depresijosklubas.lt

- 2007 12 28, 01:32 #14990 kada veliau, nes dabar sergu

- 2008 01 02, 18:43 #16312 Vikipedija "Ego (lot. aš) – tai psichikos dalis, atsakinga už sprendimų priėmimą. Ego stengiasi patenkinti id norus, suderindama juos su išorinio pasaulio apribojimais ir superego reikalavimais. Veikia pagal realybės principą, loginį mąstymą ir įgūdžius"

- 2008 01 02, 20:06 #16349 Nezinau nei kaip paaiskinti... Siaip gan sunku...Tai yra aprasyta knygoje "Zen kompasas" 329-339 psl. arba "Pelenu barstymas ant budos" 22 psl.
Kazkada domejausi zenbudizmu, ne kaip religija, kaip gyvenimo filosofija, tai nesikerta su krikscionybe, ir tose knygose paaiskinta su iliustarcija apie MAZAJI "AS" ir DIDIJI "AS".

- 2008 01 04, 00:32 #16763 Istorija apie pėdsakus, liekančius gyvenimo smėlyje
Alegorinės istorijos

Kartą žmogus sapnavo sapną. Sapne jie ėjo su Viešpačiu jūros pakrante.
Dangumi slinko jo gyvenimo vaizdai.
Sulig kiekvienu vaizdu smėlyje atsispausdavo dvi pėdų eilės: vienos
pėdos buvo jo, kitos – Viešpaties.
Kai praplaukė paskutinis gyvenimo vaizdas, žmogus atsigręžė pažiūrėti
į smėlyje paliktus pėdsakus. Jis pastebėjo, kad daugelį kartų gyvenimo
kelyje matyti tik viena pėdsakų eilė.
Jis taip pat pastebėjo, kad tai būna pačiais niūriausiais ir
sunkiausiais gyvenimo momentais.
Žmogus sunerimo ir paklausė Viešpaties: "Viešpatie, Tu sakei, kad, kai
aš nuspręsiu sekti Tavimi, Tu visą laiką lydėsi mane gyvenimo keliu.
Tačiau sunkiausiais gyvenimo momentais aš matau vingiuojančią tik
vieną pėdsakų eilę. Nesuprantu, kodėl tu palieki mane, kai esi
labiausiai reikalingas?"
Viešpats atsakė: "Mano mylimas, brangus vaike, aš myliu tave ir
niekuomet tavęs nepaliksiu. Kai būna tavo išbandymų ir kančios metas,
tu matai tik vieną pėdų eilę smėlyje todėl, kad aš tada nešu tave ant
rankų".

- 2008 01 04, 00:40 #16770 Iš tiesų, puiki istorija. Primenu ją sau, kai būna labai sunku...

Vienas gramas pažinimo širdimi vertas tonos pažinimo protu (C.H.Spurgeon)

- 2008 01 04, 00:42 #16772

Istorija apie pėdsakus, liekančius gyvenimo smėlyje
Alegorinės istorijos

Kartą žmogus sapnavo sapną. Sapne jie ėjo su Viešpačiu jūros pakrante.
Dangumi slinko jo gyvenimo vaizdai.
Sulig kiekvienu vaizdu smėlyje atsispausdavo dvi pėdų eilės: vienos
pėdos buvo jo, kitos – Viešpaties.
Kai praplaukė paskutinis gyvenimo vaizdas, žmogus atsigręžė pažiūrėti
į smėlyje paliktus pėdsakus. Jis pastebėjo, kad daugelį kartų gyvenimo
kelyje matyti tik viena pėdsakų eilė.
Jis taip pat pastebėjo, kad tai būna pačiais niūriausiais ir
sunkiausiais gyvenimo momentais.
Žmogus sunerimo ir paklausė Viešpaties: "Viešpatie, Tu sakei, kad, kai
aš nuspręsiu sekti Tavimi, Tu visą laiką lydėsi mane gyvenimo keliu.
Tačiau sunkiausiais gyvenimo momentais aš matau vingiuojančią tik
vieną pėdsakų eilę. Nesuprantu, kodėl tu palieki mane, kai esi
labiausiai reikalingas?"
Viešpats atsakė: "Mano mylimas, brangus vaike, aš myliu tave ir
niekuomet tavęs nepaliksiu. Kai būna tavo išbandymų ir kančios metas,
tu matai tik vieną pėdų eilę smėlyje todėl, kad aš tada nešu tave ant
rankų".

