- 2017 10 07, 16:37
#385798
Nereikia čia universalumo, elementariausio žmogiškumo užtenka. Nesakai depresija sergančiam žmogui, kad jis prastai atrodo ar atrodo kaip atsilikęs, nes žmogus turi depresiją. Jei be tų visų pastabų, gal ir visai nebloga būtų kaip psichoterapeutė. Tik kad tokių pastabų buvo visai daug...
emar rašė:Man Mazaliauskienė pasakė tą patį, bet aš žinau, kad pirmą kartą atrodžiau labai prastai ir ilgokai taip atrodžiau - nesirūpinau nei plaukais, nei rūbais, nesidažiau, nešiojau tai, ką man savo nunešiotą atiduodavo brolienė.
Ir ji buvo mano psichiatrė, ne psichoterapeutė. Ir galiu pasakyti, kad iš ligos sveikstu jos dėka.
Taip pat paciento ir psichoterapeuto santykis taip pat labai svarbus. Nei vienas iš jų nėra universalus ir gebantis priimti kiekvieną žmogų.
Nereikia čia universalumo, elementariausio žmogiškumo užtenka. Nesakai depresija sergančiam žmogui, kad jis prastai atrodo ar atrodo kaip atsilikęs, nes žmogus turi depresiją. Jei be tų visų pastabų, gal ir visai nebloga būtų kaip psichoterapeutė. Tik kad tokių pastabų buvo visai daug...