Moderatorius: Astro-Meška

Vartotojo avataras
Parašė AUmba
#35686 Agni - pyktis normali emocija, reakcija į nepatinkamas aplinkybes. Reikia tik mokėti išreikšti. nes slopinamas pyktis išvirsta į somatiką, nerimą ir pan.
Parašė pelargonija
#35932 Čia citata iš knygos "Pykčio šokis":

Pyktis - tai signalas, kurį verta išgirsti. Mūsų pyktis gali reikšti, kas esame užgautos, kad pažeidžiamos mūsų teisės, kad nepatenkinami mūsų poreikiai ir norai arba tiesiog kas nors negerai. Mūsų pyktis gali byloti, jog nekreipiame dėmesio į svarbius savo gyvenimo emocinius klausimus ir santykiuose su kutu aukojame per daug savojo „aš“. Pyktis gali būti signalas, kad duodame daugiau, nei galime duoti ir jaustis gerai. Mūsų pyktis gali įspėti, kad kiti per daug rūpinasi mumis mūsų kompetencijos ir augimo sąskaita. Kaip fizinis skausmas įspėja, kad atitrauktume ranką nuo karšto lygintuvo, taip ir pykčio keliamas skausmas išsaugo mūsų „aš“ vientisumą. Pyktis gali tapti motyvu pasakyti „ne“ tam, kaip mus mato kiti, ir „taip“ tam, ką diktuoja mūsų vidinis „aš“.


Taigi iš esmės neturime jo dirbtinai slopinti, o reikėtų šalinti to pykčio priežastis. Ir, manau, kad ne į tuos aplinkinius pirmiausiai dėmesį reikia kreipti, o į save, paklausk savęs, dėl ko IŠ TIKRŲJŲ pyksti, kokia tai problema, kieno ji. Galbūt tai ženklas, kad reikia išmokti aiškiai pasakyti savo poziciją :)[/quote]
Vartotojo avataras
Parašė Auksinezuvele
#35963
Agni rašė:na iš psichologinės pusės man seniai viskas aišku. bet idomu kaip tai paaiškinti iš ezoterinės. paskutiniu metu mane itin siutina, kad žmonės vieną sako, o kitą daro. iš kitos pusės, aš ko gero esu iškėlus neįmanomus reikalavimus tiek sau, tiek kitiems.


Is ezoterikos puses kaip jau rasiau, tad kartosiuos, kituose mus erzina tik tai, ka turime patys.Jei neturetume savyje, mums neuzkliutu kituose.Sunku tuo patiketi , bet suvokus to desnio esme prasideda idomus dalykai ir pokyciai, kurie naudingi abiem pusem.
Tai ir butu ezoterinis poziuris i pykti.O is kur jis ir kodel mes pikti, jau butu kita kalba.Kadangi gyvenam dualybeje jei esam geri, nesitikekim jog esam tik geri.Jei nera mumyse pykcio , musu gerumas yra dirbtinis arba vaidinamas arba mes ignoruojam save ir savo seseline puse, kas per ilgesni laika sukelia suspaudima arba depresija.Jei pykti ivertintume kaip DOVANA, kaip kazka tokio, kas mus papildo ir stabilizuoja, tereiktu ismokti ta pykti panaudoti ten ir tada ,kur ir kada mums to reikia, nepriskaldant malku... Tai musu seseline puse arba taip vadinami stereotipai,be ko mes butume vienpusiski
Vartotojo avataras
Parašė DoubleMama
#39232 pasisakyiu ir aš... jaučiuosi visai taip kaip Agni- jaučiu agresiją, kuri kartais išsiveržia, esu žiauri perfekcionistė ir nuo vaikystės girdėjau, beje ir jaučiau tik įžeidinėjimus, žeminimus- kad esu stoora, negraži, durna ir pan.... taip pat sutinku su auksinezuvele, kad kituose mus erzina tai kas mums mumyse nepatinka..
bet ta agresija pas mane būna tokia nesuvaldoma, kai taurė prisipildo... nebesusivaldau...
dabar pradėjau trankyti sienas vietoj vaikų... bet kolkas tai vyksta net matant vaikams...
bet labai tikiuosi, kad ateis laikas, kai jie to nematys...
labai tikiuosi... :)))
jei paskutines porą dienų nesu nei vienam net truputėlį užplojusi =)
ane?
Parašėnemo
#39237 šaunuolė, tikrai eini į priekį. Gėda, bet aš per agresijos priepuolius daužydavau savo galvą, savo kūną. Melancholijos protrūkis - kaip kažkur perskaičiau... :bloga
Vartotojo avataras
Parašė DoubleMama
#39255 ačiū nemo už palaikymą ir pagyrimą- man šiandien to labai reikėjo :heart
o man kai būna LABAI LABAI LABAI blogas priepuolis kartais įsikabinu sau į plaukus...
kurių ir taip ne per daugiausiai :D
Vartotojo avataras
Parašė Auksinezuvele
#39403
DoubleMama rašė:ačiū nemo už palaikymą ir pagyrimą- man šiandien to labai reikėjo :heart
o man kai būna LABAI LABAI LABAI blogas priepuolis kartais įsikabinu sau į plaukus...
kurių ir taip ne per daugiausiai :D


