Čia ieškome antrų pusių <3 ir šiaip žmonių pabendrauti
Vartotojo avataras
Parašė paulina
#414093
3lina3 rašė:Aš manau, kad nuo visko yra pasveikstama, jei turi kažkokį sutrikimą nėra čia ko nusiteikt, kad visą gyvenimą ir gyvensi su juo. Tai tik traumos, užslėptos emocijos, nelengva jas atkast, sujungt tą nutrūkusią grandinę. Bet kas tikrai nusiteikęs dirbt su savim, tikrai įmanoma. Tvirtai tikiu. Žmonės nuo vėžio pasveiksta, kai išsilaisvina iš užspaustų emocijų. Na mano nuomonė. Klausimas tik tas, įdomu ar ilgai ieškojot savo psichologo/psichoterapeuto? Jei lankotės.


Man kiek teko bendrauti su privacia, tai vistiek taip nejaukiai jausdavausi kalbedama apie savo problemas, arba nebuvau geros atradusi, nezinau.
Parašė defective
#414094
paulina rašė:
defective rašė:Na aš pvz jau keletą metų bendrauju praktiškai tik su žmonėmis, turinčiais psichikos sutrikimų. Tarp sveikų nelabai išeina susirasti pažįstamų, draugų. Tai nežinau, ar gali taip lengvai ta recovery įvykti. Dar kai neturi antros pusės, šeimos. Na nebūsi, kaip tie sveikieji, nes visa gyvenimo istorija, patirtys, pradedant vaikyste ir visos jaunystės yra kitokios. O kiti tokiam amžiuj jau karjeras padaro, užima vadovaujančias pareigas


Susirasom mes, jei nori pabendraut AZ :flo
Tiesiog as pastebejau, kad man bendravimas labai padeda isgyventi tam tikras emocijas, pasijauciu geriau po socialinio rysio su zmogumi, o tu? :)))


Parašiau žinutę.
Parašė Paulius94
#414096
3lina3 rašė:Aš manau, kad nuo visko yra pasveikstama, jei turi kažkokį sutrikimą nėra čia ko nusiteikt, kad visą gyvenimą ir gyvensi su juo. Tai tik traumos, užslėptos emocijos, nelengva jas atkast, sujungt tą nutrūkusią grandinę. Bet kas tikrai nusiteikęs dirbt su savim, tikrai įmanoma. Tvirtai tikiu. Žmonės nuo vėžio pasveiksta, kai išsilaisvina iš užspaustų emocijų. Na mano nuomonė. Klausimas tik tas, įdomu ar ilgai ieškojot savo psichologo/psichoterapeuto? Jei lankotės.


Nuomonė tai čia nėra moksliniai įrodymai.

Vėžį lygini su psichologiniais dalykais? OK.
Vartotojo avataras
Parašė paulina
#414099
Paulius94 rašė:
3lina3 rašė:Aš manau, kad nuo visko yra pasveikstama, jei turi kažkokį sutrikimą nėra čia ko nusiteikt, kad visą gyvenimą ir gyvensi su juo. Tai tik traumos, užslėptos emocijos, nelengva jas atkast, sujungt tą nutrūkusią grandinę. Bet kas tikrai nusiteikęs dirbt su savim, tikrai įmanoma. Tvirtai tikiu. Žmonės nuo vėžio pasveiksta, kai išsilaisvina iš užspaustų emocijų. Na mano nuomonė. Klausimas tik tas, įdomu ar ilgai ieškojot savo psichologo/psichoterapeuto? Jei lankotės.


Nuomonė tai čia nėra moksliniai įrodymai.

Vėžį lygini su psichologiniais dalykais? OK.


Vezys ir psichika labai glaudziai susije, tik nereikia cia pulti kad zmogus parase savo nuomone. Ji ir nesake kad tai moksliskai pagrysta.
Parašė Paulius94
#414105
defective rašė:Man 29 m., aš moteriškos lyties. Man irgi panašūs simptomai, tik kad labiau savim pasitikiu, na žmonių ne tiek bijau, kiek vengiu dėl kitų priežasčių, kad neišeina santykių išlaikyti. Aš turiu ribinio sutrikimo (borderline personality) bruožų, nors jis niekad nebuvo diagnozuotas oficialiai.
Man pastaruoju metu dažnai kyla mintys, ar tie psichikos sutrikimai gali praeiti, ar vis dėlto lieka visam gyvenimui. Na man dalis ribinio simptomų kaip ir sumažėjo ar išnyko, bet dalis vis vien yra (po maždaug 3 metų terapijų). Pvz baimė, kad paliks, labai didelis jautrumas ir emocionalumas, emocinis skausmas. Tiesiog nežinau, ar tai įmanoma kaip niekur nieko gyventi tarsi jų nebūtų buvę, ypač jei neturi darbo.
Kokios tavo mintys apie tai?


