Moderatorius: KunigaikštisMyškinas

Parašė Graikas
#403924
KunigaikštisMyškinas rašė:Graikas, užjaučiu. :(

Jei ne mano zmona,as nebuciau patikejes,jog toks kaip as galiu buti kam nors reikalingas,o juolab mylimas. Tiesa yra tokia,jog daugelis zmoniu paliktu parybyje,niekam nereikalingus,tokius kaip as.
Vartotojo avataras
Parašė KunigaikštisMyškinas
#403950 jo... Mano savivertė tokiam žemam lygy buvo, kad netikėjau, kad mane gali kas mylėti. Galvojau, kad vyras iš kokios naudos taip kalba... na kad myli... Reikėjo kelerių metų, kad patikėčiau. :bloga
Vartotojo avataras
Parašė maingirdas
#403955 Myškinai , vyras tave myli už gerą širdį .Žmogus žmogui turi patikti , turi traukti vienas prie kito . Šiais laikais žmonės labai skiriasi .Dabar nieko švento nėra .Atėjo tokie laikai . :)
Vartotojo avataras
Parašė Ignition
#407615 Man rodos aš jau gimiau su problemomis tik niekas nekreipe demesio o problemos augo kaip sniego gniuzte besiridenanti nuo kalno. 21m pirma karta pas psichiatra - sunki depresija. Dabar 34m jau šizoafektinis. Guodžia tai kad viena karta po eilinio gulejimo ligojineje atsirado gera nuotaika kuri laikosi jau keleta metų. Vistik su darbais sunku, nors turiu didelių svajonių ir noriu bent pabandyti jas igyvendinti bet kol kas butina susirasti darbą kad prisidurti prie invalidumo nes vien pašalpos neužtenka.
Parašė inga.da9852
#408250 Manau kad viskas susidėjo dar nuo vaikystės.. Smurtas šeimoje.. Tėčio savižudybė.. Tada padidėjo jautrumas.. Mamos sugyventiniai ir tai kad paliko mane vieną gyventi nepilnamete ir tada tiesiog prisidėjo mano silpnumas ir savivertes neturėjimas kuris privertė pasiduoti.. Tiesiog per daug emocijų per trumpą laiką