Vietoj rašymo, kad aš šantažuoju, pasitraukiu, žalojuosi, mirštu ar t.t., rašom čia ir informuojam, kad šią akimirką jaučiamės labai vieniši ir mums labai trūksta kitų žmonių dėmesio.

Moderatorius: Astro-Meška

Vartotojo avataras
Parašė Deividas
#411151 Šiame forume užsiregistravau matyt dar praeitam gyvenime. Spėju buvo 2009-2010. Naivus buvau dar tada, maniau aš vienas toks kuriam taip bloga, griuvo pasaulis ir nesupratau kas vyksta ir po truputėlį supratau, kad mūsų daug vis dėl to. Vien tas suvokimas padeda labai pirmose stadijose. DK buvo viena iš tų svetainių kuri bent kažkiek leido suprast, jog mūsų daug. Na ką gi.. po 1 epizodo kovos (truko 2metus) apleidau forumus, maniau kad viskas baigta ir nebepasikartos - AŠ PASVEIKAU! Stengiaus ištrint iš atminties visas neigiamas sąsajas su šia liga.

Praeina vieneri metai... ŠE tau antras epizodas. Vėl sugriūna visa pastatyta pilis.. vėl viskas iš naujo.. gal net ir sunkiau. Sakoma kai turi patirties tai jau nebe taip sunku taip? Deja.. antrasis kirto dar stipriau ir vėl viskas nuo pradžių. Lyg ir ta pati liga (depresija/nerimas/chroniška depresija? nežinia..) bet kerta taip kad maža nepasirodo. Jau nebelindau į šitą forumą dalintis savo patirtimi. Senbūviai lyg ir apleido jį. O ir taip aišku buvo, kad vis dėl to vienam teks kovot antrą round'ą. Na ką.. kiti vaistai, kiti daktarai, bet realiai esmė ta pati - kentėk kentėk dantis sukandęs kol vieną dieną pagaliau kažkiek bent galėsi atsistot ir vaistai pradės veikt. Taip ir buvo. Po 2metų atsistojau.

3čias round'as. Na ką.. buvau jau visiškai pasitikintis savim ir galvojau viskas praeity. Remisija -> gyvenimas. Deja. Remisija truko vienerius metus. Žinojau kas manęs laukia, bet vėlgi.. lyg ir pažįsti jau ligą... bet kerta taip stipriai kad vėl jautiesi lyg susirgęs pirmą kartą. Pirmieji tikri rimti bandymai žudytis-> Vasaros 5-> Lašelinės ir t.t. ir pnš... na ką gi.. šį kartą daktarė čiumpa stipriau. Vietoj 2 metų vaistų vartojimo apturėjau 7-8metų AD ryjimą. Man iš tikro jau buvo dzin. Farširuokit mane kuo tik norit, svarbu neleiskit šitai ligai atsinaujint. OK. Paryjam vaistukų 7-8 metus ir.. na.. laikas mest. Tvarkoj. Atsisveikinam su daktarais, paspaudžiam ranką viens kitam ir "Adios, gero gyvenimo!" Vis dėl to jau 8 metus ryju, gal jau visgi gana.

Na.. dabar jau kaip ir viskas taip? Jau tiek metų valgius vaistus ir ėjus per visus daktarus Vilniaus (net Laurinaitis studijavo mane...) jau turėtų būt čiki piki? Nope. Praėjo vieneri metai kaip "remisijoj". Maniau po tiek laiko vartojimo turėčiau ilgiau ištraukt. Deja, vėl jaučiu kylančią bangą... vėl drebulys, vėl mintys, vėl šaltis, vėl naktis, vėl pilka (nors iš tikrųjų visada buvo pilka, bet jau vienodai iš tikro - prisiderini/susitaikai), vėl bandymai žudytis - trukt už vadžių vėl iš pradžių.

Nežinau jau iš tikro ką daugiau ir besakyt. Vienintelis klausimas. Ar yra senbūvių, kurie vis dėl to nebeišlipo iš šito? Kuriems teko vartot vaistus 5-6-7-8-9-10 metų ir vistiek be šansų išlipt? Suprantu jog dažniausiai tokių žmonių jau nebūna tarp mūsų, jie išeina anksčiau, bet ar dar likę tokių kurie šitam pasauly su panašiom patirtym? Ar gal yra tokių kurie vis dėl to išlipo po dešimtmečio? Jau net nebeatsimenu kaip ši liga vadinas, nes nustojau domėtis ir dzin man jau, bet berods major/chronic depresija tai vadinama ( tokia, kuri deja.. niekada nepraeis ) Aišku tos diagnozės tai tik diagnozės ir norėtųsi tikėt kad tai tik žmonių išmislas. Vaistų irgi jau neberysiu, nes viskas aišku su jais. Matyt išbandžiau visus įmanomus AD/Neuroleptikus - ačiū - nebereikia, neveiksminga. Nežinia kokia ateitis, turint omeny kad vaistų nebevalgysiu. Arba visiškas smegenų overload'as, arba.. na žinot.. išėjimas iš ČIA su visam.

