Moderatorius: Astro-Meška
- 2009 01 15, 23:19
#97123
Patarti ir kalbeti lengviau, nei ta ka sakai ar pats patari, paciam ir padaryti
- 2009 01 16, 01:14
#97144
Esu vyriškos lyties.Ačiū už pastabas.Bet aš žinau ką rašau(ir man tas negėda),tad daugiau to nematysi(-te).
simili rašė:o darkness tokius pezalus ant lapelio rašykis-po kurio laiko bus pačiam( ar pačiai) gėda skaityi
Esu vyriškos lyties.Ačiū už pastabas.Bet aš žinau ką rašau(ir man tas negėda),tad daugiau to nematysi(-te).
- 2010 07 23, 23:29
#196914
Viena pagrindinė problema tą, kad nesigydau. Ir gydytis nematau prasmės. Ir tiesą sakant ant tiek įpratau prie šito mėšlo, kad man nusispjauti. Šiaip esu turintis polinkį į savižudybę (nenoras gyventi). Net mano nickas tą reiškia. Ir šiaip vien tik vienas dėl to nesu tai tikrai kaltas. Ne vien tik tai nuo manęs vienintelio tas lemia. Bet ir nuo kitų dalykų. O šiaip depresijos požymiai pradėjo dygti, bet ne visiškai ja sirgau, tai prieš kokius 5 - 6 metus.
bevardo rašė:kodel jums neina pagyti nuo depresijos (jusu asmenine nuomone)? Visur yra sakoma ir rasoma, kad jinai pagydoma. Delto man ir pasidare ydomu. Kas kaltas? Ar musu gyvenimo budas, musu blogas mastymas, musu vaikyste, musu tevai, musu praeitis, musu isvaizda ar kita?
Viena pagrindinė problema tą, kad nesigydau. Ir gydytis nematau prasmės. Ir tiesą sakant ant tiek įpratau prie šito mėšlo, kad man nusispjauti. Šiaip esu turintis polinkį į savižudybę (nenoras gyventi). Net mano nickas tą reiškia. Ir šiaip vien tik vienas dėl to nesu tai tikrai kaltas. Ne vien tik tai nuo manęs vienintelio tas lemia. Bet ir nuo kitų dalykų. O šiaip depresijos požymiai pradėjo dygti, bet ne visiškai ja sirgau, tai prieš kokius 5 - 6 metus.
- 2010 07 24, 08:41
#196922
Man nėra gerai, rašiau turiu polinkį į savižudybę ir šiuo keliu nueisiu. Tik tiesą sakant šiek tiek delsiu ir per daug. Nes buvau daug anksčiau numatęs kaip pasitraukti iš gyvenimo. Tiesiog jaučiu, kad depresija manyje pasunkėjo, kad daugeliams dalykams visiškai neturiu energijos. Yra ir kitokia priežastis, kurią pats iškėliau, tai nėra normalus dalykas ir naudos tame nulis. Tik tuščiai einantis laikas.
O nesigydau jau kaip ir minėjau, nematau tam prasmės, absoliučiai jos net nėra. Visų pirmą gydymas kainuoja, aš pinigų tam neturiu. Tėvai į mane žiūri pro pirštus, o iš namų, kambario nelendu jau kaip 2 gerus mėnesius. Sakant save izoliavau. O jei ir tenka kur išlysti, tai jaučiuosi nejaukiai, neramiai, pasidaro būklė kažkokia nenormali mano. Net nemoku apsakyti. Geriausiai jaučiuosi nelįsdamas iš namų. Bet ir tai jaučiu, kad man jau protelis kiek pavažiavo.
O nesigydau jau kaip ir minėjau, nematau tam prasmės, absoliučiai jos net nėra. Visų pirmą gydymas kainuoja, aš pinigų tam neturiu. Tėvai į mane žiūri pro pirštus, o iš namų, kambario nelendu jau kaip 2 gerus mėnesius. Sakant save izoliavau. O jei ir tenka kur išlysti, tai jaučiuosi nejaukiai, neramiai, pasidaro būklė kažkokia nenormali mano. Net nemoku apsakyti. Geriausiai jaučiuosi nelįsdamas iš namų. Bet ir tai jaučiu, kad man jau protelis kiek pavažiavo.
- 2010 07 24, 10:17
#196927
Jisatsu,tau butinai reikia vaistu.Kai pradesi gerti pamatysi gyvenima kitoki,praeis tos nenormalios mintis,atsiras gyvenimo prasme,i anapili visada suspesi!Kovok uz save,nueik pas gydytoja,pasakyk kad neturi pinigu brangiems vaistams,o gal tau israsys kompensuojamus ir damoketi reikes tikrai nedaug.Kovok uz save,nuleisti rankas yra lengviausia,tu esi stiprus ir tikrai isbrysi is sito liuno!