zinojau ta pasakojima, bet tik dabar tiksliai apie ji suzinojau

- 2008 04 20, 22:17 #39500 oj, chebryte(galima aš taip kreipsiuosi?),
aš tikiu kad Dievas yra, kad jis geras ir t.t., bet kodėl jis man nepadeda?
kodėl nepadeda išlipti iš tos balos? gal jis manęs negirdi? gal aš per tyliai į jį kreipiuosi?
pora "sutapimų": vieną kartą uždegiau žvakutę katedroj- kitą dieną mane "išmetė" iš gero darbo, nes rado geriau tinkantį žmogų, kitas: buvau nėščia su antru 8mėn, atėjo kunigas į namus kalėdoti, pakalbėjom, pakrapino namus, tikėjau, kad viskas pradės ristis geryn, bet kitą dieną vyresnėlis apsiplikė kojytes.
kaip čia yra? ar čia už kažką baudžia? ar tikrai aš per tyliai į jį kreipiuosi?
ir dabar prieš porą dienų buvau bažnyčioje- šiandien toks žiaurus paūmėjimas, kad gėriau xanaxą su alumi ir norėjau numirti... ir dabar dar noriu...
bet gal geriau eisiu miegoti... gersiu tik kakavą...

pasimelskit ir už mane- gal jus išgirs...

- 2008 04 21, 07:55 #39550

oj, chebryte(galima aš taip kreipsiuosi?),
aš tikiu kad Dievas yra, kad jis geras ir t.t., bet kodėl jis man nepadeda?
kodėl nepadeda išlipti iš tos balos? gal jis manęs negirdi? gal aš per tyliai į jį kreipiuosi?
pora "sutapimų": vieną kartą uždegiau žvakutę katedroj- kitą dieną mane "išmetė" iš gero darbo, nes rado geriau tinkantį žmogų, kitas: buvau nėščia su antru 8mėn, atėjo kunigas į namus kalėdoti, pakalbėjom, pakrapino namus, tikėjau, kad viskas pradės ristis geryn, bet kitą dieną vyresnėlis apsiplikė kojytes.
kaip čia yra? ar čia už kažką baudžia? ar tikrai aš per tyliai į jį kreipiuosi?
ir dabar prieš porą dienų buvau bažnyčioje- šiandien toks žiaurus paūmėjimas, kad gėriau xanaxą su alumi ir norėjau numirti... ir dabar dar noriu...
bet gal geriau eisiu miegoti... gersiu tik kakavą...

pasimelskit ir už mane- gal jus išgirs...

Viskas kas mums skirta yra ne be reikalo skirta, tik vat suprasti kodel taip yra jau menas. As kartais pamastau, kad viskas kas skirta yra naudinga arba tu laimi pries tai arba lieki pasmerktas ir numirsti. Bet siaip cia iseina filosofija.

Myliu gyvenima o jis myli mane...