Nenoriu būt negatyvus ir įžeist tų, kurie vis dėl to jautrūs ir keliauja link gyjimo ir šviesos! Per daug neimkit į plaučius mano post'o. Tai gal ne jūsų atvejis ir nesijaudinkit! Gal jūs išlipsit! Tikėkit kad pasveiksit ir tai tik lengvas epizodas kuris jums praeis ir įgausit stiprybės dėka jo ir keliausit toliau negu bet kada galėjot(nes tikrai ši liga stiprybės suteikia daug). Bet.. na visgi.. post'as nukreiptas labiau į tuos, kurie šitoj juodojoj skylėj užsiliko ilgiau ir jau prarado viltį. Ar yra tokių? Pasidalinkit.
Vartotojo avataras
Parašė PetrasvarduPetras
#411159 Deividai, gerai kad parasei. Kokia tavo diagnoze? As pvz sergu nuo 2009m. Man pirmas epizodas po manijos buvo labai sunkus, 1 metus laiko praleidau paskui lovoje su nenoru gyventi, bet viskas susitvarke, nes tada buvau dar labai jaunas. Gavau kvetiapino ir dar pora kitu vaistu. Labai sunku susitaikyt, kad as jau ne toks kaip kiti.

Po antros manijos 2015, vel pragulejau lovoj metus. Bet buvo lengviau, nes su tinkamais zmonem ligoninej gulejau.

Trecias epizodas buvo 2018, kuri perginau be ligonines. Lovoj pragulejau ir su savim kovojau 2 metus praktiskai, tik lengvesne forma. Dabar jau nebe 2009, as nebe toks jaunas ir galvoju kas bus toliau. Zinau, kad pasitraukt jeigu noreciau, savo jegom negaleciau, nes bijau to momento...tevo genai. Jis skystalas, toks ir as.

Nezinau, kas bus toliau, dabar nera jokios depresijos nieko, bet gyvenimas stipriai sugadintas dar ir del kitu priezasciu...taip ne vienas esi. Musu daug tokiu, ir jau praradusiu vilti ir dar turinciu siek tiek tos vilties, kad ir ne daug.
Vartotojo avataras
Parašė Deividas
#411160 Na diagnozės kelios buvo. 1- 32.3 2- 32.1. Trečiojo nepamenu net tik žinau kad jau diagnozavo kaip sunkesnį, bet be psichozės. Matyt 32.2.

Na būtent, kad laikas tai bėga ir jau nebe jauni esam. Šita liga ne tik pakerta patį žmogų, bet ir visą gyvenimą praktiškai sužlugdo. Atsipeikėji ir žiūrėk vis dar toj pačioj stotelėj sėdi, o traukinys jau seniausiai nuvažiavo.
Vartotojo avataras
Parašė PetrasvarduPetras
#411166 Tai pas tave "tik" depresija ir taip vargsti? Labai keista, kad taip kankiniesi, nes zmoniu cia yra, kurie turi daug rimtesnius kodus. Galbut gyvenimo aplinkybes ir seima labai itakojo? Nes negali but, kad sitaip ilgai vargai su depresija.
Vartotojo avataras
Parašė Deividas
#411173
PetrasvarduPetras rašė:Tai pas tave "tik" depresija ir taip vargsti? Labai keista, kad taip kankiniesi, nes zmoniu cia yra, kurie turi daug rimtesnius kodus. Galbut gyvenimo aplinkybes ir seima labai itakojo? Nes negali but, kad sitaip ilgai vargai su depresija.


na matai.. depresija depresijai nelygu. yra žmonių, kurie išlipa po pirmo epizodo. yra žmonių, kuriems vis atsinaujina ir tenka gydytis vos ne visą gyvenimą. nepamenu aš jau tų kodų, tik žinau kad yra lengva/vidutinė/sunki (su psichoze ir be psichozės epizodo). pirmą kartą buvo su psichozės epizodu. antrą kartą buvo vidutinė be psich. trečią kartą jau įrašė kaip sunkų epizodą, bet kažkaip stengės per daug to nepabrėžt ir nesigilint į kodus. nenustebčiau jei buvo įrašyta ir 34.1.
Vartotojo avataras
Parašė PetrasvarduPetras
#411179
Deividas rašė:
PetrasvarduPetras rašė:Tai pas tave "tik" depresija ir taip vargsti? Labai keista, kad taip kankiniesi, nes zmoniu cia yra, kurie turi daug rimtesnius kodus. Galbut gyvenimo aplinkybes ir seima labai itakojo? Nes negali but, kad sitaip ilgai vargai su depresija.


na matai.. depresija depresijai nelygu. yra žmonių, kurie išlipa po pirmo epizodo. yra žmonių, kuriems vis atsinaujina ir tenka gydytis vos ne visą gyvenimą. nepamenu aš jau tų kodų, tik žinau kad yra lengva/vidutinė/sunki (su psichoze ir be psichozės epizodo). pirmą kartą buvo su psichozės epizodu. antrą kartą buvo vidutinė be psich. trečią kartą jau įrašė kaip sunkų epizodą, bet kažkaip stengės per daug to nepabrėžt ir nesigilint į kodus. nenustebčiau jei buvo įrašyta ir 34.1.


