Moderatorius: Astro-Meška
- 2012 11 14, 18:38
#286423
Visada išgirsta. Tik, žinot, atstumas iki dangaus nemenkas, tai kol mūsų balsas ten nueina, kol Dievo sugrįžta atgal, nemažai laiko gali praeit.
- 2012 11 14, 19:35
#286442
Nu per mano kaimyna tai pasireiskia kazkokia dvasia , kai kelias savaites geria ,dar viena zinau tai tas su ateiviais reikalu turi, dievas ir ateiviai siems isrinktiesiems pasireiskia pavidalais butent tokiais kaip ir filmuose ar dar kur ... Pasimelskime uz mirusius mirsiancius ,kad isgelbetu ju jobanas sielas , taip pat man reikia pinigu ,todel atstovauju minetus asmenis , jie b**t jus isgelbes 
"Apie save dar pakutinį parašysiu komentarą ... O ką apie mane ... ką apie mane ... pala pala ..." (bandau tapt sveiku internautu)
- 2013 04 12, 15:35
#295476
=) Girdejau, kad dievo bijantys, buna visishki fanatikaj.. Jeigu kam kiltu ideja igyvendinti suicidines mintys, po mano zhodziu ir shrifto;) Tegul neketina, nes.. ash galiu ishardyti visa samones pamata, iki minties, kuri uzhpildo visas terpes.. Kam reikalinga religija, jeigu..:}
zmones neturi ka valgyti? zmones neturi, kuo apsirengti ir neturi net priemoniu buichiaj pagerinti? Kaip dabar yra SOMALYJE IR ETIOPIJOJE, O GAL NET IR VISOJE PAR;]. Ash zhinau, kad socialines bedos yra duotybe;) Kodel dievas negali aprupinti? Ar sociumo konstruktas leidzhia kesti kanchias? Ar leidzhia sirgti ligomis? Ir ar sergant galima kankintis? Jeigu sazhine dievuj leistu, tai ka jis padarytu? Skaichiau, kad biblijoje minimi kankinimo budaj ir egoistiniaj imperialistu troshkimai, netik suvokiami, kaip minties pamatas, bet ir dabartiniajs metodais gali buti igyvendintu ju svajoniu realumas;) Praktishkaj visa SOCIALINE INSTANCIJA, turetu rupintis neigaliaisiais, ir netik;) Kodel tiek yra kanchios?
Kas atsakys? Ish vienos puses, tai dievas kanchia paryshkina tam, kad mes turetume morale? Ar tik ish egoistines puses? Kam reikia maldos, kuri nekenkia, tik biski? Samonej maldos reikalavimas yra noras ir troshkimas, kuri ash chia paminesiu.. Savo samonej atkartodami kokia nors malda..Pririshame save prie logikos nebuvimo. Ar tai ideja? Prie logikos grandines veda visa sprendimu baze;) Ir visos imperialistiniu troshkimu normos. Kam reikia grandines be bazes? Viena determinizmo atshaka, kurianti savo poreikius ir tikinti savo vertybemis yra moraline instancija. Zhinoma, kad laisvosios valios principas, pririsha prie samones.. Jeigu verzhia samone ir spaudzhia, tai laisvosios valios ego yra konkretus, tai saviraishka.
Tikiu, kad chia atsiras ir skeptiku ir visokiu konkrechius ishvedzhiojimus megstanchiu davatkeliu, kurios neturi nieko bendro, su tikru dievu. TIKRAS DIEVAS YRA LOGOSAS, JIS YRA TIK VIENAS. LOGOSO ESME UZHPILDYTI ZHEME SAVO EROSU, IR VISAS STADIJAS PAVERSTI BUTIMI.,.,.,.,.,.,.|.].
ISH ESMO I BUTI VISA SAMONE ATKARTOJA SAVO MEDI;)
MEDIS SIMBOLIZUOJA PRAGMATIZMA..
KAM REIKIA DIEVO ILIUZIJOS?
pagryskite savo teiginius, kurie tikimasi, kad yra konstanta.
Ar turi noro pasigilinti i savo psichoanalitinius vaidmenis?
As turiu samone ir jausmus, o jeigu mane zheisite;)
Tai galiu isizheisti, iki pachio klausimo, ar butis yra nebutis;}.
indeterminizmo principajs, mano morales normos, tik LOGOSAS.,.,.,.,.,.,.;].
IR TIK JO VALIA;). TAI MUSU RYSHYS;}. su LOGOSU tokio ryshio daugiau neturi niekas;) jeigu kam suprantama evoliucijos teorija, tai tiksliaj pasakysiu ish ketvirtos nariuotakoju klases yra ishvystyti visi logikos elementaj;} iki pachios sprendimu bazes.,;].
Kas zhinot kodel tikras dievas teisia?
Tikejimas ir religija, ir tikejimo iliuzijos pershamos, ne valdzhios baimems;) Baimiu ishviso yra nesuskaichiuojama begale..Tiek zhinomu, tiek dar neigyvendinamu, o dar gal ir nezhinomu;) TURINT BAIME IR PRISIRISHKIMA, GALIMA BUTI VALDOMAM. SAVO PRINCIPUS ASH APIBREZHIU..;]
1) TURETI VISA SPRENDIMU MEDI..
2) TURETI VISAS ABSTRAKCIJAS.
