Musical rašė:Ir aš nuo vaikystės tikiu į Dievą, anksčiau melsdavausi kiekvieną vakarą ir eidavau į šv. Mišias sekmadieniais. Dabar einu sekmadieniais į bažnyčią labai retai, bet ne dėl to, kad netikiu Dievu. Taip yra todėl, kad aš taip stipriai nejaučiu Dievo artumo ir šito jausmo, kaip Sandra sakė - pradėjo jausti JĮ patį ir siunčiamus ženklus - sutapimus. Aš manau sutapimų nebūna. Nieko nebūna šiaip iš niekur, nes viskas turi savo atsiradimo priežastį ir esmę. Norėčiau ir aš taip artimai ir jautriai pajusti Dievą. Gal tam nereikia dar stipresnio sukrėtimo mano gyvenime? Buvo keletas atsitikimų, kurie įrodė, kad padarytas blogis atsigrežia į patį jo siuntėją. Bet vis dėl to mano širdyje nėra tokio stipraus tikėjimo, kokį aš matau pas Sandrą ar kitus žmones. Norėčiau tą pajusti.
Biblijoje rašoma, artinkitės prie Dievo ir Jis artinsis prie jūsų...Negali pajausti, juo labiau pamilti asmenį jei jo nepažysti. O Dievas yra pažinus per Bibliją, neveltui ji vadinas Testamentu. Skaitydami ir apmąstydami ją, matome Dievo savybes, kokia Jis yra asmenybė, taip galime stiprinti savo ryšį su juo. Juk panašiai būna ir tarp žmonių: pradedi bendrauti, pažinti, jausti ryšį (pradedu kartotis).
Kuo gilesnė bedugnė, į kurią krenti, tuo daugiau šansų išmokti skraidyti...
