Moderatorius: Astro-Meška

Vartotojo avataras
Parašė linjurga
#84582 Mūsų artimieji ir kiti žmonės niekaip negali įsisąmonint, kad depresija nėra mūsų fantazijos vaisius, jog tai yra tokia pati lėtinė liga kaip ir kitos, pvz, lėtinis inkstų nepakankamumas. Ir kad šią ligą taip pat reikia gydyti, nes negydoma ji dar labiau pablogins mūsų gyvenimo kokybę. Mūsų šeimos nariai sunkiai gali susitaikyt su depresijos diagnoze. Tai akivaizdu, nes daugelis iš mūsų susiduria su situacija, kai artimieji ir draugai nieko nenutuokia apie depresiją ir pasimeta, kai reikia tokį žmogų nuramint, paguost ar apskritai su juo bendraut. Daugelis net nežino, kaip su tokiu žmogum bendraut, apie ką kalbėtis ir pan. Kažkur pasąmonėj pas mūsų artimuosius tvyro diagnozės neigimas, kaip kad mano mama sako, kad tau patogu sirgt depresija todėl ir prisiklijavai sau tokią diagnozę. O iš tiesų ji jaučiasi bejėgė kuo nors padėt tokioj mano situacijoj. Aš galiu tik užjaust tokius nelaimėlius, kurie net nebando įsigilint, kaip totaliai blogai gali būti sergant depresija. Gerai nors tai, kad yra šis forumas, kur vieni kitus suprantam ir bent turim vienas kitam ką pasakyt, patart ir paguost :jap
Vartotojo avataras
Parašė kukas
#84585 Iš kitos pusės aš suprantu ir tuos kurie nesupranta kas yra depresija jei ja nesirgę. Pati ilgai ieškojau atsakymų kodėl aš nervuota, kodėl kankina nerimas visokių priežasčių ieškojau savyje ir kaltinau save dėl silpnavališkumo ypač kai išgirsdavau " susiimk" arba " tu taip nereaguok smarkiai, nesinervink". Man tai skambėdavo kaip nejausk to ką jauti, nebūk tuo kuo esi,tas pats kas žmogui kuriam skauda galvą pasakytų na tu galvok ,kad tau neskauda arba tu neturi galvos :D Kai radau atsakymą kas man yra tai tiesiog palengvėjo, dabar tiesiog galiu sau leisti atsakyti,kad tai ne aš tai - liga. Tikrai palengvėjo :lakstau
Vartotojo avataras
Parašė kukas
#84588
cleo rašė:kukas, nesupratau, kaip gali būti "šokas" sužinojus, kad sergi depresija? Taigi depresija "neįvyksta" kažkaip staiga?

Ir kokios reakcijos tikiesi iš aplinkinių?

Iš aplinkinių tikiuosi supratingumo ir pažiūrio kaip į žmogų sergantį liga o ne nenormalų žmogų. Visada galvodavau, kad esu iš prigimties kiek jautri ir nervinga ir kada tai tampa kasdienybe atrodo,kad tai normalu.Todėl ir neįtariau, kad jau taip blogai, tiesiog prie to pripratau ir tai tapo norma. O tik prasidėjus skrandžio ir veido skausmams pradėjau ieškoti skausmo priežasties. Beje fiziologiškai buvau sveika, o jokie vaistai nuo skausmo nepadėdavo. Taip ir paaiškėjo diegnozė....
Vartotojo avataras
Parašė cleo
#84962 Aaa, tada aišku, nors man tai dažnai gydytojai neradę ligos priežasties sakydavo: "čia dėl nervų".