NES MANO LOGOSAS YRA MONOLITINIS;P.
ish esmo i valios principus religija gali buti laikoma, tik esmu;)
jeigu kam kyla noras tiketi?
tai koks jis yra?
apie religijas rashoma daug, nes ish vienos religines baimes, galima pagimdyti dar 5 ir dar 3;) ir dar 10;]. kad viena baime uzgozhtu kita, valdzhioje esantys nekritikuoja, o tik tiki;) ir pritaria. kaip seime daroma, kai nauji projektai ateina i sprendimus;}.
zhinoma, kad kiekvienas savo turi ir turi savo pamatuota logika. ko neneigiu;). ish logikos galima ishmokti isibrauti netgi i samone. tai daryti yra draudzhiama istatymu, bet kas ishmoksta, tas ir valdo. jeigu kas zhino, kodel freud ir jung, tiek daug rashe apie religijas? kodel jie tikejo, tik savasties dogmomis ir kodel jie neturejo nieko bendro su pamatinemis vertybemis, kurias siule? niekas?:) ash zhinau.. chia reikia tema didele sukurti, kad apmastymu butu daug. kam reikes, tas suvoks, kokios baimes yra buti valdzhios priekyneje opozicijoj. kam reikia, tas zinos, kaip valdyti, o kas suzhinos viska, to ir bus viskas.
ISHVESTAS LOGIKOS REMAS.
I JI ISPRAUDZHIU VISUS.
SAMONEJE, IR NETIK LEIDZHIU EKSPERIMENTUOTI SU SAVO MINTYMIS;).
KOKIA ANARCHISTINE IDEJA NUMES SEIMAS LIAUDZHIAJ? TAIP VALDOMA SUBJEKTYVI ZHMONIJOS SAMONE. JEIGU KAM NEPATINKA MANO MINTIS, TAI KODEL GEJAI LIETUVOJE TOKIE TYLUS IR RAMUS, KAD VIENA IDIOTINE BOBUTE;) GALI ISH PANIEKOS JUOS SUGNIUZHDYT?;]. TIKIUOSI ATSAKYSIT I SHI KLAUSIMA, NES IR TAI MANE DOMINA. KAIP DIEVAS TENKINA ZHMOGU? AR DUODA VALGYT? AR DUODA BENT KRUOPELE DEMESIO IR AR SAZHINEJ JIS NE EGOISTAS? MANO MANYMU YRA IDEJU BEGALES... TIEK, KIEK YRA SPRENDIMU;) JEIGU KAM REIKIA PADEKOTI, UZH DUONA AR ALU?:} KAS TA DARO?:]
ZMONES..
taigi viena sprendimu baze ir visos monarchistines anarchijos idejos yra iki samones shalinamos ish jusu atminties;) prisileidzhiu eksperimentuoti, tik savastimi ir tik buties stadija. jeigu kam rimtas reikalas suspaudzhia shirdi, tai galite nemyleti, tik savo puseles;) ir tik savo sirdies. mano manymu, chia yra nihilizmo kritiku?:} jeigu ju atsiras, tai demesio sulauksime, tinkamomis metodikomis. kam reikia tikejimo iliuzijos, kuria persha visos partijos, visi rinkimaj, ir visos metodikos? kam reikia optimaliu sprendimu? optimaliu variantu? ir optimalios terpes, kuri net moksle skleidzhia tikejimo negandas;D kam reikia tokios partijos, kuri skatina tikejimo zhala. zhala yra viskas, kas netgi subjektyviai moraleje atnesha netikrus isitikinimus, taigi..
viena LIETUVOS NASHTA.. kataliku baznycia;] ar ji sukritikuota ne per stipriaj? jeigu dievo nera, tai kodel kunigas gali suvokti savo baimes tik per principaluma ir tik per teiginius, apie buties konsekvencija?:) zhinoma, kad baimes neturi jokio moralinio normos vertybinio zhenklo;)))))) kam reikia puvanchios zhuvies morales?:} ja steigia ne partijose, o tik partiju kandidaturuose. kam reikia tokios morales, kuri duotu tikra ekstaze?:} pasitenkinima ir tikra valia?:} taigi, kad pavlovo principais remtusi ne vienas, o visi;) ash irgi... nes pavlovo eksperimentai buvo netik draudzhiami, bet ir moraliaj spausti i visuotinus remus. morale eksperimentuose yra tokia. ka nusistatai, tas ir ateina i galva. ka ishsprendi, tas ir susidiferencijuoja. kam pagal LACAN yra EROSO STADIJOS?:} tik mano morales normoms, ir mano vertybems;) kas nepatinka, tas ne jums. kam reikia, kad visa valia butu egoizmas ir kanchia, ir netgi perfekcionizmas?:} is vienos stadijos, kaip tas dedule su pilku lietpalchiu..ishnyra performansaj;} jie kritikos nebijo. nebijo juodo gyvenimo. nebijo nihilizmo. bet jie kenchia. kaip patenkintum zhveri? aishku, kad ji ishskrodes...
=) :lakstau
zmones neturi ka valgyti? zmones neturi, kuo apsirengti ir neturi net priemoniu buichiaj pagerinti? Kaip dabar yra SOMALYJE IR ETIOPIJOJE, O GAL NET IR VISOJE PAR;]. Ash zhinau, kad socialines bedos yra duotybe;) Kodel dievas negali aprupinti? Ar sociumo konstruktas leidzhia kesti kanchias? Ar leidzhia sirgti ligomis? Ir ar sergant galima kankintis? Jeigu sazhine dievuj leistu, tai ka jis padarytu? Skaichiau, kad biblijoje minimi kankinimo budaj ir egoistiniaj imperialistu troshkimai, netik suvokiami, kaip minties pamatas, bet ir dabartiniajs metodais gali buti igyvendintu ju svajoniu realumas;) Praktishkaj visa SOCIALINE INSTANCIJA, turetu rupintis neigaliaisiais, ir netik;) Kodel tiek yra kanchios?
