, kad Dievo nėra (jeigu jau galima taip išsireikšti). Tai ne tas pats, kas pasitinkti, kokios spalvos megztinį rengtis šiandien.

Ir galu gale, jeigu aš klystu (Dievu netikiu), nemanau, kad ką nors prarandu. Stengiuosi būti geras žmogus. Dievo ieškojau, kol galų gale jis "man tapo nebereikalingas", t. y. atmečiau idėją apie jį, nes ieškojau tiesos ir ta tiesa, kurią radau, kad Dievas yra tik viena iš žmonių įdėjų, o ne kažkas realaus ir patvirtinto. Jei Dievas iš ties yra mylintis ir atleidžiantis, nejaugi jis mane nusiųs į pragarą tik dėl to, kad savo iekojimų metu neradau svarių faktų, nei argumentų, kurie patvirtintų jo buvimą. O jeigu ir nusiųs, ar verta šalia tokio Dievo būti per amžių amžius?

- 2014 11 18, 08:01 #330044 Tai kad Paskalio dilema beviltiškai pasenusi.

- 2014 11 18, 11:44 #330061 Galime netgi pasilikti tuose rėmuose, kuriuose yra Paskalio dilema ir atsakyti į klausimą. Nėra geriau tikėti vien tik tam, kad išvengtum pragaro, nes tai yra melas sau. Šiuo atveju, manau, tai yra blogesnis dalykas, nei būri atviram su savimi. Kiekvieno žmogaus situacija skirisi, tačiau Dievu netikima ir idėja apie jį atmetama dėl tam tikrų priežasčių. Neretai (žinoma, ne visada) ši idėja atmetama būtent prasmės, tiesos ir Dievo paieškose, kurių metu surandama, kad Dievo nėra (jeigu jau galima taip išsireikšti). Tai ne tas pats, kas pasitinkti, kokios spalvos megztinį rengtis šiandien. ]
Deduktyviai ir samprotaujant, apie analize, kiekvienas is musu nera tikras tuo, kas yra isivaizduojama realybe;) Kad jas atskyrti, nes isvedame prielaidas, ir aksiomas, is nulines hipotezes, ir paprastai tikim tuo kas yra kvantoriu predispozija;) ar toks logikos sinusas, gali but teigiamas?
argumentas, kuris apeliuoja i emocijas;p ir argumentas, is nezinojimo, dar ir raudona silke..Kad ivertinti visa empyrini patyrima, logikos daug nereik;) Tiesiog paimkim ir pasverkim, ar yra dievo iliuzija, ar jos ner;) Salygojantis kvantoriai, galetu buti atskyrti, netik prielaidu santykiais, bet dar ir pacia indukcija........,

aut bene, aut nihil – arba gerai, arba nieko.

- 2014 12 22, 21:04 #332118 Zinau, kad apeliuojant i morales normas, padarom daugelis klaidingu argumentu, ir dar manau, kad kiekviena pagrysta argumentavimo pozicija, gali but simptomas, kuris savo pagryndziamuma irodo..
duosiu pavyzdi, tu kurie tiki argumentaciju..
as teigiu, kad yra tas, ir tas ir dar tas.
ne, as netikiu, nes yra taip ir taip ir dar taip, kaip yra..
ne, as zinau, kad to ner, nes ir logine apeliacija..
daugiau tokiu argumentaciju ir nera imanoma suvokt;) todel tikra logika, kurios vadoveliu perskaiciau ne viena, yra pagrysta moraliniais ir praktiniais eksperimentais, ir jeigu isviso teigtumet, kaip suvokiat logikos reiskinius, net predispozicijavimo principu yra morales klaidos. teks suvokt, kad argumentu yra ne vienas, bet visi jie yra cia..Richard Dawkins.. Dievo Iliuzija, net paskutines isgrystos tezes, kurias kreacionistai argumentuotai daro, su paprasta pozicija, kad kazkas juos stebi, ar ne irodymas, kad bleizo paskalio argumentas, tiesiog nenuosekli pozicija, tarp idealizmo, ir abstrakcionuojanciu moraliniu igeidziu;]?

IQ TESIASI AMZINAJ, KAIP IR PATI KOSMOSO VERSIJA, O SUKODUOTI I KVAZARU PLUOSTUS, REIKIA VISUS IQ BITUS!!!!!!!!.

- 2014 12 26, 19:28 #332263

Ir apskritai, kuo religija yra kilnesnė už žmogaus moralę? Kad ir netikintis dievu, sąžiningas žmogus vis tiek laikosi šios planetos taisyklių. Nežudyk, nevok, neapgaudinėk - nes taip žaloji ir skaudini kitus. Nebūk savanaudiškas - nes taip kenki tiems, kurie tave myli. Stengis suprasti priešą - nes tik taip jam atleisi ir galėsit visi ramiai gyventi. Kaip reikia gyventi mes išmokstam tiesiog gyvendami. O ką prideda religija?.

Zaza, neišmokstame mes taip paprastai šitų dalykų gyvendami..., galime bandyti eiti sociumo moralės normų "nušviestu" keliu, tačiau šitas kelias labai slidus ir akmenimis grįstas , nes jame nėra tvirto pagrindo, todėl bet kada gali paslysti jame ir padaryti nuodėmę. Žmogus toks "sutvėrimas", kad jam reikia trupučio baimės, kad jis nedarytų nuodėmių, Biblijoje sakoma: "pagarbios baimės Dievui". Religijos yra įrankiai ir taisyklės, kurios buvo duotos žmonijai iš aukščiau ir kurios panaikina tuos akmenis ir duobes iš žmogaus gyvenimo kelio. Kad geriau mane suprastum pavyzdys, gyveni sau ir tvirtai laikaisi moralės normų, dėl kažkokios nelaimės, sukrėtimo ar kitų dalykų gyvenime susergi depresija. Depresija atsiranda dėl nesusitaikymo su padėtimi, nepasitenkinimo, nusivylimas gyvenimu ir savimi (dėl agresijos prieš save). Giliai Dievu tikintis žmogus tiesiog nesusirgs depresija, nes jo tikėjimo pagrindas: Tikėjimas, Viltis ir Meilė, jis pasitiki Dievu, Jam už viską dėkoja ir pasiduoda Jo valdymui (vedimui). Šis žmogus tiki, kad jo įsivaizduojama nelaimė yra Dievo planas, kurį Jis vykdo per šį žmogų. Ir šis žmogus priims visas nelaimes ir nesėkmes ramiai arba jo nerimas nebus toks didelis dėl kurio galima būtų susirgti depresija. Palaikau Insomnia, kad visuomenės moralės normos atsirado iš religinių nuostatų, pagrindas - 10 Dievo įsakymų (Dievo Įstatymas perduotas žydams per Mozę). Tos pačios moralės normos yra induizme (seniausioje pasaulio religijoje), islame ir budizme.

- 2014 12 26, 19:39 #332264 [quote="insomnia"]Na techniškai žiūrint tai dabartis neegzistuoja, tėra ateitis ir praeitis
quote]

atleisk Insomnia negalėjau nepakomentuoti, permąstyk šį savo teiginį, manau yra atvirkščiai, neegzistuoja nei praeitis, nei ateitis, o realybė yra tik ČIA IR DABAR...