- 2008 04 21, 12:55 #39584

oj, chebryte(galima aš taip kreipsiuosi?),
aš tikiu kad Dievas yra, kad jis geras ir t.t., bet kodėl jis man nepadeda?
kodėl nepadeda išlipti iš tos balos? gal jis manęs negirdi? gal aš per tyliai į jį kreipiuosi?
pora "sutapimų": vieną kartą uždegiau žvakutę katedroj- kitą dieną mane "išmetė" iš gero darbo, nes rado geriau tinkantį žmogų, kitas: buvau nėščia su antru 8mėn, atėjo kunigas į namus kalėdoti, pakalbėjom, pakrapino namus, tikėjau, kad viskas pradės ristis geryn, bet kitą dieną vyresnėlis apsiplikė kojytes.
kaip čia yra? ar čia už kažką baudžia? ar tikrai aš per tyliai į jį kreipiuosi?
ir dabar prieš porą dienų buvau bažnyčioje- šiandien toks žiaurus paūmėjimas, kad gėriau xanaxą su alumi ir norėjau numirti... ir dabar dar noriu...
bet gal geriau eisiu miegoti... gersiu tik kakavą...


kazkur skaiciau, kad zmogus skundesi Dievui "kodel tu man nepadejai tais gyvenimo momentais, kai man buvo taip sunku" ir Dievas atsake "tais momentais as tave nesdavau"

pasimelskit ir už mane- gal jus išgirs...

Так откуда взялась печаль?

- 2008 04 26, 22:27 #40071 noriu padėkoti tiems, kurie mane palaikė ir nors kartelį paprašė Dievo užtarimo, pasimeldė už mane...
savaitės pradžioj pažadėjau savo mamai "duoti" vyresnėlį į kaimą, nes patys negalėjome važiuoti. tuo metu kai pažadėjau ir dar porą dienų po to labai abejojau savo pažadu, nes labai bijojau, kad jam ko nenutiktų- prisigalvojau visokių situacijų vakarais prieš miegą- kaip mama skambina ir sako, kad kažkas įvyko ir t.t. bet po truputį po truputį kažkas man viduje įteigė tokias mintis: jei kas nors ir įvyks- vadinasi taip turėjo būti...
ir man dabar viduje taaaaip ramu, taip ramu, kad net trūksta žodžių tam išreikšti...
tikiu, kad ir jūs mums padėjote...
aplamai, jaučiuosi daug ramesnė paskutiniu metu...
ir tiesą pasakius, buvau pamiršusi, kad prašiau jūsų paramos, bet šiandien draugei papasakojau kaip jaučiuosi ir ji man priminė, kad kreipiausi į jus paramos ir užtarimo prieš Dievą.
AČIŪ AČIŪ AČIŪ

tikiuosi, kad pablogėjimas bus negreit, arba jo išvis nebebus

- 2008 04 26, 22:35 #40073 kaip smagu skaityti Dažnai pagalvoju apie tave - tikiuosi, ramybė ilgam atėjo į tavo namus - nepaleisk jos =)

- 2008 04 29, 19:44 #40397 Galbūt čia bus šiek tiek į temą, nežinau, bet noriu pasidalinti. Dabar svarstau, jau perėjusi visą depresijos juodumą, kas man padėjo labiausiai. Ir atsakymas tik vienas: pačioje toje juodumoje, pradėjau eiti į mišias, gal dalyvauti jose būtų tiksliau, Bernardinų bažnyčioje, ir uždegusi porą žvakelių už..(tai nebuvo prašymas, tai buvo tiesiog "už") sukalbėdavau kelias maldas. Ne iš karto, bet po truputį, truputėlį, ėmė "lygintis" viskas mano gyvenime-pokyčiai tiek viduje, tiek išorėje, po truputį, švelniai skatino mane eiti pirmyn, tai nebuvo "stebuklas"-bac, ir viskas ateina, tai buvo tylus Aukščiausiojo vedimas užsispyrusiai, nekantriai aviai: )

- 2008 04 29, 21:13 #40414 Muostabi patirtis... dekui Dievui uz ta viena, uzsispyrusia ir kelia radusia avele...

[Agni]

- 2008 09 24, 21:57 #71982 prašau šiandien, tų, kas tiki bent kažkuo, pasimelsti už mūsų vikutę.

- 2008 09 24, 23:46 #71993

prašau šiandien, tų, kas tiki bent kažkuo, pasimelsti už mūsų vikutę.

Siunciu Meile ir Maldas