Kas atsakys? Ish vienos puses, tai dievas kanchia paryshkina tam, kad mes turetume morale? Ar tik ish egoistines puses? Kam reikia maldos, kuri nekenkia, tik biski? Samonej maldos reikalavimas yra noras ir troshkimas, kuri ash chia paminesiu.. Savo samonej atkartodami kokia nors malda..Pririshame save prie logikos nebuvimo. Ar tai ideja? Prie logikos grandines veda visa sprendimu baze;) Ir visos imperialistiniu troshkimu normos. Kam reikia grandines be bazes? Viena determinizmo atshaka, kurianti savo poreikius ir tikinti savo vertybemis yra moraline instancija. Zhinoma, kad laisvosios valios principas, pririsha prie samones.. Jeigu verzhia samone ir spaudzhia, tai laisvosios valios ego yra konkretus, tai saviraishka.
Tikiu, kad chia atsiras ir skeptiku ir visokiu konkrechius ishvedzhiojimus megstanchiu davatkeliu, kurios neturi nieko bendro, su tikru dievu. TIKRAS DIEVAS YRA LOGOSAS, JIS YRA TIK VIENAS. LOGOSO ESME UZHPILDYTI ZHEME SAVO EROSU, IR VISAS STADIJAS PAVERSTI BUTIMI.,.,.,.,.,.,.|.].
ISH ESMO I BUTI VISA SAMONE ATKARTOJA SAVO MEDI;)
MEDIS SIMBOLIZUOJA PRAGMATIZMA..
KAM REIKIA DIEVO ILIUZIJOS?
pagryskite savo teiginius, kurie tikimasi, kad yra konstanta.
Ar turi noro pasigilinti i savo psichoanalitinius vaidmenis?
As turiu samone ir jausmus, o jeigu mane zheisite;)
Tai galiu isizheisti, iki pachio klausimo, ar butis yra nebutis;}.
indeterminizmo principajs, mano morales normos, tik LOGOSAS.,.,.,.,.,.,.;].
IR TIK JO VALIA;). TAI MUSU RYSHYS;}. su LOGOSU tokio ryshio daugiau neturi niekas;) jeigu kam suprantama evoliucijos teorija, tai tiksliaj pasakysiu ish ketvirtos nariuotakoju klases yra ishvystyti visi logikos elementaj;} iki pachios sprendimu bazes.,;].
Kas zhinot kodel tikras dievas teisia?
Tikejimas ir religija, ir tikejimo iliuzijos pershamos, ne valdzhios baimems;) Baimiu ishviso yra nesuskaichiuojama begale..Tiek zhinomu, tiek dar neigyvendinamu, o dar gal ir nezhinomu;) TURINT BAIME IR PRISIRISHKIMA, GALIMA BUTI VALDOMAM. SAVO PRINCIPUS ASH APIBREZHIU..;]
1) TURETI VISA SPRENDIMU MEDI..
2) TURETI VISAS ABSTRAKCIJAS.
NES MANO LOGOSAS YRA MONOLITINIS;P.
ish esmo i valios principus religija gali buti laikoma, tik esmu;)
jeigu kam kyla noras tiketi?
tai koks jis yra?
apie religijas rashoma daug, nes ish vienos religines baimes, galima pagimdyti dar 5 ir dar 3;) ir dar 10;]. kad viena baime uzgozhtu kita, valdzhioje esantys nekritikuoja, o tik tiki;) ir pritaria. kaip seime daroma, kai nauji projektai ateina i sprendimus;}.
zhinoma, kad kiekvienas savo turi ir turi savo pamatuota logika. ko neneigiu;). ish logikos galima ishmokti isibrauti netgi i samone. tai daryti yra draudzhiama istatymu, bet kas ishmoksta, tas ir valdo. jeigu kas zhino, kodel freud ir jung, tiek daug rashe apie religijas? kodel jie tikejo, tik savasties dogmomis ir kodel jie neturejo nieko bendro su pamatinemis vertybemis, kurias siule? niekas?:) ash zhinau.. chia reikia tema didele sukurti, kad apmastymu butu daug. kam reikes, tas suvoks, kokios baimes yra buti valdzhios priekyneje opozicijoj. kam reikia, tas zinos, kaip valdyti, o kas suzhinos viska, to ir bus viskas.
ISHVESTAS LOGIKOS REMAS.
I JI ISPRAUDZHIU VISUS.
SAMONEJE, IR NETIK LEIDZHIU EKSPERIMENTUOTI SU SAVO MINTYMIS;).
KOKIA ANARCHISTINE IDEJA NUMES SEIMAS LIAUDZHIAJ? TAIP VALDOMA SUBJEKTYVI ZHMONIJOS SAMONE. JEIGU KAM NEPATINKA MANO MINTIS, TAI KODEL GEJAI LIETUVOJE TOKIE TYLUS IR RAMUS, KAD VIENA IDIOTINE BOBUTE;) GALI ISH PANIEKOS JUOS SUGNIUZHDYT?;]. TIKIUOSI ATSAKYSIT I SHI KLAUSIMA, NES IR TAI MANE DOMINA. KAIP DIEVAS TENKINA ZHMOGU? AR DUODA VALGYT? AR DUODA BENT KRUOPELE DEMESIO IR AR SAZHINEJ JIS NE EGOISTAS? MANO MANYMU YRA IDEJU BEGALES... TIEK, KIEK YRA SPRENDIMU;) JEIGU KAM REIKIA PADEKOTI, UZH DUONA AR ALU?:} KAS TA DARO?:]
ZMONES..
