- 2008 08 15, 01:28
#64516
Sis sapnas simbolizuoja samones ir pasamones vidini konflikta.Kazkodel iki siol nesi tikra kas esi ir ka nori daryti...
Jei kils klausimu, klauska, bandysiu atsakyti, nes is esmes simboliai skirtingi, bet esme ta pati:) saves paieskos
nulis rašė:Šviežias sapnas, tik pabudau:
Namuose nakvojo giminės. Mama kažkodėl norėjo, kad visi miegotume vienoj lovoj, vienam kambary, o aš niekaip nesupratau, kodėl negaliu miegoti kitam kambary. Čia buvo kažkoks mandagumas ar kažkas. O su jais kambary man reikia miegoti ant kėdės. Nu niekaip negalėjau suprasti. Galiausiai išsikovojau leidimą kitam kambariui. Klojuos ten lovą, girdžiu, kaip tokiam mažam atitvertam kambariuky močiutė šaukia: "Netriukšmaukit. Miegu". Ir pan. Galvoju, vaidenas, nes močiutė seniai mirus. Kadangi bijau vaiduoklių, einu į tą kambariuką ir drąsiai atidarau duris, nes ten nieko neturėtų būti. Po mirties močiutė man panašiai sapnuodavos tol, kol neužpirkom kelių mišių. Atidariau duris, pamačiau močiutę baisiu veidu gulinčią lovoj. Siaubingai išsigandau. Šaukiau, kviečiau tėvus. Norėjau pabėgti nuo dvasios, bet ji mane laikė. Buvau ore įsikabinus į duris. Atbėgo tėvai, viskas baigės, atrodo, sapnas nutrūko. Pabudau, nusiraminau, vėl užmigau.
Tęsinys. Po šio įvykio visi nuėjo miegot į kitą kambarį, o aš ir tėvas likom anam. Sklandžiau po kambarį, žaidžiau visaip, kol pamačiau kažkokią dėžę. Ir man jos niekaip neleido paimti. Buvo negalima. Visi saugojo. Tėvas irgi. Supratau, kad ten kažkas baisiai vertingo, o aš esu vagis. Čiupau dėžę, nusitaikiau ranka į tėvą, ranka virto mano noru į pistoletą. Pabėgau iš buto. Prie buto durų stovėjo kažkoks juodaodis to daikto, kurį pačiupau, sargybinis, ir aš jį nušoviau ta pačia savo ranka. Laiptais niekaip nesibėgo, tai šokau iš šešto aukšto ir nusklendžiau žemyn. Išskriejau laukan pažeme taip. Skraidė bitės. Aš buvau labai maža ir turėjau tą daikčiuką pavogtą, jau išimtą iš dėžės. Nežinau, kas ten per daikčiukas. Bėgau, o mane vijosi kažkoks šunytis, nes galvojo, kad aš koks nors drugelis ir pan. Pažiūrėjau aukštyn į savo balkoną, ten stovėjo tėvas ir mane stebėjo. Supratau, kad dėdė išbėgo to daikčiuko atimti ir tuoj mane pasivis. Žinojau, kad esu pusiau nematoma ir jei susiliesiu su aplinka, manęs nepamatys. Tad apsikabinau medį, ir kol laukiau dėdės, pati buvau medis. Dėdė priėjo prie pat, bet manęs nematė. Nuėjo. Užtat man pargriuvus ant sniego, mane nematomą pamatė Kalėdų Senis. Ir mes puolėm kovoti, jis norėjo tą daikčiuką atimti, aš nedaviau. Taip ir kovėmės iki sapno pabaigos. Norėjau tą daikčiuką paversti medžio šakele ir paslėpti sniege, bet niekaip nesisekė, kad Kalėdų Senis nematytų. Galiausiai buvom su juo veidu i veidą, ir aš jam kandau į nosį. Taip ir pabudau. Bet ten buvo ne Kalėdų Senis, jis tik apsimetė juo. Norėjo iš manęs tą daikčiuką pagrobti.
Sis sapnas simbolizuoja samones ir pasamones vidini konflikta.Kazkodel iki siol nesi tikra kas esi ir ka nori daryti...
Jei kils klausimu, klauska, bandysiu atsakyti, nes is esmes simboliai skirtingi, bet esme ta pati:) saves paieskos