Moderatorius: Astro-Meška

Vartotojo avataras
Parašė paulina
#393041
groowax rašė:O gal ir visai nėra priežasties?...

O as manau kad yra priezastis. Tik ja nemokame ivardinti,nemokam atrasti,gal per toli nukisam i pasamone ta priezasti, nes ji skaudina?
Vartotojo avataras
Parašė Astro-Meška
#393046 Aš irgi galvoju kad kaip tam dėsnyje su energija: "energija Iš Niekur neatsiranda ir Niekur nedingsta", iš Niekur kažkas atsirasti negali, turi būt kažkoks cinkt... Ar tai genai ar problemos ar kas...ir turėk... :achtung
Parašė slogutis
#397232 Nežinau kada susirgau, bet didžiają gyvenimo dalį judau liūdesį ir įtampą. Vaikystė buvo sunki, tėvas buvo alkoholikas, visiškai niekuo nesirūpino. Paauglystėje net buvom susimušę, puldavo mušti ir mamą, tai namuose būdavo nuolatinis stresas. Mokykloje buvau balta varna, patyriau daug patyčių, turėjau labai mažai draugų. Nors domėjausi daugeliu dalykų, ypač menais, daug skaičiau bet nesimokiau gerai, negalėdavau susikaupti, viskas atrodė beprasmiška. Po mokyklos stojau į menus, labai patiko studijuoti tai studijavau iš viso 9 metus. Studijų laikais prasidėjo bohemiškas gyvenimas: vakarėliai, alkoholis, rūkalai, merginos. Bet iš esmės visada liūdėjau, niekada nepersistengdavau, nemokėdavau susikaupti, darbus dažnai darydavau paskutinę naktį. Bet labai tikėjau menais, maniau čia mano dalykas ir jog kažkada man pasiseks. Pirmą kartą siaubingai atkritau kai išsiskyriau su mergina su kuria kartu pragyvenom 2 metus. Atsimenu tada pirmą kartą gyvenime taip siaubingai jaučiausi, buvau visai praradęs viltį. Sesuo mano, jog nuo to iki šiol neatsigavau. Paskui buvo dar dvi merginos su kuriomis artimai bendravau, bet visos mane paliko. Po antrų skyrybų jau nuėjau pas psichiatrą, ėjau terapiją metus laiko, bet atsigavau tik kai dar viena mergina atsirado kuri vėliau mane irgi paliko. Ir kiekvieną kartą vis blogiau, labai save kaltinu dėl visko, labai jautriai reaguoju į visokius nesklandumus, nemoku kurti santykių, gyvenimo. Nemoku spęsti problemų. Santykiai su žmonėmis mane labiausiai varo iš proto. Todėl manau jog gyvenimas, vaikystės traumos, neišmokti dalykai, nemokėjimas su juo tvarkytis nuvarė mane iki depresijos ir panikos priepolių. Bijau tapti toks kaip mano tėvas.
Parašė kukasku
#403435 Daugybinis smegenų sumušimas ir sukrėtimas.
Parašė Graikas
#403890 Daugiausiai traumu atsinesiau is vaikystes. Tevai buvo alkoholikai. Patevis labai smurtaudavo. As iki dabar stebiuosi,jog uzaugome fizikai pajegus dirbti,veikti fizine veikla. Bet psichologines traumas turime (brolis,sesuo,motina ir as). Buvome nepasiturintys. Su manimi niekas nedraugavo. Nuo 6 metu buvau daug metu (apie10) prievartaujamas paugliu. Begau is namu,nes ten buvo neimanoma gyventi. Tapau elgeta. Prasiau ismaldos. Kai suzinojau,jog mama pabego su broliu nuo patevio (sese atidave i globos namus),priprases is zmoniu pinigu nezdavau namo maisto,pinigu. Mama gere,pradejo lankytis nepazystami vyrai namuose. Neistveriau,pabegau is namu. Kazkur nuo 8 m pradejau uostyti klijus. Begau nuo realybes. 11 m atsiduriau spec. globos namuose. Pagavo elgetaujant policija ir isveze ten (su mano paties prasymu. Taip galvojau pasprukti nuo tvirkintoju,girtuokliu,elgetavimo). Ir sutapk tu man taip,jog i spec globos namus su manim vaziavo vienas is buvusiu mano tvirkintoju. Tad ir ten prabuves 3 metus buvau tvirkinamas. Nuo 15 metu pradejau vartoti heroina,aguonu nuovira. 18 m susigau 1-aji karta depresija. Nepavyko pirmasis lytinis aktas. Del to labai susijaudinau. Gerai,jog buvo supratinga mergina ...
Veliau gyvenimas klostesis daugiau maziau gerai. Narkotikus vartojau,bet nereguliariai. Esminis mano gyvenimo luzis ivyko 2013m Perskaiciau F. Dostojevskio romana : "Broliai Karamazovai". Mane ikvepe vienuolio Zosimos pavyzdys. Apsisprendziau stoti i gerio puse.
Antroji depresija. Pragyvenus Anglijoje 6 m grizome i Lietuva. Isidarbinau. Daug pastangu idejau kad ismokciau valdyti sudetingus irenginius. Darbe man buvo paskirtas didziausias atlyginimas. Bendradrbiai suzinoje,jog gaunu didziausia atlyginima atsisake su manim dirbti. Isejau is darbo. Tais paciais metais suzinojau,jog sergu hepatitu b ir,svarbiausia,musu vaikai gime 3 men anksciau. Tai man buvo galutinis smugis. Aciu Dievui ir medikams,vaikai sveiki,stiprus.
Antrosios depresijos diagnoze miego sutrikimai( galiu uzmigti kalbant,vairuojant masina) ir adaptacijos sutrikimai. Paskirtas psichologo konsultavimas ir medikamentinis gydymas : fluoksetinas,tiapridas,zolpidemas
Vartotojo avataras
Parašė maingirdas
#403899 Graiko labai sunki vaikystė ,todėl ir susirgai depresija . Neįsivaizduoju kaip galima vaikučius tvirkinti ? Kaip tu šitą pragarą atlaikei ? O dabar normalai gyveni ?Turbūt sapnuojasi vaikystės košmarai . Gerai ,kad sutikai gerą žmogų ,kuris tau padeda atlaikyti gyvenimo sunkumus . Laikykis ir rašyk apie save .
Parašė Graikas
#403900
maingirdas rašė:Graiko labai sunki vaikystė ,todėl ir susirgai depresija . Neįsivaizduoju kaip galima vaikučius tvirkinti ? Kaip tu šitą pragarą atlaikei ? O dabar normalai gyveni ?Turbūt sapnuojasi vaikystės košmarai . Gerai ,kad sutikai gerą žmogų ,kuris tau padeda atlaikyti gyvenimo sunkumus . Laikykis ir rašyk apie save .