taigi viena sprendimu baze ir visos monarchistines anarchijos idejos yra iki samones shalinamos ish jusu atminties;) prisileidzhiu eksperimentuoti, tik savastimi ir tik buties stadija. jeigu kam rimtas reikalas suspaudzhia shirdi, tai galite nemyleti, tik savo puseles;) ir tik savo sirdies. mano manymu, chia yra nihilizmo kritiku?:} jeigu ju atsiras, tai demesio sulauksime, tinkamomis metodikomis. kam reikia tikejimo iliuzijos, kuria persha visos partijos, visi rinkimaj, ir visos metodikos? kam reikia optimaliu sprendimu? optimaliu variantu? ir optimalios terpes, kuri net moksle skleidzhia tikejimo negandas;D kam reikia tokios partijos, kuri skatina tikejimo zhala. zhala yra viskas, kas netgi subjektyviai moraleje atnesha netikrus isitikinimus, taigi..
viena LIETUVOS NASHTA.. kataliku baznycia;] ar ji sukritikuota ne per stipriaj? jeigu dievo nera, tai kodel kunigas gali suvokti savo baimes tik per principaluma ir tik per teiginius, apie buties konsekvencija?:) zhinoma, kad baimes neturi jokio moralinio normos vertybinio zhenklo;)))))) kam reikia puvanchios zhuvies morales?:} ja steigia ne partijose, o tik partiju kandidaturuose. kam reikia tokios morales, kuri duotu tikra ekstaze?:} pasitenkinima ir tikra valia?:} taigi, kad pavlovo principais remtusi ne vienas, o visi;) ash irgi... nes pavlovo eksperimentai buvo netik draudzhiami, bet ir moraliaj spausti i visuotinus remus. morale eksperimentuose yra tokia. ka nusistatai, tas ir ateina i galva. ka ishsprendi, tas ir susidiferencijuoja. kam pagal LACAN yra EROSO STADIJOS?:} tik mano morales normoms, ir mano vertybems;) kas nepatinka, tas ne jums. kam reikia, kad visa valia butu egoizmas ir kanchia, ir netgi perfekcionizmas?:} is vienos stadijos, kaip tas dedule su pilku lietpalchiu..ishnyra performansaj;} jie kritikos nebijo. nebijo juodo gyvenimo. nebijo nihilizmo. bet jie kenchia. kaip patenkintum zhveri? aishku, kad ji ishskrodes...
=) :lakstau
SAMONE UZHTEMSTA, LAIKUJ BEGANT;P.
- 2013 04 14, 22:12
#295557
Musu protai pernelyg menki,kad galetume suprasti kas tas Dievas,kas toji Aukstesnioji jega..Nezinau kuo as tikiu,bet zinau,kad sunkiausiais gyvenimo momentais prispaustas i kampa zmogus beveik visuomet kreipiasi i Dieva,nors galbut pries tai neige jo egzistencija .Ka tai rodo? Instinkta. Kaip yra fizinis instinktas begti ar gintis,jei tave puola,tai dvasinis instinktas(jei galiu taip issireiksti)-Dievas(kaip kas ji suvokia). Bet tikraja tiesa suzinosim tik po mirties,o as tikiu,kad po mirties kazkas yra,nors ir kirba abejone..
Vel skausmo kambary kazkas nurimo zvilgsniu i lubas..
- 2013 04 14, 23:35
#295559
Drįsčiau paprieštarauti teiginiui jog mes negalime suvokti kas yra Dievas, dėl mūsų proto menkumo. Sutinku jog, negalime pasakyti kas tas Dievas, bet ne dėl to jog mūsų suvokimo gebėjimai yra riboti, bet dėl to jog Dievas yra abstrakti sąvoka. Juk suvokimas yra daikto ar kito reiškinio atspindėjimas mūsų sąmonėje, kurį sukuria mūsų smegenys, interpretuodamos jutimo organų gaunamus signalus. Kitais žodžiais tariant jeigu nėra dirgiklio (Dievo vaizdo, skleidžiamo garso, kvapo, skonio ir apskritai materialaus pavidalo) tai jo ir negalime suvokti.
Sutinku jog galbūt būna atvejų kai ateistas sunkiais gyvenimo momentais pradeda prašyti Dievo pagalbos, bet taip būna jog tikintys į Dievą elgiasi taip lyg Dievo nebūtų (žudo, sprogdina, deginasi, prievartauja ir kt.). Ir tai tik įrodo jog žmogus ne visada elgiasi racionaliai, nesivadovauja elementaria logika, pamiršta savo įsitikinimus, ir tai dažniausiai būna tada, kai jis yra stresinėje būsenoje. Šia psichologine gudrybe dažnai naudojasi telefoniniai sukčiai, paskambinę pasako jog tavo sūnus ar dukra pateko į avariją (žmogui sukelia stresą), ir tada prašo pinigų, ir žmogus aišku jiems juos atiduoda, po to visi stebisi, kaip jis galėjo būti tokiu kvailiu. Nors iš tikrųjų visi mes elgiamės panašiai, kai patenkame į nelaimę ar mums yra sunku. Tai nėra čia ko stebėtis, kad ateistas pradeda tikėti Dievu patekęs į panašią situaciją. Ir tai nėra kažkoks instinktas, nes instinktas yra VISIEMS bendras. Nesvarbu mažas ar didelis, moteris ar vyras, kai gresia grėsmė visi mes bėgame arba kovojame, bet kažkodėl nevisi mes pradedame tikėti į Dievą. Veikiant stipriam spichologiniam spaudimui vienas pradeda kalbėti maldas, kitas nusižudo, dar kitas visai atsipalaiduoja ir jam vienodai kas bus toliau. Todėl NĖRA jokio dvasinio instinkto.
