- 2016 04 19, 12:04
#350923
Aš susidūriau su nerimu ir panikos priepuoliais kai buvau 16-os metų ir nualpau pamokoje. Nualpau aišku pirmą kartą, tiesiog pasidarė silpna dėl menstruacijų. Pirmieji tie nualpimo potyriai labai išgąsdino ir po to karto labai bijojau eiti į tą pamoką, tiesiog žinant, kad tuoj reikės eiti į ją iškart apsvaigdavo galva, labai pykindavo, širdis trankydavosi kaip pašėlusi, karštis mušdavo. Taip prasikankinau pusę metų, tačiau bijodama tik tos vietos, kur viskas prasidėjo. Vėliau, po kurio laiko pradėjau bijoti ir kitų pamokų, ypač tų, kurios vyksta per toli nuo tualetų ar gryno oro šaltinių. Pasidarė sunku susitikti su draugais, eiti pasivaikščioti, nes kaskart pasidarydavo silpna, bijodavau, kad nualpsiu ir prisidarysiu gėdos. Šiaip gėdos jausmo labiausiai ir bijojau, labai viską į galvą imu. Dabar, kai man beveik 19 metų, tebejaučiu klaikius jausmus, beveik nelendu iš namų, išskyrus mokyklą, ar jei privaloma kažkur nueiti, nuvažiuoti. Kaskart išeinant pasivaikščioti pasidaro bloga, mokykloj taip pat sunku kęsti visas pamokas, juolab, kad dauguma nieko neišmokstu, tik sėdžiu ir galvoju, kaip viską iškęsti. O fiziniai pojūčiai tai kaip ir daugumos čia minėtų, svaigsta galva, labai dažnai pykina, pritrūksta oro, labiausiai bijau nualpti. Išvis dažnai atrodo, kad tuoj pakriks protas ir tapsiu visiška beprote. Paskutiniu metu jau ir izoliuoju save nuo kitų, nesinori su niekuo kalbėtis kai jaučiuosi blogai. Vienintelė vieta, kur jaučiuosi geriausiai, tai namai. Čia visada būnu sava, bendraujanti, linksma, miegu puikiai, nėra jokių baimių.
Niekur per tą laiką nesikreipiau, mama daug kartų grasino užrašyti pas psichologą jei bėgiosiu iš pamokų, o pas psichologą, ir dar mokyklos, labai nenoriu, nes greitai pasklistų tokios žinios per mokyklą.
Depresija nemanau, kad sergu. Savižudybės mintys tikrai nekankina, vertinu gyvenimą, moku džiaugtis, juoktis, nors esu ir perdėtai jautri, dėl menkniekių apsiverkiu.
Bet labai labai baisu, kad ateity depresija nepasibelstų ir į mano duris dėl to, kad kasdien išgyvenu paniką.