- 2008 10 02, 11:07
#72960
Auksinezuvele, sapnavau toooki keista sapna kad eina sau... jis buvo toks tikroviskas kad net prisibudus ispraziu maniau kad tai tikrove...
tai stai man rado augli galvoj, ne neviena, ju ten buvo pilna . pilna mazu augliuku. manes net negyde nes mano nuosprendis buvo vienas-mirtis. sake man like koki du menesiai . priemiau visaka ramiai, juk nuo vaikystes toskau is cia pasitraukti. priemiau tai kaip naturalu gamtos desni. taciau masciau daug apie tai, kad turbut jau neisvysiu sniego, nesulauksiu kaledu, nauju metu , gimtadienio , neuzbaigsiu 10 klases , nelaikysiu egzaminu , nesulaugsiu taip laugtos vasaros . niekad neisimilesiu , nedirbsiu mylimo darbo , nepamatysiu , neapkabinsiu , nejausiu savo gyvenimo meiles, nejusiu motinisko dziaugsmo , nebemokysiu savo vaiku kaip gyventi , nepaguosiu ju , nebusime jau grazi seima, nebus nei atostagu seimyniniu , nei isvyku , nei paprasciausio pasisedejimo prie pusryciu stalo , neturesime suns, nebus nei buto kureme gyvensim , nei masinos nieko nebus. negalesiu apkebint ta ka miliu , ir pykt ant to ko turiu teise pykt. nebematysiu parskerndant pauksiu , nebesimaudysiu ezere. nebusiu senele susavo senuku ... viso to nebus nes mane po dvieju menesiu jau ir nebus.
kai svarsciau apie savizudybe apie visa tai ne nebuvau pagalvojus , tqai atrode toki beverciau ir man nerupimi dalykai. maniau bet ka padarysiu kad dievas leistu dar pagyventi bent metus , bent menesiu daugiau nei man nustatyta. ( visas tas sapnas nebuvo kelios akimirkos , o kazkur apie savaite rodes man visakas vyksta )
na va as prabudau ryte , visdar maniau kad mano galva pilna augliuku ir as kazkur uz dveju menesiu mirsiu . poto vel greit uzmigau pabudau ... apsidairiau po kambari suvokus kad tai tik sapnas ... kokios emocijos mane aplange, =) maniau is dziaugsmo plysiu pusiau. jauciaus lyk gavus antra oro gurksni , antra sansa gyvenyi...
Mano sielai gerai, dabar jau gerai