Esmė čia yra kiek tas sutrikimas jau realiai genetiškas yra, turi genetinį polinkį. Jeigu turi genetinį polinkį, tai niekada jo neatsikratysi, tai jau tampa asmenybės dalimi, įauga į tave. Tada esmė yra ar išeina su tuo susigyvent, ar neišeina. Kas neištveria ir atsibosta kovot pasirenka tiltelį ir upelį.

O ar turi genetinį polinkį sužinot nelabai įmanoma moksliškai, juodu ant balto patvirtintai. Tik teoretiškai gali analizuot, kad va mano mama turi, tai ir aš paveldėjau. Va kad paimtų kraują iš venos ir parodo - jūsų bipolinis jau genetikoj užkoduotas buvo.

Tada būtų žiauriai jėga, nes žinotum, ar verta švaistyt pinigus ir energiją kažkokiai iliuzijai, kad kažkada tapsi "normaliu", ar neverta.
Parašė defective
#414110 Tai gal tada tikslas tampa ne "pasveikti" nuo to sutrikimo, o padaryti, kad gyvenimas kuo labiau kokybiškas taptų, kad ir turint to sutrikimo bruožus.
Parašė Paulius94
#414123 O gyvent tarsi jų nebūtų buvę, tai irgi yra neįmanoma. Kaip čia rašė kažkas, ne apendicitas koks, nepaimsi ir neišpjausi.

Esmė yra susikurti aplinką, kad ji kuo mažiau trigerintų tuos sutrikimus. Padaryt 500 kartų sunkiau, nei pasakyt aišku. Turi pasiimti lapą su tušinuku ir rašytis, kokios situacijos, kokie žmonės pablogina situaciją. Tada rašytis realistiškai galimus variantus.

Turint psichinių sutrikimų, darbas yra tik distrakcija. Kaip ir bet kokia kita veikla, nes nustumia mintis/simptomus į šoną. Esmė kaip jautiesi ramybės būsenoj, kai nieko nedarai kažko labai apčiuopiamo. Geriausias testas tai žiūrėt kokios mintys/simptomai ateina prieš einant miegot ir tik ryte atsikėlus.
Vartotojo avataras
Parašė magnetas
#414251 Labas,

Atleiskit, nespėjau laiku atsakyti - šiek tiek buvo pasilpusi sveikata..
Gal dar galėtumėm bendrauti? Labai reikia bendravimo...
Vartotojo avataras
Parašė paulina
#414254
magnetas rašė:Labas,

Atleiskit, nespėjau laiku atsakyti - šiek tiek buvo pasilpusi sveikata..
Gal dar galėtumėm bendrauti? Labai reikia bendravimo...

Pakalbam, as siuo metu irgi jauciuosi vienisa.
Vartotojo avataras
Parašė magnetas
#414279
paulina rašė:
magnetas rašė:Labas!

Gal kas tikrai gali pabendrauti, nes visai jau sunku darosi..;((


Parasiau :flo


dėkui!:) labai smagu! kaip nuotaikos? mano, na, nelabai:(( čia vienam pokalbyj, mačiau žmonės užvedė temą apie vėžį ir emocinius dalykus - ooo, jie labai susiję:)) stipriai sakyčiau.
man - vienos smegenų liaukos vėžys (įsiveisė nedraugiški piktybiniai augliai), o pasikalbėt nėr su kuo.. ba-ba..:( tik pasioperuot, pasišvitint.. dar ir darbą praradau.. veik 20 metų išdirbau.. na, praradimų per tas ligas daug ištikro..:((
Vartotojo avataras
Parašė magnetas
#414304
paulina rašė:
magnetas rašė:Labas,

Atleiskit, nespėjau laiku atsakyti - šiek tiek buvo pasilpusi sveikata..
Gal dar galėtumėm bendrauti? Labai reikia bendravimo...

Pakalbam, as siuo metu irgi jauciuosi vienisa.


Tai šiuo metu esam panašūs..
Vartotojo avataras
Parašė paulina
#414310
magnetas rašė:
paulina rašė:
magnetas rašė:Labas!

Gal kas tikrai gali pabendrauti, nes visai jau sunku darosi..;((


Parasiau :flo


dėkui!:) labai smagu! kaip nuotaikos? mano, na, nelabai:(( čia vienam pokalbyj, mačiau žmonės užvedė temą apie vėžį ir emocinius dalykus - ooo, jie labai susiję:)) stipriai sakyčiau.
man - vienos smegenų liaukos vėžys (įsiveisė nedraugiški piktybiniai augliai), o pasikalbėt nėr su kuo.. ba-ba..:( tik pasioperuot, pasišvitint.. dar ir darbą praradau.. veik 20 metų išdirbau.. na, praradimų per tas ligas daug ištikro..:((


Eina sau, o kaip tavo savijauta? Ar neuzeina galvos skausmai? Taip, psichologine sveikata labai susijusi su fizine. Kai skauda, tikrai nesinori nieko daryti, nuotaika iskart subjura.
Suprantu kaip yra sunku siuo metu tau. :flo
O darba praradai del nedarbingumo? Tikriausiai namie visas dienas leidi? As taip pat namie dienas leidziu, mazai su kuo tenka bendrauti.