Ir tiesos po mirties mes taip ir nesužinosime. Visų pirmą žmogui mirus nebevyksta jokie mąstymo, pažinimo, ar suvokimo procesai, kitaip sakant mes nebegalime apdoroti gaunamos informacijos, tai kaip tada galime sužinoti ar po mirties kas nors yra, jeigu mes nei matysime, nei girdėsime, nei užuosime, nei jusime, nei mąstysime??? Ir visų antrą, jeigu ir egzistuoja pomirtinis gyvenimas, tai nereiškia kad yra ir Dievas.
Zvakide rašė:Musu protai pernelyg menki,kad galetume suprasti kas tas Dievas,kas toji Aukstesnioji jega..Nezinau kuo as tikiu,bet zinau,kad sunkiausiais gyvenimo momentais prispaustas i kampa zmogus beveik visuomet kreipiasi i Dieva,nors galbut pries tai neige jo egzistencija .Ka tai rodo? Instinkta. Kaip yra fizinis instinktas begti ar gintis,jei tave puola,tai dvasinis instinktas(jei galiu taip issireiksti)-Dievas(kaip kas ji suvokia). Bet tikraja tiesa suzinosim tik po mirties,o as tikiu,kad po mirties kazkas yra,nors ir kirba abejone..
Drįsčiau paprieštarauti teiginiui jog mes negalime suvokti kas yra Dievas, dėl mūsų proto menkumo. Sutinku jog, negalime pasakyti kas tas Dievas, bet ne dėl to jog mūsų suvokimo gebėjimai yra riboti, bet dėl to jog Dievas yra abstrakti sąvoka. Juk suvokimas yra daikto ar kito reiškinio atspindėjimas mūsų sąmonėje, kurį sukuria mūsų smegenys, interpretuodamos jutimo organų gaunamus signalus. Kitais žodžiais tariant jeigu nėra dirgiklio (Dievo vaizdo, skleidžiamo garso, kvapo, skonio ir apskritai materialaus pavidalo) tai jo ir negalime suvokti.
Sutinku jog galbūt būna atvejų kai ateistas sunkiais gyvenimo momentais pradeda prašyti Dievo pagalbos, bet taip būna jog tikintys į Dievą elgiasi taip lyg Dievo nebūtų (žudo, sprogdina, deginasi, prievartauja ir kt.). Ir tai tik įrodo jog žmogus ne visada elgiasi racionaliai, nesivadovauja elementaria logika, pamiršta savo įsitikinimus, ir tai dažniausiai būna tada, kai jis yra stresinėje būsenoje. Šia psichologine gudrybe dažnai naudojasi telefoniniai sukčiai, paskambinę pasako jog tavo sūnus ar dukra pateko į avariją (žmogui sukelia stresą), ir tada prašo pinigų, ir žmogus aišku jiems juos atiduoda, po to visi stebisi, kaip jis galėjo būti tokiu kvailiu. Nors iš tikrųjų visi mes elgiamės panašiai, kai patenkame į nelaimę ar mums yra sunku. Tai nėra čia ko stebėtis, kad ateistas pradeda tikėti Dievu patekęs į panašią situaciją. Ir tai nėra kažkoks instinktas, nes instinktas yra VISIEMS bendras. Nesvarbu mažas ar didelis, moteris ar vyras, kai gresia grėsmė visi mes bėgame arba kovojame, bet kažkodėl nevisi mes pradedame tikėti į Dievą. Veikiant stipriam spichologiniam spaudimui vienas pradeda kalbėti maldas, kitas nusižudo, dar kitas visai atsipalaiduoja ir jam vienodai kas bus toliau. Todėl NĖRA jokio dvasinio instinkto.
Ir tiesos po mirties mes taip ir nesužinosime. Visų pirmą žmogui mirus nebevyksta jokie mąstymo, pažinimo, ar suvokimo procesai, kitaip sakant mes nebegalime apdoroti gaunamos informacijos, tai kaip tada galime sužinoti ar po mirties kas nors yra, jeigu mes nei matysime, nei girdėsime, nei užuosime, nei jusime, nei mąstysime??? Ir visų antrą, jeigu ir egzistuoja pomirtinis gyvenimas, tai nereiškia kad yra ir Dievas.
- 2013 04 15, 00:44
#295561
Apie ta pomirtini gyvenima..nemanau,kad jam reikalingi fiziniai jutiminiai organai ,kurie padeda apdoroti gaunama informacija,nes fizinio kuno nebelieka..Ir taip,pritariu,kad nebutinai tas Dievas egzistuoja,tiesiog Dievo vardu ivardijam kazka aukstesni uz mus,tai ko mes nelabai suvokiam,nusvitima gal .. Kaip budistai tiki,kad kiekvienas gali tapti Buda-nusviestuoju,net ir musu materialiajame gyvenime,jei tik eis tinkama kryptimi...Suvokimas kazko aukstesnio uz musu samone.
Bet kuriuo atveju neneikime vienos tiesos..,kad egzistuoja net musu materialiame pasaulyje reiskiniai,kuriu negalime paaiskinti savo protu ir jutimais..o kas tai-niekas nezino ir neverta gincytis del to ko patys nezinom.
grincas rašė:Zvakide rašė:Musu protai pernelyg menki,kad galetume suprasti kas tas Dievas,kas toji Aukstesnioji jega..Nezinau kuo as tikiu,bet zinau,kad sunkiausiais gyvenimo momentais prispaustas i kampa zmogus beveik visuomet kreipiasi i Dieva,nors galbut pries tai neige jo egzistencija .Ka tai rodo? Instinkta. Kaip yra fizinis instinktas begti ar gintis,jei tave puola,tai dvasinis instinktas(jei galiu taip issireiksti)-Dievas(kaip kas ji suvokia). Bet tikraja tiesa suzinosim tik po mirties,o as tikiu,kad po mirties kazkas yra,nors ir kirba abejone..
