depresijosklubas.lt

- 2008 03 09, 23:55 #32763 Brenda Schaeffer. "Meile. Naujas poziuris i intymuma".

Knyga siaip apie liguista meile, bet pateikiama labai daug sveikos meiles dalykeliu. Pakalbama ir apie sveika rysi. Pasitvirtino mano mintys, jog zmones, tape pora, nepraranda savo asmeniskumo, individualumo, laisves, zinoma, jeigu tai nera liguista meile.

Knygoje nemazai susinojau apie savo depresijos ir emociniu sutrikimu priezastis - tai nelaiminga kudikyste, vaikyste, paauglyste, na, man tai vopsem visas gyvenimas supuvusiu kriausiu kruva, apie kuria skraido spalvot drugeliai. Bet man nusisvilpt, kad jie ten skraido.

- 2008 03 27, 21:11 #35344 S. Plath "Stiklo gaubtas" man labai užaštrino depresiją, po šios knygos nusprendžiau, kad prie tokių geriau nė nesiliesti verčiau paieškoti įkvepiančių bent turputį optimizmo
Nors šiaip daugeliui šį knyga, rodos, patiko

- 2008 03 27, 21:32 #35345

Merginos, ar tikrai reikia skaityti knygas apie depresiją, arba tarkim tų autorių Hesės, Kafkos, kurie rašė sigkdami. neperseniausiai su kolege išsikalbėjom - abi NEGALIM skaityti tos juodosios, nevilties literatūros - minėtųjų autorių, dar - Remarko, markeso.. Nors Šopenhaueris abiems patiko kažkokia savisauga nuo išprotėjimo, ar kaip?

pritariu AUmba, aš asmeniškai geriau jaučiuosi, kai skaitau neprislegiančias knygas. Niu, Prozako kartą perskaičiau bendram išsilavinimui ir norėjau pamatyti save tarsi iš šalies (tai man pavyko). O šiaip man labai didelį įspūdį paliko, privertė susimąstyti, sukratė mane iš vidaus "Bėgančios su vilkais". Tai visiškai ne "depresova" knyga, kaip tik galima pasisemti išminties, geriau pažinti save

Va, būtent, kad tos depresovos knygos tik labiau prislegia. Geriau jau kokį Harį Poterį paskaityt tokiu atveju, o ne apie depresiją. Na, nebent būtų savipagalbos kokia rimtesnė knyga, mačiau Agni remkomendavo Flavio, o ir "5 depresijos gydymo raktai" verta dėmesio, jei konkrečiai apie d.

- 2008 03 30, 10:47 #35606 Perskaičiau Jodi Picault "Dešimtasis ratas". Knyga apie žmones, paslėpusius savo asmenybės dalis, praradusius ir atradusius save iš naujo. Labai patiko. tikrai verta skaityti.

- 2008 04 22, 16:33 #39734 baigiu skaityti :Laiminimus". tiesą pasakius, nei jie mane pastūmėjo į dar gilesnį liūdesį, nei pakėlė nuotaiką, bet... užkabino... patiko...

[Agni]

- 2008 04 29, 09:29 #40319 pagaliau baigiau "5 depresijos gydymo raktai". skaičiau ją kelis mėnesius ir dirbau pagal pateiktą metodiką. šią knyga būtina perskaityti kiekvienam iš mūsų. privaloma. lt psichiatrai nekalba ir nesiūlo tokių gydymo metodų. nuostabi knygą, mokanti kaip reikia dirbti su savimi, nors žinoma tas darbas be proto sunkus. bet rezultatai yra, man pirmas pagerėjimas po kokių 3 metų,

- 2008 04 29, 09:40 #40323 hm. reikia man pasiimt ta knyga is Sandros, nes kai nusipirkau nepajegiau perskaityt, gruzas kazkoks eme...

Так откуда взялась печаль?

[Agni]

- 2008 04 29, 09:58 #40325 ne gruzas. knyga reikalauja įdėti maximalias pastangas ir moko kaip pasveikti, kaip keisti mąstymą. labai gerai žinau pagal save, kad lengviausia tiesiog numesti ir pasakyti man per sunku. man patiko ten išsakyta mintis: ligonis klausia gydytojo - tai ką man daryti???
o gydytojas atsako - tiesiog darykite.

GRYNA TIESA. ŠVENTI ŽODŽIAI.

- 2008 05 21, 14:44 #44947 Hillary Boyd "Kaip įveikti liūdesį"

- 2008 06 13, 12:05 #48299 Pasiėmiau skaityti Sheenah Hankin "Pasitikėk savimi!". Tikiuosi rasti ten kokių stebuklingų patarimų : D

- 2008 06 13, 13:14 #48309 vakar bybliotekoje išsirinkau A. Navasaičio knygą "Lietuvos miškų paukščiai". grįžtu prie senų interesų - pradedu veikti.

taip pat pasiėmiau erlicko knygą raštai ir kt., tai viena jo pirmųjų, jei ne pati pirmoji. ir tikrai geriausia.

und so weiter und sofort

- 2008 06 14, 10:57 #48466

pagaliau baigiau "5 depresijos gydymo raktai".