Nu tai zinok, kad rimciausi kodai prasidedantys 20.0, tai ivairios sizo formos, yra n kartu blogiau ir ten gydymasis truko ir truks visa gyvenima GARANTUOTAI. Daugybe tokiu zmoniu nuolat galvoja apie savizudybe, susiduria su nuolatiniai valios sunkumais, nuotaiku kaita, darbo sunkumai ir dar n.

Man labai keista kaip su silpnesniu vaistu pagalba nesusitvarkei su savo liga per tiek metu. Tai gal nezinau daugiau aplinkybiu.

F kodai su depresija yra vieni lengviausiai iveikiamu.
Vartotojo avataras
Parašė PetrasvarduPetras
#411181
emar rašė:Petrai, jei man kas pasakytų, kad lengvai išlipama iš visų depresijų, gautų snukin.

SALYGINAIi lengvai, lyginant su ivairiom sizofrenijos formom. Sizai turi visa komplekta, iskaitant ir depresija. Ir zmogus minejo, kad visus vaistus lyg isbande.
Vartotojo avataras
Parašė emar
#411184 O ką, tu jam palinkėtum dar šizofreniją apturėt, kad jis "pajustų kaip tai blogai"? Iš viso, kas čia per lyginimai? Kai aklas ginčijasi su kurčiu, kuriam blogiau?

Žmogau, kančia nepamatuojama. Depresija yra disbalansas organizme. Tu žinai, ne visiems pavyksta sau pasakyti kelkis ir eik.

'Sunkios depresijos epizodas diagnozuojamas, kai greta stipriai išreikštų, sutrikdančių net kasdienę veiklą, trijų pagrindinių simptomų (liūdna nuotaika, interesų ir pasitenkinimo sumažėjimas, nuovargis) pasireiškia keturi ir daugiau papildomų simptomų: susilpnėjusi koncentracija ir dėmesys, sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi, kaltės ir menkavertiškumo jausmas, niūrus ir pesimistinis ateities įsivaizdavimas, polinkis save žaloti, mintys apie savižudybę ir savižudiški veiksmai, sutrikęs miegas, sumažėjęs apetitas.'

O tu dar sakai "per mažai stengiesi". Ir kaip nejausti kaltės po tokių parašymų, kai ir taip šinka? Ar mes visi tikimės tokios pagalbos mums sunkiu metu? Turime padėti, o ne svaidytis kaltinimais. Afrikoj vaikai badauja, o tu nevalgai.
Vartotojo avataras
Parašė PetrasvarduPetras
#411186 As nieko nekaltinu, bet kazkas cia ne taip. Arba neisbandyti visi vaistai, arba kazkas nedasakoma, arba kazkaip blogai zmogus veda savo gyvenima, arba tiesiog dabar yra depresyvi nuotaika. Netikiu, kad per visa eile metu nebuvo geru epizodu, laikmeciu. Taip nebuna su tokiais kodais.

I visa kita as nesivelsiu diskutuot, nes nera prasmes. Kiekvienas gali tureti savo nuomone.

Turiu draugu/pazistamu is Rokiskio ir kitu istaigu, kur suluosinti gyvenai dar jaunam amziuje, ir jie tikrai net neturi galimybes rasyti i sitoki foruma, kai kurie seniai nebe sitose dimensijose gyvena, darzovem palike.

Taip kad, DAUG dar MES TURIM, jeigu esi samoningi, galimieskot pagalbos. VERTINTI tai reikia.
Vartotojo avataras
Parašė emar
#411187 Tai yra jo paieškų kelias. Jis daro kaip moka.

Aš matau pasikartojančią sunkią depresiją, nebereaguojančią į vaistus. Jei distimija kartojasi kas du metus, kodėl negali kartotis sunki depresija? Juk net jų formų yra įvairių.

Aš manyčiau, kad tokios kalbos, kaip "tu per mažai stengiesi", ypač esant depresijoj, varo žemyn, o ne padeda. Maždaug, ne, čia tu tik vienas toks, visi kiti seniai išlipo. Ar ne?

Ir ne, nepakelčiau tokios besikartojančios depresijos. Antrą kartą gal jau net nelipčiau iš lovos...