Drįsčiau paprieštarauti teiginiui jog mes negalime suvokti kas yra Dievas, dėl mūsų proto menkumo. Sutinku jog, negalime pasakyti kas tas Dievas, bet ne dėl to jog mūsų suvokimo gebėjimai yra riboti, bet dėl to jog Dievas yra abstrakti sąvoka. Juk suvokimas yra daikto ar kito reiškinio atspindėjimas mūsų sąmonėje, kurį sukuria mūsų smegenys, interpretuodamos jutimo organų gaunamus signalus. Kitais žodžiais tariant jeigu nėra dirgiklio (Dievo vaizdo, skleidžiamo garso, kvapo, skonio ir apskritai materialaus pavidalo) tai jo ir negalime suvokti.
Sutinku jog galbūt būna atvejų kai ateistas sunkiais gyvenimo momentais pradeda prašyti Dievo pagalbos, bet taip būna jog tikintys į Dievą elgiasi taip lyg Dievo nebūtų (žudo, sprogdina, deginasi, prievartauja ir kt.). Ir tai tik įrodo jog žmogus ne visada elgiasi racionaliai, nesivadovauja elementaria logika, pamiršta savo įsitikinimus, ir tai dažniausiai būna tada, kai jis yra stresinėje būsenoje. Šia psichologine gudrybe dažnai naudojasi telefoniniai sukčiai, paskambinę pasako jog tavo sūnus ar dukra pateko į avariją (žmogui sukelia stresą), ir tada prašo pinigų, ir žmogus aišku jiems juos atiduoda, po to visi stebisi, kaip jis galėjo būti tokiu kvailiu. Nors iš tikrųjų visi mes elgiamės panašiai, kai patenkame į nelaimę ar mums yra sunku. Tai nėra čia ko stebėtis, kad ateistas pradeda tikėti Dievu patekęs į panašią situaciją. Ir tai nėra kažkoks instinktas, nes instinktas yra VISIEMS bendras. Nesvarbu mažas ar didelis, moteris ar vyras, kai gresia grėsmė visi mes bėgame arba kovojame, bet kažkodėl nevisi mes pradedame tikėti į Dievą. Veikiant stipriam spichologiniam spaudimui vienas pradeda kalbėti maldas, kitas nusižudo, dar kitas visai atsipalaiduoja ir jam vienodai kas bus toliau. Todėl NĖRA jokio dvasinio instinkto.
Ir tiesos po mirties mes taip ir nesužinosime. Visų pirmą žmogui mirus nebevyksta jokie mąstymo, pažinimo, ar suvokimo procesai, kitaip sakant mes nebegalime apdoroti gaunamos informacijos, tai kaip tada galime sužinoti ar po mirties kas nors yra, jeigu mes nei matysime, nei girdėsime, nei užuosime, nei jusime, nei mąstysime??? Ir visų antrą, jeigu ir egzistuoja pomirtinis gyvenimas, tai nereiškia kad yra ir Dievas.
Apie ta pomirtini gyvenima..nemanau,kad jam reikalingi fiziniai jutiminiai organai ,kurie padeda apdoroti gaunama informacija,nes fizinio kuno nebelieka..Ir taip,pritariu,kad nebutinai tas Dievas egzistuoja,tiesiog Dievo vardu ivardijam kazka aukstesni uz mus,tai ko mes nelabai suvokiam,nusvitima gal .. Kaip budistai tiki,kad kiekvienas gali tapti Buda-nusviestuoju,net ir musu materialiajame gyvenime,jei tik eis tinkama kryptimi...Suvokimas kazko aukstesnio uz musu samone.
Bet kuriuo atveju neneikime vienos tiesos..,kad egzistuoja net musu materialiame pasaulyje reiskiniai,kuriu negalime paaiskinti savo protu ir jutimais..o kas tai-niekas nezino ir neverta gincytis del to ko patys nezinom.
Vel skausmo kambary kazkas nurimo zvilgsniu i lubas..
- 2013 04 15, 23:57
#295604
Bet matai, budizme nušvitimu yra laikomas tikrosios tiesos pažinimas. Tą tiesą galime laikyt Dievu, ar tuo ko mes dabar nesuvokiam. Bet esmė ta jog mūsų protas vistiek pajėgus tai suvokti, tik jam reikia nušvisti. Buda buvo žmogus ir jis sugebėjo pažinti Dievą, todėl kiekvienas iš mūsų tai galime. Tai iš to galime padaryti išvadą, kad Dievas nėra tai - ko mes negalime APSKRITAI suvokti, bet jis yra tai - ko mes DABAR negalime suvokti. Ir toks Dievo pažinimas niekuo nesiskiria nuo įprastų mums daiktų ar reiškinių pažinimo, sakykim 1-2 metų vaikas nesuvokia lyties sąvokos, bet jau 6 metais puikiai supranta kas yra vyras, o kas yra moteris. Arba nieko nežinantis apie kompiuterius žmogus negali suvokti jo veikimo principų, bet užtenka perskaityti knygą ir jis jau gali paaiškinti kaip vaizdas atvaizduojamas monitoriuje.
