- 2020 11 01, 18:48
#411435
Kiekvienas aišku su savo nuomone ir požiūriu, bet tiesiog vadovaujantis gyvenimo supratimu ir logika tai objektyviai į viską žiūrint depresijos atsikratyti pilnai pilnai pilnai – ABSOLIUČIAI NEĮMANOMA. Kas rašo, kad pilnai išbrido tai turbūt per siauro mąstymo yra ir nelabai moka save analizuot. Jeigu tu esi visiškai visiškai visiškai “sveikas” (kad ir ką tai reikštų šiuolaikinėj visuomenėj), tu gali ant lovos 5 dienas gulėt, žiūrėt į lubas ir tau neateis nei viena juoda mintis. Ar tie „išbridę“ bandė tokį eksperimentą? Kad tu gali produktyviau mokytis ar dirbti tai čia nėra išlipimas. Išlipimas yra kai pas tave viduj visiška ramybė ir nebeateina mintys juodos net ir būnant apsuptam tų pačių žmonių ir tose pačiose situacijose.
Depresija yra kaip visam gyvenimui įgytas randas, kuris tau atsirado po kažkokio įvykio/įvykių mišinio. Tu tą randą (depresiją) bandai slėpti po rūbais (darbas, mokslai, veikla kažkokia, kažkokie pomėgiai ir t.t.), bet tas randas vistiek išlenda iš po rūbų, nes:
1) Praktiškai, o tikriausiai galima sakyti absoliučiai neįmanomą atsiriboti nuo gyvenimo situacijų ir žmonių, kurios tau iššaukė/sujudino tą depresijos trigerį (nebent persikeltum gyventi į kokią atokią Ramiojo Vandenyno salą).
2) Neįmanoma ištrinti atminties (šiuo atveju turbūt net Ramiojo Vandenyno sala nepadėtų).
3) Yra kažkokie specifiniai genetiški charakterio bruožai, kurie tiesiogiai koreliuoja su depresijos išsivystimu (perfekcionizmas, idealizmas, pedantizmas, kantrybės neturėjimas, valdingas/noras kontroliuoti viską ir dar daug kitų).
Depresija yra kombinacija genetikos, charakterio ir asmenybės savybių, sielos vertybių, kitų žmonių įtakos, socialinių visuomenės struktūrų mišinys.
Kad nei kiek nebesugrįštų depresijos bangos reikia, kad:
1) Absoliučiai absoliučiai nepatektum į gyvenimo situacijas ir nebūtum tarp žmonių, kurios tau iššaukė visą tą depresijos mišinį.
2) Būtų įmanomą pasidaryti kažkokią smegenų operaciją, kuri ištrintų tavo praeitį (gal įmanoma, kas nors žinot?) arba būtų kažkokie vaistai, kurie ištrintų visiškai tavo praeitį. Tas visų psichologų nuvalkiotas patarimas visur kišamas – palik praeitį už nugaros, jos vistiek nepakeisi. Bet jie nepaaiškina kaip tai ir ar iš viso įmanoma tai padaryti, kai jau tavo smegenyse yra automatiškai užprogramuota. Mygtuko ant rankos neturi, kurį paspaudus gali apie tai negalvoti.
3) Kažkokiu atprogramavimo būdu visam laikui atsikratytum depresiją trigerinančias charakterio savybes. Kaip skrupulingą pedantą paversti pohujistu natūraliai, kad jis taptų užprogramuotu pohujistu ir jam niekada neateitų mintys apie pedantizmą? Ar tai įmanoma? Joks psichologas to nepaaiškina.
Visi tie patarimai apie mitybą, fizinį aktyvumą ir bla bla yra šūdo verti, nes tai tik laikinos distrakcijos. Nu pvz. jeigu esi perfekcionistas ir idealistas tai kaip tu gali palikti savo praeitį už nugaros, jeigu perfekcionizmas ir idealizmas yra tavo genetikoj užkoduotos charakterio savybės? Jeigu šie bruožai būtent ir yra tavo depresijos trigeris, o savo genetiškų charakterio bruožų panaikinti yra neįmanomą tai ir gaunasi kova, kurią tu visada pralaimėsi.
Nes ji yra...
