- 2017 06 03, 10:37
#375852
Sveiki ar buve kam taip, kad zodziu tiek inikes i savo sutrikimas ar ligas ir kaip paskui lyg biski pagereja nesuprati kas darosi? Atrodo kazkas cia negerai, kad man nieko nevyksta? tokia lyg panika pradeda imt. Skamba ziauriai keistai, bet atrodo nemoku gyvent ir tas labai gasdina. Aciu uz atsakymus.
defective rašė:aš norėjau jūsų visų kai ko paklausti ir tuo pačiu savo patirtimi pasidalinti.
šita psichikos sveikatos sistema lietuvoje yra paremta biocheminiu gydymo modeliu, tai yra, kad ligos kyla ėl medžiagų trūkumo ar perviršio ir reikalinga vartoti vaistus ilgą laiką, kad pasveiktum. sudėtinga gauti ilgalaikę psichologinę pagalbą, nebent privačiai.
man yra tekę būti psichiatrinėje ligoninėje, gėriau vaistus (antidepresantus, neoroleptikus) ir galiu pasakyti, kad nuo jų nė kiek nepagerėjo ir užslopintai jaučiausi. aš mačiau žmones ten, kurie jau ne pirmą kartą, ir jie visi man pasirodė kaip aukos, kurios priklausomos nuo savo vaistų ir psichiatro, noriai išrašančio didesnę dozę ar pakeisiančio vaistus į kitus. ir taip be galo. daug kas ten jau nebesitiki susirasti darbo ar kažką veikti, jau priprato prie to vaidmens, kurį suteikia diagnozę.
gyvenimas yra labai sunkus ir sudėtingas. yra normalu jaustis beviltiškai, pagalvoti apie savižudybę (man atrodo dauguma yra turėję vadinamų egzistencinių krizių), jausti nerimą, sociofobiją ir tt. sunkesniais atvejais ir paranojinės mintys ar nuotaikų kaitos. tai man atrodo, kad tokios kančios yra žmogaus gyvenimo dalis ir reikia tą priimti. esmė, ką iš to sukursi. tai nėra liga, jei negali dirbti eilinio 8h darbo "kaip visi", gal labiau tinkamas nestandartinis freelance ar apskritai kūrybinis.
tai va mano klausimas esminis, ar jums nebaisu, kad tie vaistai pakeis jūsų sąmonę ir jūs negyvensite (o gal jau nebegyvenate) autentiško gyvenimo? (tai yra tokio, kuriame pats sprendi, kas esi ir ką daryti). aš mačiau daug žinučių, kuriose skundžiamasi šalutiniais poveikiais. tiesą pasakius, man tai primena narkomano išpažintis. tabletė nuo bet kokio negatyvaus jausmo ar būsenos. ir galbūt, pasąmoningai jaučiamasi geriau, gaunama nauda, kai turi tą diagnozę ("aš žinau kas esu, visi dalykai gyvenime paaiškinami tuo, man nereikia jausti atsakomybės, nes psichiatras manim pasirūpins").
dar prie to pačio: kodėl žmonėms su psichikos sutrikimais rinkoje siūlomas žemos kvalifikacijos darbas (aka valytojo, pagalbinio, kuriančio mažą pridėtinę vertę ir pan)? intelektas nesumažėja sergant ligomis. kiek žinau, kap tik nuo ilgalaikio neroleptikų vartojimo mažėja pilkosios medžiagos kiekis.
na ir plačiau apie save, tai aš turiu ribinį sutrikimą ir tikrai nėra lengva gyventi, bet matant kokia klaikiai neteisinga ir demotyvuojanti sistema, neturiu kito pasirinkimo, kaip tokiame "gydyme" nedalyvauti, o gyventi savo gyvenimą.
Ačiū už šią žinutę.
Laba diena,