Taigi Dievo klausimu mes esame panašioje būsenoje kaip tas 1 metų vaikas nežinantis kas yra lytis? Pasiekę nirvanos būseną (tai padaryti galime kiekvienas iš mūsų) mes suprasime kas yra Dievas, o tuomet jis jau nebebus kažkas ko mes negalime suvokti, bet jis taps elementaria sąvoka kaip "lytis", kurią mes puikiai suprasime. Bet čia ir kyla man klausimas, jeigu Dievas gali būti suvokiamas kaip įprastas mums objektas ar reiškinys, tai gal būt jis toks ir yra. Juk nieko dieviško nėra tame ką mes suvokiame pvz.: "lytis", "kompiuteris", "meilė", "eiti".
Zvakide rašė:Apie ta pomirtini gyvenima..nemanau,kad jam reikalingi fiziniai jutiminiai organai ,kurie padeda apdoroti gaunama informacija,nes fizinio kuno nebelieka..Ir taip,pritariu,kad nebutinai tas Dievas egzistuoja,tiesiog Dievo vardu ivardijam kazka aukstesni uz mus,tai ko mes nelabai suvokiam,nusvitima gal .. Kaip budistai tiki,kad kiekvienas gali tapti Buda-nusviestuoju,net ir musu materialiajame gyvenime,jei tik eis tinkama kryptimi...Suvokimas kazko aukstesnio uz musu samone.
Bet kuriuo atveju neneikime vienos tiesos..,kad egzistuoja net musu materialiame pasaulyje reiskiniai,kuriu negalime paaiskinti savo protu ir jutimais..o kas tai-niekas nezino ir neverta gincytis del to ko patys nezinom.
Bet matai, budizme nušvitimu yra laikomas tikrosios tiesos pažinimas. Tą tiesą galime laikyt Dievu, ar tuo ko mes dabar nesuvokiam. Bet esmė ta jog mūsų protas vistiek pajėgus tai suvokti, tik jam reikia nušvisti. Buda buvo žmogus ir jis sugebėjo pažinti Dievą, todėl kiekvienas iš mūsų tai galime. Tai iš to galime padaryti išvadą, kad Dievas nėra tai - ko mes negalime APSKRITAI suvokti, bet jis yra tai - ko mes DABAR negalime suvokti. Ir toks Dievo pažinimas niekuo nesiskiria nuo įprastų mums daiktų ar reiškinių pažinimo, sakykim 1-2 metų vaikas nesuvokia lyties sąvokos, bet jau 6 metais puikiai supranta kas yra vyras, o kas yra moteris. Arba nieko nežinantis apie kompiuterius žmogus negali suvokti jo veikimo principų, bet užtenka perskaityti knygą ir jis jau gali paaiškinti kaip vaizdas atvaizduojamas monitoriuje.
Taigi Dievo klausimu mes esame panašioje būsenoje kaip tas 1 metų vaikas nežinantis kas yra lytis? Pasiekę nirvanos būseną (tai padaryti galime kiekvienas iš mūsų) mes suprasime kas yra Dievas, o tuomet jis jau nebebus kažkas ko mes negalime suvokti, bet jis taps elementaria sąvoka kaip "lytis", kurią mes puikiai suprasime. Bet čia ir kyla man klausimas, jeigu Dievas gali būti suvokiamas kaip įprastas mums objektas ar reiškinys, tai gal būt jis toks ir yra. Juk nieko dieviško nėra tame ką mes suvokiame pvz.: "lytis", "kompiuteris", "meilė", "eiti".
- 2013 04 16, 06:08
#295606
Taip. Ir nesvarbu, koks atsumas iki dangaus.
- 2013 04 16, 08:31
#295607
Bet matai, budizme nušvitimu yra laikomas tikrosios tiesos pažinimas. Tą tiesą galime laikyt Dievu, ar tuo ko mes dabar nesuvokiam. Bet esmė ta jog mūsų protas vistiek pajėgus tai suvokti, tik jam reikia nušvisti. Buda buvo žmogus ir jis sugebėjo pažinti Dievą, todėl kiekvienas iš mūsų tai galime. Tai iš to galime padaryti išvadą, kad Dievas nėra tai - ko mes negalime APSKRITAI suvokti, bet jis yra tai - ko mes DABAR negalime suvokti. Ir toks Dievo pažinimas niekuo nesiskiria nuo įprastų mums daiktų ar reiškinių pažinimo, sakykim 1-2 metų vaikas nesuvokia lyties sąvokos, bet jau 6 metais puikiai supranta kas yra vyras, o kas yra moteris. Arba nieko nežinantis apie kompiuterius žmogus negali suvokti jo veikimo principų, bet užtenka perskaityti knygą ir jis jau gali paaiškinti kaip vaizdas atvaizduojamas monitoriuje.