Pradėjau skaityti šią knygą ir kyla klausimai, kuriais norėčiau padiskutuot, gal naujos temos jai reikėtų, bet kur tokią atidaryt? Pavyzdžiui, man kyla klausimas dėl tikslų plano. Tai gaunasi kaip priverstinės užduotys, lyg "normalaus" gyvenimo scenarijaus sukūrimas ir jo vaidinimas. Man įdomu, ar bevaidinant galų gale žmogus pradeda natūraliai taip elgtis? Man atrodo, kad prievarta kažką darant kaip tik frustracija atsiranda, nervint pradeda. O gal aš neteisi.

Pavyzdžiui vienas iš tikslų "daugiau bendrauti su draugais ir juos lankyti". Bet gal aš nenoriu, aš susitinku, nors ir nenoriu, bet sėdžiu kaip žemes pardavus ir man liūdna. Grįžtu pavargus ir nemanau, kad man tas duoda kokios naudos. Kūnas pabūna šalia draugų, o siela liūdna ir nutolus.

- 2008 06 14, 10:59 #48467

pagaliau baigiau "5 depresijos gydymo raktai".

Pradėjau skaityti šią knygą ir kyla klausimai, kuriais norėčiau padiskutuot, gal naujos temos jai reikėtų, bet kur tokią atidaryt? Pavyzdžiui, man kyla klausimas dėl tikslų plano. Tai gaunasi kaip priverstinės užduotys, lyg "normalaus" gyvenimo scenarijaus sukūrimas ir jo vaidinimas. Man įdomu, ar bevaidinant galų gale žmogus pradeda natūraliai taip elgtis? Man atrodo, kad prievarta kažką darant kaip tik frustracija atsiranda, nervint pradeda. O gal aš neteisi.

Pavyzdžiui vienas iš tikslų "daugiau bendrauti su draugais ir juos lankyti". Bet gal aš nenoriu, aš susitinku, nors ir nenoriu, bet sėdžiu kaip žemes pardavus ir man liūdna. Grįžtu pavargus ir nemanau, kad man tas duoda kokios naudos. Kūnas pabūna šalia draugų, o
siela liūdna ir nutolus.

O vaikysteje bendraudavai?

Myliu gyvenima o jis myli mane...

- 2008 06 14, 11:27 #48470

Man įdomu, ar bevaidinant galų gale žmogus pradeda natūraliai taip elgtis? Man atrodo, kad prievarta kažką darant kaip tik frustracija atsiranda, nervint pradeda.

Aš ne specialistas, bet manau, jog tas priverstinis elgesys pradžioje nėra blogai.
Kažkada pati bandžiau taip elgtis. Po skyrybų man buvo lb blogai, užsidariau namuose, su niekuo nenorėjau bendraut, tačiau vėliau supratau, jog tai tik dar labiau gramzdina mane į depresiją, ir pradėjau po truputį (priverstinai) eiti iš namų. Iš pradžių trumpam ir tik labai arti namų, nes toliau nueit tarsi bijodavau. Po to nuvažiuodavau su drauge net iki centro. Kažkaip savaime įsidrąsinau.
Manau, viską reikia pradėt po truputį, mažais žingsneliais. Jei kas mane tada būtų ištempęs mane iš namų visai dienai - turbūt būčiau dar labiau užsidaryt norėjus, bet va kaip ėjau pati, ir tik po tiek, kiek pati norėjau - tai pradėjo teikt man palengvėjimą ir net malonumą.
Kažkada esu bandžius va taip priverstinai šypsotis. Žinok, kaip nebūtų keista, bet po kurio laiko ta pradinė dirbtinė šypsena tampa nuoširdi ir ima kelti nuotaiką. Na, bent jau man taip buvo.
Ir su tuo bandravimu, manau, turi būti tas pats - pradžioj gal geriau susitikt su draugais trumpam, tegu ir 5 minutėms. Pajutai, kad ima vargint - eini namo.

Man rodos, prievarta nėra blogai, tik reikia pradžioje nepersistengt ir lb savęs neprievartaut, mažomis dozėmis ją vartot, ksakant

- 2008 06 14, 12:14 #48480

O vaikysteje bendraudavai?

Bendraudavau Čia per pastaruosius metus kažkaip nebedomina manęs žmonės, man neįdomu tiesiog plepėti, neįdomu klausti "kaip sekas", nes atsakymas visiškai neįdomus ir pan.