O kas tave "uzkabina", ko tu labiausiai nepernesi?
Ar jautiesi neturinti kontroles ir tai tave suerina ir priveda iki protrukio?
Vartotojo avataras
Parašė Marko-7
#39411 Na smekant apie pykį ir agresija tai ir aš galiu paskyt kad kažką panašaus esu išgyvenęs (daužydavau kumščius į siena ,vieną kartą kai paėmė įsiūtis susilaužiau mažąjį pirštą , nes kažkaip ankščiau trankydavau sienas kai man būdavo blogai ) o kaip su tuo susitvarkiau , o gal ir nesutvarkiau jis pas mane dabar miega ... O dabar išsirėkiu(iki užkimimo) ir viskas jei man blogai , arba imu sportuot tai ir padeda, bent jau man .. Be to pyktis mane sekindavo.
Vartotojo avataras
Parašė Marko-7
#39416 Kartais įsiūtis nepalieka galimybės jo savyje išlaikyti , bet mes turim galimybę rinktis kaip jį iš lieti ..
Vartotojo avataras
Parašė DoubleMama
#39488
Auksinezuvele rašė:O kas tave "uzkabina", ko tu labiausiai nepernesi?
Ar jautiesi neturinti kontroles ir tai tave suerina ir priveda iki protrukio?


pavyzdys: gaminu vaikams valgyti... o jie labai jau nori valgyti... greito ko nors duoti kartais neturiu, o tą ką gaminu dar turi pavirti... o jie pradeda bliauti, rėkti ir tada jau vsio... pratrūkstu...
dažniausiai tai būna situacijos, kai negaliu staigiai pakeisti kažko...

jo, man būna tokie protrūkiai, atakos, kai negaliu savęs suvaldyti... VISIŠKAI
Vartotojo avataras
Parašė Auksinezuvele
#44209 Pratesiu tema- postas yra tesinys i AGNI sapno aiskinima apie voratinkli -

Kaltindama mama jai atiduodi visa "valdzia" i rankas ir ji gali daryti su tavimi ka tik norinti.Pyktis tarsi tie glitus, lipnus voratinkliai "priklijuoja " mus energetiniamia lygmenyje butent prie to zmogaus, su kuriuo mums nesinori bendrauti.Kiekvienas sutiktas zmogus musu gyvenime turi dovana mums - kartais tai didele, kartais tai mazute, kartais mums patinka, kartais mes net imam nekesti tos dovanos, BET - mums duota laisva valia - ir tai yra faktas tas, kad mes negalim sutrukdyti mums duoti dovanu, bet mes galim pasirinkti ka su ta dovana darysim - tau jos dovana yra PYKTIS ir visai nebesvarbu ar ji suvokia ka ji tau "dovanoja" ar tai daro tycia ar per klaida, o gal is papratimo, nes ir ji savo gyvenime gaudavo "tokias dovanas" ir jas visas susirinkdavo, priimadavo asmeniskai,tad TU TURI VISAS KUREJO SUTEIKTAS TEISES TOS DOVANOS NEPRIIMTI. Kadangi nepasinaudojai tokiomis galimybes ir susirinkai viska ka ji tau dave, vienintele iseitis dabar - atleisti jai ir jei negali mylti, tai bent nustok nekesti, nes bneapykanta pirmiausia zaloja mus pacius, o jau tik paskui jau taji, kuriam ji sutelkta.Butent gyvenimas neapykantoje pastoviai ir sukelia tokias pasekmes kaip alkoholizmas, depresija, prisirisimas prie nesveiku santykiu ir t.t. Tai isissenjes reikalas, todel niekas nesako - mylek savo artyma kaip pats save, bet mylek NORS SAVE, o tai reiskia, kad atsisakyk neapykantos , atleisk, jei negali atleisti, tai bent susitaikyk.Drasiai kalbu apie tuos dalykus, nes pati isgyvenu pykti savo Mamai, dar sunkiau, nes ji jau isejo ir kaltes jausmas uzgule pecius, laiko pamirsti ivykiai kaip ant delno kyla is kazkur giliai.
Tam kart tiek, pratesiu sugryzusi jau is darbo
Vartotojo avataras
Parašė Marse
#44386
Auksinezuvele rašė:Is ezoterikos puses kaip jau rasiau, tad kartosiuos, kituose mus erzina tik tai, ka turime patys.Jei neturetume savyje, mums neuzkliutu kituose.Sunku tuo patiketi , bet suvokus to desnio esme prasideda idomus dalykai ir pokyciai, kurie naudingi abiem pusem.
Tai ir butu ezoterinis poziuris i pykti.O is kur jis ir kodel mes pikti, jau butu kita kalba.Kadangi gyvenam dualybeje jei esam geri, nesitikekim jog esam tik geri.Jei nera mumyse pykcio , musu gerumas yra dirbtinis arba vaidinamas arba mes ignoruojam save ir savo seseline puse, kas per ilgesni laika sukelia suspaudima arba depresija.Jei pykti ivertintume kaip DOVANA, kaip kazka tokio, kas mus papildo ir stabilizuoja, tereiktu ismokti ta pykti panaudoti ten ir tada ,kur ir kada mums to reikia, nepriskaldant malku... Tai musu seseline puse arba taip vadinami stereotipai,be ko mes butume vienpusiski