Sutikau mane mylinti,toki koks esu,zmogu. Prieme mano praeiti ir tai,kas dabar yra su manimi. Daznai galvoju: "kad noriu,jog mane tvirkintu kiti vyrai".Tai vyksta ne nuolatos.Karts nuo karto tai islenda.Sakiau apie tai zmonai.Kartu priememe sprendima,jog pas kitus vyrus neisiu.Naudojausi kitomis priemonemis (falo imitatoriai,vibratoriai).Kuri laiko to nedarau nuo 2013 metu. Kaip isgyvenau visa tai?Nuo vaikystes uosciau klijus,visa pauglyste vartojau visokiausius narkotikus. Buvo didelis iklimpimas i heroina apie puse metu).Kvaisinausi,taip sugebejau atsakyti i mane slegusius prisiminimus. Dabar eina 4 metai kaip nevartoju narkotiku. Save zaloju vaistais.
Vartotojo avataras
Parašė maingirdas
#403901 Graikai , skaitau ir netikiu ,kad čia tavo gyvenimas . O dabar būk stiprus ,nepaslysk , eik teisingu keliu ,nors ir kaip būtų sunku . O kokiam tu mieste gyveni ?
Parašė Graikas
#403902
maingirdas rašė:Graikai , skaitau ir netikiu ,kad čia tavo gyvenimas . O dabar būk stiprus ,nepaslysk , eik teisingu keliu ,nors ir kaip būtų sunku . O kokiam tu mieste gyveni ?

As kaunietis.