- 2022 12 20, 13:12
#425506
Sveiki,
Ačiū forumui. Sunkiais tarpais palaikė, turėjau kur negeras mintis išliet, paverkt, papykti, pasidalint, kas dedasi mano galvoje, akimirką išgelbėjo man gyvybę. Ir taip atradau ką reiškia ramybę ir pradedu mėgautis gyvenimu. Viskas įvyko ne staiga, o mažais žingsneliais, su up ir down. Supratau, kad esu kantri ir pakankamai stipri. Iki to laiko save laikiau silpna, be stuburo ir pan. Tačiau teko suprasti, kad labai klydau. Pasirodo esu ir užsispyrusi ir kieta kaip tikra žemaitė, kantri ir protinga. Dabar, kas esu, galiu tik pasakyti geriausia mano versija, nors apie 30metuku( jau nebejaunele
) bet pradedu žydėti ir akys stačios kaip mažam vaikui. Tik deja daug metų, gražiausius savo metus praleidau tokioje beprasmybėje. Deja šito laiko nesugrazinsi. Vis dar kapstau ir sprendžiu gyliai užlikusius kompleksus ir traumas. Dirbu su pasitikėjimu ir meilė sau. Kaip bebūtų, gal taip buvo duota, nieko nepadarysi. Kiekvienas turime savo istorijos knyga ir kiekvieną jų unikali.
Man dabar retkarčiais tenka susidurti su kitais žmonėmis, stengiuosi jiems padėti, nes jie pasinėrė ir kai galiu nukreipia tinkama vaga. Svarbu kad nebūtum vienas ir nesijaustų tokiu. Dabar mano moto, versk naują lapą ir nežiūrėk atgal. Taigi, tikiu labai sunku, bet visiem to noriu palinkėti. Atraskite ramybę ir gyvenkit savo gyvenimą kaip norite.
Gražių švenčių.
Ačiū forumui. Sunkiais tarpais palaikė, turėjau kur negeras mintis išliet, paverkt, papykti, pasidalint, kas dedasi mano galvoje, akimirką išgelbėjo man gyvybę. Ir taip atradau ką reiškia ramybę ir pradedu mėgautis gyvenimu. Viskas įvyko ne staiga, o mažais žingsneliais, su up ir down. Supratau, kad esu kantri ir pakankamai stipri. Iki to laiko save laikiau silpna, be stuburo ir pan. Tačiau teko suprasti, kad labai klydau. Pasirodo esu ir užsispyrusi ir kieta kaip tikra žemaitė, kantri ir protinga. Dabar, kas esu, galiu tik pasakyti geriausia mano versija, nors apie 30metuku( jau nebejaunele
) bet pradedu žydėti ir akys stačios kaip mažam vaikui. Tik deja daug metų, gražiausius savo metus praleidau tokioje beprasmybėje. Deja šito laiko nesugrazinsi. Vis dar kapstau ir sprendžiu gyliai užlikusius kompleksus ir traumas. Dirbu su pasitikėjimu ir meilė sau. Kaip bebūtų, gal taip buvo duota, nieko nepadarysi. Kiekvienas turime savo istorijos knyga ir kiekvieną jų unikali. Man dabar retkarčiais tenka susidurti su kitais žmonėmis, stengiuosi jiems padėti, nes jie pasinėrė ir kai galiu nukreipia tinkama vaga. Svarbu kad nebūtum vienas ir nesijaustų tokiu. Dabar mano moto, versk naują lapą ir nežiūrėk atgal. Taigi, tikiu labai sunku, bet visiem to noriu palinkėti. Atraskite ramybę ir gyvenkit savo gyvenimą kaip norite.
Gražių švenčių.