Dėl aplinkinių - laikausi nuomonės, kad tik artimiausias žmonių ratas gali ir turi žinoti apie ligą, o kitiems neverta "reklamuotis", nes kaip ir pati sakai, į tave dažnas žiūrės kaip į "nenormalų" žmogų. O jei dar pasakysi, kad pas psichiatrą vaikštai ir vaistus vartoji - viskas, uždės psicho, dauno, šizo etiketę....
Apie mano depresiją žino tik vyras, mama ir viena draugė. Bet ir tai stengiuosi nemūčyti jų savo blogomis nuotaikomis. Geriau užsuku į Depresijos klubą :-)
Vartotojo avataras
Parašė tikroji
#97600 iš pradžių savo depresiją slėpiau nuo žmonių, bet dabar apie ją žino kiekvienas, su kuriuo daugiau bendrauju. yra tokių bičiulių, kurie man tikrai labai padeda sunkiomis akimirkomis, stengiasi suprasti, palaikyti. mano draugas taip pat manęs nepalieka, kai pasidaro sunkiau. tačiau tėvai..į jų namus grįžti man yra net pavojinga.
Vartotojo avataras
Parašė kukas
#97613
tikroji rašė:iš pradžių savo depresiją slėpiau nuo žmonių, bet dabar apie ją žino kiekvienas, su kuriuo daugiau bendrauju. yra tokių bičiulių, kurie man tikrai labai padeda sunkiomis akimirkomis, stengiasi suprasti, palaikyti. mano draugas taip pat manęs nepalieka, kai pasidaro sunkiau. tačiau tėvai..į jų namus grįžti man yra net pavojinga.


Oho. O kodėl pavojinga?
Vartotojo avataras
Parašė tikroji
#97715
kukas rašė:
tikroji rašė:iš pradžių savo depresiją slėpiau nuo žmonių, bet dabar apie ją žino kiekvienas, su kuriuo daugiau bendrauju. yra tokių bičiulių, kurie man tikrai labai padeda sunkiomis akimirkomis, stengiasi suprasti, palaikyti. mano draugas taip pat manęs nepalieka, kai pasidaro sunkiau. tačiau tėvai..į jų namus grįžti man yra net pavojinga.


Oho. O kodėl pavojinga?

nes mama silpnų nervų, kaip ir aš, o tėvas nesupratingas žmogus, tad jai dažnai kyla isterija ir pan. O man reikia ramybės.
Vartotojo avataras
Parašė kukas
#97842 O tai tėvai apie tavo ligą ir nežino????
ParašėKatinas
#97844 Mano irgi nezino :bloga
Vartotojo avataras
Parašė tikroji
#97846 Žino žino, bet bando lyg ir ignoruoti, tipo kad aš pati pamirščiau.
Manau jie tiesiog iki galo jos nesupranta ir tiek.
Vartotojo avataras
Parašė kukas
#97847 Tau turėtų būti sunku....
Vartotojo avataras
Parašė tikroji
#97850 dar sunkiau matyti, kad ir mama dažnai elgiasi taip, lyg sirgtų depresija.
Vartotojo avataras
Parašė kukas
#97853 Tai gal pačiai mamai reikia pagalbos išties taip pat kaip ir tau?
Vartotojo avataras
Parašė Rėja
#98893 tikroji
Naujokas


Prisijungė: 2009 01 17
Pranešimai: 93
Miestas: Mažojo Princo Planeta

Naujas pranešimasParašytas: Kv. 01 22, 2009 4:39 pm Rašyti temą: Atsakyti su citata Redaguoti šį pranešimą Ištrinti šį pranešimą Rodyti pranešimo autoriaus IP
visada taip buvo ir bus - sergantys tokiom ligom nebus užjaučiami taip, kaip mums to norėtųsi.juk iš pažiūros mes sveiki.
_________________
tikĖJIMAS. įsiklausykime į save.

Blogio ir gėrio nėra. Yra tik darna ir nedarna su pasauliu.
Atgal į viršų
Peržiūrėti vartotojo aprašymą Siųsti asmeninį pranešimą Siųsti el. laišką
smekla
Savas


Prisijungė: 2008 07 14
Pranešimai: 897


Naujas pranešimasParašytas: Kv. 01 22, 2009 4:46 pm Rašyti temą: Atsakyti su citata Redaguoti šį pranešimą Ištrinti šį pranešimą Rodyti pranešimo autoriaus IP
Vistiek man keista kad nesupranta, juk man depresija ne iš šiaip dyko gyvenimo, gi buvo ligoninėj matė nuskustą operuotą galvą tai patikėtų kad psichika sutriko dėl judintos smegenų žievės..
_________________
Viskas kas mūsu nenužudo - padaro stipresniais!
Vartotojo avataras
Parašė tikroji
#98906 che, perkėlė mus: )
šmėkla, bet tam žmogui turbūt atrodo, kad štai viskas praėjo, tipo susitvarkė ir gyvenk toliau. na nesupras ir tiek, aš jau seniai susitaikius su tuo.