Pagal tai kas parašyta, man viskas žinoma ir iš psichologijos. Su ezoterika niekad nesusidūriau. Kuo tai paaiškinti, kas iš ko skolinasi?
Vartotojo avataras
Parašė Auksinezuvele
#44555
Marse rašė:
Auksinezuvele rašė:Is ezoterikos puses kaip jau rasiau, tad kartosiuos, kituose mus erzina tik tai, ka turime patys.Jei neturetume savyje, mums neuzkliutu kituose.Sunku tuo patiketi , bet suvokus to desnio esme prasideda idomus dalykai ir pokyciai, kurie naudingi abiem pusem.
Tai ir butu ezoterinis poziuris i pykti.O is kur jis ir kodel mes pikti, jau butu kita kalba.Kadangi gyvenam dualybeje jei esam geri, nesitikekim jog esam tik geri.Jei nera mumyse pykcio , musu gerumas yra dirbtinis arba vaidinamas arba mes ignoruojam save ir savo seseline puse, kas per ilgesni laika sukelia suspaudima arba depresija.Jei pykti ivertintume kaip DOVANA, kaip kazka tokio, kas mus papildo ir stabilizuoja, tereiktu ismokti ta pykti panaudoti ten ir tada ,kur ir kada mums to reikia, nepriskaldant malku... Tai musu seseline puse arba taip vadinami stereotipai,be ko mes butume vienpusiski

Pagal tai kas parašyta, man viskas žinoma ir iš psichologijos. Su ezoterika niekad nesusidūriau. Kuo tai paaiškinti, kas iš ko skolinasi?

Sakyti, kad nesusiduriau su ezoterika manau nera tiklsinga, nes viena su kitu yra persipyne, tik protas bando sudelioti visak i dezutes.Jei neirodyta tai ezoterika, jei "patikrinta" tai jau mokslas -
Niekas is nieko nesiskolina - visa tai kas is Dievo, mokslas paaiskina ir naudoja kaip negincyjamas tiesas. Todel yra sakoma - neturekit kitu dievu, tik mane viena. As nesusidurusi su psichologija, bet joje atrandu ir taikau tai , kas man prieinama ir suvokiama.
Tai ka tu rasai apie seselines puses, ezoterikoje tai yra neigiamos energijos sankaupos.Kai portu suvoki kas keistina, kinta ir musu energija.Ir visai nesvarbu kaip tai vadinasi :)
Vartotojo avataras
Parašė Justė
#44630 vienas bioenergetikas savo knygoje raso, bet tai ne jo vieno mintis, kad neigiamos emocijos yra musu ligu priezastis, ypac vezio, todel labai svarbu pozityviai nusiteikti...
Vartotojo avataras
Parašė Auksinezuvele
#44756
Justė rašė:vienas bioenergetikas savo knygoje raso, bet tai ne jo vieno mintis, kad neigiamos emocijos yra musu ligu priezastis, ypac vezio, todel labai svarbu pozityviai nusiteikti...


Tikrai taip - ypac savigrauza prie to prisideda