- 2008 10 05, 17:53
#73539
JAutiesi praradusi sansa, tik nezinau kas tai per situacija. Suo atsiras, tai musu prigimtyje, jei ne tas,. tai kitas, bet visi mes turim ka turim, tik ne visi norim, sugebam ar galim kai kda tuo pasinuadoti, kas ir sukelia gyvenimo neprilnavertiskumo pojucius
era rašė:Sveika, Žuvele
Vėl sapne plaukiojau.
Vėl pastate.
Bet visas sapnas buvo it filmas.
Nuolat pagaudavau save, kad vienu metu žiūriu ir pirmu asmeniu, ir iš šono.
Turi sugebejima sapnuoti samoningai kas suteikia galimybe ir dalyvauti kuriant situacijas ir matyti veiksma is sono.Tai gera pradzia.Plaukiojimas vandenyje visda siejasi su musu emociju pasauliu.Todel kartais tenka isgyventi ne-galavima, atkritim, nes musu fizinio kuno bukle yra begalo tampriai susyjusi su musu emocijomis, mastymu, isgyvenimais ir net iprociais elgtis veinu ar kitu budu
Sapnavau skerdynes.
Kažkoks išsigimęs "žmogus" mane gaudė po seną gamyklą, kuri buvo tokia apleista, kad net vidury jos buvo upelis, kuriame plaukiojo baisiai plėšrios mažos žuvytės. Įmetus kruviną pagalį jos jį suėdė.
Iš tos patalpos su upeliu bėgau toliau, mėginau nuvilioti jį nuo kitų žmonių, kad jie spėtų pasislėpti.
[color=blue]Skerdynes akyviazdziai sapnavai del vidinio pykcio, agresijos, netramdomu isgyvenimu, kuriuos bandai suslepti savyje ir giliai, todel jie verziasi tokiais baisuokliskais ivaizdziais.
Pagalys tai gali buti :"ginklas" gali buti pagalba remiantis, tik kodel jis kruvinas? kraujas siaip jau simbolizuoja musu gyvybines jegas, energija, kurios tyko plesrunes zuvys...ar jautiesi, jog visas pasaulis tik ir tyko atve pagauti ir nuzudyti? [/color]
Teko plaukti per ežerą (jis buvo pastate. Viskas vyko pastate)
Plaukėm su indėnų valtele tryse ir šuo.
Ketvirtas žmogus buvo po vandeniu, pririštas prie valties taip, kad galėtų iškelti galvą ir įkvėpti.
Jis stebėjo, ar tas "žmogus" nepuls iš apačios.
Kaip tik tuo metu, kai iškėlė įkvėpti galvą, pro apačią praplaukė "žmogaus" aukos likučiai. Niekas nepastebėjo to ženklo, kad jis šalia.
Net ir aš nepastebėjau.
Ežeras užsibaigė staigia siena, už kurios buvo šliuzas, kurį kažkodėl turėjau atidaryti.
Kol "žmogus" draskė mano bendrakeleivius, mes su šunim pabėgom. Jei neklystu, buvau vyras.
Užsiropštėm siena, aš nuėjau atidarinėti šliuzo, o šuo mėgino sutabdyti "žmogų".
Atidariau. Pro šliuzą "žmogus" atėjo pas mane.
Idedi be galo daug pastangu , simboliai rodo tavo vidines p[astangas, bet kazkodel jos nesekmingos tuo atzvilgiu, kad zmogus vistiek ateina pas atve.Suo siaip jau simbolizuoja sugebejimus ir dovanas, gal siuo atveju tavaja intuicija, kurios tu ne visada isiklausai. VAnduo vienu ar kitu atveju simbolizuoja musu emocijas, visa kita jau galiu tik pasikartoti/.PAmastyk kaip susitvakryti su vis pasikartojanciu pykcio prasivezimu, ar tai gilus ir vcaikysteje suformuotas budas atstoveti savo tiesas, ar tai budas apginti save ir savo paziuras? Paieskokim siose isvardintose srityse ir ziureism kas nutiks:)
Tuo metu nei mačiau, nei žinojau, kad kažkokios karališkos šeimos ginkluotas kareivukų būry(maždaug 7-10 žmonių)" atskrido sraigtasparniu mūsų gelbėti.
Šuo mirė.
Paskutinę akimirką.
Nuskendo.
Kai vanduo pradėjo žemėti, jis buvo įkritęs. Nebegalėjo užlipti ant sienos.
Pabudau it po gero veiksmo filmo.
Galėtum paaiškinti šio keisto sapno reikšmę?
JAutiesi praradusi sansa, tik nezinau kas tai per situacija. Suo atsiras, tai musu prigimtyje, jei ne tas,. tai kitas, bet visi mes turim ka turim, tik ne visi norim, sugebam ar galim kai kda tuo pasinuadoti, kas ir sukelia gyvenimo neprilnavertiskumo pojucius