Moderatorius: mango

Vartotojo avataras
Parašė Antitezė
#351347 Sveiki, jau senokai nelietėm šitos temos, bet manau reikėtų atgaivinti.

Kažkas rašė apie mandalas - iš tikrųjų nuo to ir pradėjau, atsispausdinau iš interneto paveiksliukų ir tiesiog spalvinau. Viena vertus - kažkaip vaikiška, bet iš kitos pusės, gal be reikalo pamirštame vaikystės žaidimus, nes jie tikrai padeda susidoroti su stresu.
Dabar atsirado labai daug spalvinimo knygelių suaugusiems - dažniausiai taip ir vadinasi "meno terapija". Galima ne tik mandalas, bet daug įvairiausių piešinių spalvinti. Man tai atrodo super. Tai pagalvojau, jeigu kam įdomu, galime spalvinti ir dėti savo "kūrinius" čia :) nes jie tikrai dažnai atrodo labai įspūdingai;)
Vartotojo avataras
Parašė Kovotojas
#361104
Anitezė rašė:Sveiki, jau senokai nelietėm šitos temos, bet manau reikėtų atgaivinti.

Kažkas rašė apie mandalas - iš tikrųjų nuo to ir pradėjau, atsispausdinau iš interneto paveiksliukų ir tiesiog spalvinau. Viena vertus - kažkaip vaikiška, bet iš kitos pusės, gal be reikalo pamirštame vaikystės žaidimus, nes jie tikrai padeda susidoroti su stresu.
Dabar atsirado labai daug spalvinimo knygelių suaugusiems - dažniausiai taip ir vadinasi "meno terapija". Galima ne tik mandalas, bet daug įvairiausių piešinių spalvinti. Man tai atrodo super. Tai pagalvojau, jeigu kam įdomu, galime spalvinti ir dėti savo "kūrinius" čia :) nes jie tikrai dažnai atrodo labai įspūdingai;)

as vaikstau i psihoterapija, pirma diena liepe paisyti, nu galvoju , vaiku darzelis, o kai iptatau, tikrai nuima ytampa.
Parašė anonimasx
#364299
Kovotojas rašė:
Anitezė rašė:Sveiki, jau senokai nelietėm šitos temos, bet manau reikėtų atgaivinti.

Kažkas rašė apie mandalas - iš tikrųjų nuo to ir pradėjau, atsispausdinau iš interneto paveiksliukų ir tiesiog spalvinau. Viena vertus - kažkaip vaikiška, bet iš kitos pusės, gal be reikalo pamirštame vaikystės žaidimus, nes jie tikrai padeda susidoroti su stresu.
Dabar atsirado labai daug spalvinimo knygelių suaugusiems - dažniausiai taip ir vadinasi "meno terapija". Galima ne tik mandalas, bet daug įvairiausių piešinių spalvinti. Man tai atrodo super. Tai pagalvojau, jeigu kam įdomu, galime spalvinti ir dėti savo "kūrinius" čia :) nes jie tikrai dažnai atrodo labai įspūdingai;)

as vaikstau i psihoterapija, pirma diena liepe paisyti, nu galvoju , vaiku darzelis, o kai iptatau, tikrai nuima ytampa.


ką paišei? man tai duodavo mandalas spalvint jei teisingai atsimenu pavadinimą, krc figūra yra ir ten tarus spalvini. Bet nelabai patiko, tokie kruopštūs darbai nervina mane
Parašė Mersas
#388174
NOM rašė:https://www.youtube.com/watch?v=_Ci_KyQ0oac

Dainora Skrabulienė. Paskaita „Dailės saviraiškos ir dailės terapijos metodų įtaka




pritariu visiems, labai padeda, pati isbandziau, nors kaip vaikiskai neatrodytu.
Vartotojo avataras
Parašė kycka
#388175
NOM rašė:https://www.youtube.com/watch?v=_Ci_KyQ0oac

Dainora Skrabulienė. Paskaita „Dailės saviraiškos ir dailės terapijos metodų įtaka

Teko prieš kelis metus sudalyvauti Dainoros Skrabulienės užsiėmimuose. Ėjau kartu su drauge. Vieną iš tų kartų paišėm mandalas. Labai patiko. Grupė buvo nedidelė, šiltas ir jaukus bendravimas. Pradžioje buvo nedidelė paskaitėlė, teoriją apie mandalas, meno terapija ir pan. (kažkas tokio kaip video, gal tik kiek trumpiau). Tada gavom po drobę, įrankius, paaiškino principus, ir buvo suteikta visiška kūrybinė laisvė. Reikėjo ir susikurti mandalą, ir ją nusispalvinti pasirinktom spalvom. Pačioje pabaigoje, prie arbatos puodelio šiek tiek paanalizavo ir pakomentavo kiekvieną mandalą. Pvz. pagal tai kokios geometrinės formos buvo panaudotos, ar pati mandala apvali, kvadratinė, simetriška, kokios spalvos, jų kiekis, dominavimas ir išsidėstymas. Buvo labai įdomu ir turningai praleista pavakarė po darbo. :super
Parašė NOM
#388177 kaip supratau skaitydama knygą -dailė kaip terapija-, tai veikia ...žodžiai, įvardijimas, to ką pavaizdavai ar pan.
nežinau, ar vienam įmanoma susiorganizuoti sau terapiją...
šiame įraše vadina tai saviraiška, kai kuri vienas...

.
Parašė Deode
#394469 Pasidalinsiu.
Pritariu, kad menas yra terapija. Pati augau su daile, daug kas įžvelgė manyje potencialą. Mokykloje buvau užguita, daug draugų neturėjau, tad piešdavau. Tai padėdavo. Kai mokykloje sulaukdavau pagyrų dėl piešinių, tą momentą jaučiausi ypatinga, nes visad galvojau, kad esu nevykėlė. Bėgant laikui, taip išėjo, kad įstojau į menus. Tačiau, tą kartą palūžau, studijavau meną, visa aplinka buvo tokia, tūrėjau jaustis laiminga, tačiau nebuvau tokia. Pradėjau šito nekęsti. Nustojau piešti. Kai buvau dienos centre, man buvo priskirta meno terapija. Tiesa, psichologė įžvelgė kas su manimi blogai. Aš visa buvau įsitempus, nieko nenorėjau imti. Piešdavom mandalas ir visokius įdomius dalykus. Tačiau po to karto ten nebepasirodžiau.
Namuose užeina, kai piešiu, tačiau ne vienas neišliko. Praktiškai aš susinervinu, suplėšau ir išmetu. Pagalvojus apie terapija su menu, manau man tai nepadės. Šiuo metu nuo dailės esu per mylią.
Tačiau pati matau, kaip tai veikia kitus žmones. Manyčiau, kad gydomoji galia yra spalvos tonai ir formos. Moksliškai argumentavus, spalvos daug įtakoja. Tačiau mano atveju šitie dalykai neveikia, nes pas mane yra kita problema. Dailė man duoda asociacijas su nemalonia patirtimi.