- 2010 07 25, 07:18
#197020
Jisatsu, aš irgi ilgai buvau užtempus nesigydydama, žudytis bandžiau kokis 5 kartus, ieškojau tokio būdo, kad atrodytų kaip natūrali mirtis, norėjau apsaugot tėvus bent jau nuo apkalbų. Ir kai galų gale patekau į ligoninę, buvau visiškai nusibaigus: bijojau žmonių, negalėjau nei miegot, nei valgyt. Ir tada pradėjau po truputį sveikt. Šiandien gyvenu jau pilnavertį gyvenimą, nors dar geriu vaistus.
Gydymas man nekainuoja, apsilankymai poliklinikoj pas psichiatrą nemokami, vaistai kompensuojami.
Man atrodo, mažą žingsnelį jau padarei čia parašydamas. Tokios ligos kaip depresija aplinkiniai dažnai nesupranta. O čia esantys beveik kiekvienas yra išgyvenęs kažką panašaus.
Gydymas man nekainuoja, apsilankymai poliklinikoj pas psichiatrą nemokami, vaistai kompensuojami.
Man atrodo, mažą žingsnelį jau padarei čia parašydamas. Tokios ligos kaip depresija aplinkiniai dažnai nesupranta. O čia esantys beveik kiekvienas yra išgyvenęs kažką panašaus.
- 2010 07 25, 23:50
#197087
Tikiu, kad yra išgyvenusių. Ir puiku jei kažkas pasitaisė į gerą...Belieka tik džiaugtis...
Aš tai esu nusprendęs ir jau sprendimo nebepakeisiu, net ir vaistai nepadėtų (be to vaistai yra įrankis), o tik sustiprintu mane, tai yra turėčiau pakankamai energijos sau pakenkti. O kai taip slegia depresija, tai nieko nesinori...net nėra nusiteikimo savižudybėmis. Yra tik noras numirti, kaip politikai tik mąstau, kalbu..o veiksmai lieka tik galvoje. Dėl to smarkiai apgailėtinai jaučiuosi.
Aš tai esu nusprendęs ir jau sprendimo nebepakeisiu, net ir vaistai nepadėtų (be to vaistai yra įrankis), o tik sustiprintu mane, tai yra turėčiau pakankamai energijos sau pakenkti. O kai taip slegia depresija, tai nieko nesinori...net nėra nusiteikimo savižudybėmis. Yra tik noras numirti, kaip politikai tik mąstau, kalbu..o veiksmai lieka tik galvoje. Dėl to smarkiai apgailėtinai jaučiuosi.
- 2010 07 26, 00:48
#197090
Galiu pasakyti, kad yra daug žmonių nesigydančių. Ne visiems yra kažkokios galimybės tam. Net ir fizinėm ligom sirgdamas, o gydymas šiais laikais brangus. Ir ne visi turi tą galimybė. Siūlau apie tai pasidomėti, nes man nesuprantami būna tokie jūsų komentarai.
- 2010 07 26, 10:24
#197120
Tik jau nesekit pasakų, kad beveik niekas nekainuoja. Kaip pavyzdžiui toks dalykas PSD skola, kurią padarė žmonėms? Kaip tokiems gydytis, jei jų atlyginimas minimalus ir vos išgyvena? Apie kokį dar gydymą nemokamą galima kalbėti? Taip, vaikai, studentai, invalidai turi puikias galimybes į gydymą, jiems "beveik" niekas nekainuoja, kaip, kad Jūs sakote. Jei tą omeny turėjote, tai sutinku.
Dėl ko rašau, tai galiu tą patį ir kitų paklausti. Vieniems dėmesio trūksta, jaučiasi nesuprasti,vieniši, ieškosi pagalbos ir t.t. Minėjau kažkurioje temoje, kad užregistravau ne iš geros būsenos čia, aš neieškau jokios pagalbos. Tiesiog toks "noras" šiaip išsakyti, kažkur pasireikšti...kaip tą norisi "vaikams". Ir mano toks poreikis yra žmoniškas kaip, kad ir jūsų.
Dėl ko rašau, tai galiu tą patį ir kitų paklausti. Vieniems dėmesio trūksta, jaučiasi nesuprasti,vieniši, ieškosi pagalbos ir t.t. Minėjau kažkurioje temoje, kad užregistravau ne iš geros būsenos čia, aš neieškau jokios pagalbos. Tiesiog toks "noras" šiaip išsakyti, kažkur pasireikšti...kaip tą norisi "vaikams". Ir mano toks poreikis yra žmoniškas kaip, kad ir jūsų.