- 2015 06 22, 06:40
#340491
Deode rašė:Tuščia rašė:Atrodo tikrai neįtikėtinai keista, kad tokiam klube nėra atskiros specializuotos temos draugų paieškai. Juk visiem susiduriantiems su tokiomis problemomis, vienas iš opiausių dalykų gyvenime yra socialiniai santykiai ir ryšiai. Taigi ieškau draugės. Tam, kad geriau suprastume viena kitą, turėtume būti panašios patirties, amžiaus ir pomėgių, interesų, mąstymo. Man 25-eri. Aš nesu tekėjusi, neturiu vaikų, draugų, niekada neturėjau draugo. Domiuosi sportu, mėgėjiškai sportuoju. Mėgstu paskaityti savipagalbos literatūrą, pasimokyti kalbų. Esu sirgusi anoreksija. Nesilankau pas jokius gydytojus ir negeriu jokių vaistų. Ir tie, kurie labai mėgsta juos ''kišti'' - pasilaikykit geriau savo nuomonę sau. Negeriu ir nerūkau. Esu iš labai skurdžios ir neeruditiškos šeimos. Mano tėvai išsiskyrę. Nesu vienturtė. Turiu begalę nepilnavertiškumo kompleksų, esu sociofobiška, šizotipiška ir depresiška, mane dažnai kamuoja nerimas.
Man 23, sirgau anoreksija, 3 kartus depresija su nerimo sutrikimais, neturiu draugo, esu tipo "meniška", nepritampu prie aplinkinių savo muzikos, aprangos skoniumi bei gyvenimo požiūriu. Nuo mokyklos laikų buvau nepritampanti. Noriu bendrauti, bet mane gąsdina žmonių dviveidiškumas. Prieš dvi savaites išgirdau kaip draugė mane apkalbinėja, išplepa mano problemas. Pagalvojau, kad neturiu draugų. Draugai tik iliuzija. Žinoma aš neįdomi, nemėgstu vakarėlių ir klubų, nemėgstu gerti alchoholio, o jei ir bandau "pritapti", tai atrodau kvailai. Šiaip einu iš proto dėl azijos kultūros, roko muzikos, minimalizmo mene, tapybos. Karts nuo karto parašau kokią nesamonę. Žinoma aš idealistė, pas mane tik kraštitinumai, arba viskas arba nieko. Nedįstu rašyti į PM, bet jei kas nori bendrauti tai prašom. Esu kaip ir beveik išgydita 
, bet jei galiu kažkuo padėti tai maloniai prašom.
Gyvas bendravimas man patiktų daugiau. Rugsėjį būsiu Vilniuje.
Labas, malonu, kad parašei, labai daug bendro matau, man irgi nuo mokyklos taip, uni kažkiek mažiau tą jutau, o darbe tai pasireiškė taip, kad likau vėjo nublokšta. Mane taip pat neįtikėtinai stebina ta dviveidiškumo forma, kažkaip net neįtikėtina kartais, apatinis žandikaulis atvimpa. Labai daug apsimestinumo, netikro bendravimo, tuomet dažniausiai aš visiškai pasitraukiu ir atsiriboju, ir žinoma nugrimstu į depresiją. Ir kraštutinumai man būdingi, į viską bendru požiūriu reaguoju per daug jautriai. Galbūt nesu tokia meniška
Iš muzikos daugiausia elektroninė, nesu didelė specialistė šiuose reikaluose, bet tas visiškas elektroninis popsas man nelabai, kažkada alternatyva ėmė viršų. Kartais pamąstau, kad lyg ir norėčiau kažką parašyti, bet neprisiruošiu ir visgi, manau, nesu pati pakankamai apsiskaičiusi, kad galėčiau rašyti
Iš kitų menų, tai dažniausiai mėgstu kažką pasižiūrėti per kultūros kanalą, o lankytis tai nedrįstu, nes nelabai būtų su kuo. Taip pat manau, kad esu neįdomi, tai šiek tiek gasdina, stabdo socializuotis, nes jau beveik žinau, kad liksiu nepriimta ir nesuprasta. Nesilankau jokiuose tūsuose, tiesiog man nebūtų linksma, o ir vaidinti kažką nesinori, be to tai labai vargintų ir vargu ar pavyktų. Esu kaunietė, bet Vilnius man daug labiau patinka, galėsim mąstyti susitikti, jei bus noro, laiko, galimybių ir, svarbiausia, drąsos.
