- 2009 01 07, 01:17
#93687
Hm... kadangi pats dabar sergu, tai kazko labai kisti negaliu ir netureciau, bet snekesiu, taip kaip atrodo siuo momentu.
o kazkada patirdavai seniau malonuma? ir toks pamastymas, zinau, kad yra dalis serganiuju biologina (tai kaip suprantu jie gimsta su ta beda, nezinau ar teisingai suprantu, pataisykite jai ne) o kita dalis butent del kazkokiu blogu veiksmu. Tai prie kurios puses priskirtum save? o siaip manau turetum paskirti gyvenima savo ligos gydymui, jai jau nusprendiai gyventi taip. Juk nieko neprarandi.
nulis rašė:Kad ir ką daryčiau, vis tiek nematau prasmės ką nors daryti. Malonumo beveik visai nepatiriu jokio, kad ir kiek stengiuos. Viskas mano gyvenime yra pagrįsta savęs prievartavimu. Atsikelt, nusipraust, valgyt - prievarta, nes nenoriu to daryti. Ką dar kalbėti apie kokius kitokius veiksmus? Ar gali būti gyvenimas pagrįstas vien kančia? Pažiūriu į vyresnius už save ir sergančius daugiau už mane suvokiu, kad beprasmiška spardytis ir beviltiška save bandyti pakeisti. O tie, kuriem pasisekė save pakeisti, man dabar atrodo visiški debilai.
Hm... kadangi pats dabar sergu, tai kazko labai kisti negaliu ir netureciau, bet snekesiu, taip kaip atrodo siuo momentu.
o kazkada patirdavai seniau malonuma? ir toks pamastymas, zinau, kad yra dalis serganiuju biologina (tai kaip suprantu jie gimsta su ta beda, nezinau ar teisingai suprantu, pataisykite jai ne) o kita dalis butent del kazkokiu blogu veiksmu. Tai prie kurios puses priskirtum save? o siaip manau turetum paskirti gyvenima savo ligos gydymui, jai jau nusprendiai gyventi taip. Juk nieko neprarandi.