Taigi Dievo klausimu mes esame panašioje būsenoje kaip tas 1 metų vaikas nežinantis kas yra lytis? Pasiekę nirvanos būseną (tai padaryti galime kiekvienas iš mūsų) mes suprasime kas yra Dievas, o tuomet jis jau nebebus kažkas ko mes negalime suvokti, bet jis taps elementaria sąvoka kaip "lytis", kurią mes puikiai suprasime. Bet čia ir kyla man klausimas, jeigu Dievas gali būti suvokiamas kaip įprastas mums objektas ar reiškinys, tai gal būt jis toks ir yra. Juk nieko dieviško nėra tame ką mes suvokiame pvz.: "lytis", "kompiuteris", "meilė", "eiti".[/quote]
Tai mes apie ta pati kalbame tik skirtingais zodiais
Taip,galbut veliau zmonija is 1-2 metu vaiko proto issivystys iki 6 metu ir ims suvokti kas tas Dievas..Ir taip,kogero jo egzistencija gales buti kazkaip paaiskinta,kad ir pvz,.kad Dievas tai kokie toli pazenge savo issivystymu ateiviai,kurie mus "augina" kaip kokia skruzdeliu ferma po padidinamuoju stiklu =)
Taigi Dievo klausimu mes esame panašioje būsenoje kaip tas 1 metų vaikas nežinantis kas yra lytis? Pasiekę nirvanos būseną (tai padaryti galime kiekvienas iš mūsų) mes suprasime kas yra Dievas, o tuomet jis jau nebebus kažkas ko mes negalime suvokti, bet jis taps elementaria sąvoka kaip "lytis", kurią mes puikiai suprasime. Bet čia ir kyla man klausimas, jeigu Dievas gali būti suvokiamas kaip įprastas mums objektas ar reiškinys, tai gal būt jis toks ir yra. Juk nieko dieviško nėra tame ką mes suvokiame pvz.: "lytis", "kompiuteris", "meilė", "eiti".[/quote]
Tai mes apie ta pati kalbame tik skirtingais zodiais
Taip,galbut veliau zmonija is 1-2 metu vaiko proto issivystys iki 6 metu ir ims suvokti kas tas Dievas..Ir taip,kogero jo egzistencija gales buti kazkaip paaiskinta,kad ir pvz,.kad Dievas tai kokie toli pazenge savo issivystymu ateiviai,kurie mus "augina" kaip kokia skruzdeliu ferma po padidinamuoju stiklu =)
Vel skausmo kambary kazkas nurimo zvilgsniu i lubas..
- 2013 04 30, 13:43
#296196
Man tai problema tokia: ne ar Dievas išgirsta, tačiau ar Dievas yra?
(kartu su tuo: ar visi fizikiniais/cheminiais bandymais neįrodyti dalykai egzistuoja, ar tiesiog žmogus (kol kas) per silpnas juos nustatyti bei išmatuoti, kaip: biolaukus, minčių sąveiką arba psichiką)
(kartu su tuo: ar visi fizikiniais/cheminiais bandymais neįrodyti dalykai egzistuoja, ar tiesiog žmogus (kol kas) per silpnas juos nustatyti bei išmatuoti, kaip: biolaukus, minčių sąveiką arba psichiką)
- 2013 04 30, 18:28
#296220
Jeigu to klausi, vadinasi netiki arba abejoji. Jeigu netiki, nelabai ir sužinosi, pajausi, o net ir tikėdamas savęs to 100ą kartų gali klausti, nes Dievas neapčiuopiamas, todėl dauguma žmonių ir klausia savęs, ar Dievas yra, ar ne. Žmonės iš prigimties yra linkę viską apčiuopti, užuosti, pajausti tada. O su Dievu kitaip. Gali tik pajausti. Nei pamatyti, nei kaip kitaip "pačiupinėti". Va čia ir yra įdomiausias klausimas. Ir tai yra tikėjimo reikalas.
Ramu5 rašė:Man tai problema tokia: ne ar Dievas išgirsta, tačiau ar Dievas yra?
(kartu su tuo: ar visi fizikiniais/cheminiais bandymais neįrodyti dalykai egzistuoja, ar tiesiog žmogus (kol kas) per silpnas juos nustatyti bei išmatuoti, kaip: biolaukus, minčių sąveiką arba psichiką)
Jeigu to klausi, vadinasi netiki arba abejoji. Jeigu netiki, nelabai ir sužinosi, pajausi, o net ir tikėdamas savęs to 100ą kartų gali klausti, nes Dievas neapčiuopiamas, todėl dauguma žmonių ir klausia savęs, ar Dievas yra, ar ne. Žmonės iš prigimties yra linkę viską apčiuopti, užuosti, pajausti tada. O su Dievu kitaip. Gali tik pajausti. Nei pamatyti, nei kaip kitaip "pačiupinėti". Va čia ir yra įdomiausias klausimas. Ir tai yra tikėjimo reikalas.
- 2013 04 30, 19:46
#296226
Gal gali plačiau pakomentuoti ką reiškia "pajausti Dievą"?
Katastrofa rašė:Jeigu to klausi, vadinasi netiki arba abejoji. Jeigu netiki, nelabai ir sužinosi, pajausi, o net ir tikėdamas savęs to 100ą kartų gali klausti, nes Dievas neapčiuopiamas, todėl dauguma žmonių ir klausia savęs, ar Dievas yra, ar ne. Žmonės iš prigimties yra linkę viską apčiuopti, užuosti, pajausti tada. O su Dievu kitaip. Gali tik pajausti. Nei pamatyti, nei kaip kitaip "pačiupinėti". Va čia ir yra įdomiausias klausimas. Ir tai yra tikėjimo reikalas.
Gal gali plačiau pakomentuoti ką reiškia "pajausti Dievą"?
- 2013 04 30, 21:43
#296244
Jei tiki, tada ir jauti, to jausmo, manau, neapibūdinsi Tai galima būtų apbūdinti galbūt, kaip "tikėjimo pajautimas". Jausmas, jog tiki visa savo esybe.
grincas rašė:Katastrofa rašė:Jeigu to klausi, vadinasi netiki arba abejoji. Jeigu netiki, nelabai ir sužinosi, pajausi, o net ir tikėdamas savęs to 100ą kartų gali klausti, nes Dievas neapčiuopiamas, todėl dauguma žmonių ir klausia savęs, ar Dievas yra, ar ne. Žmonės iš prigimties yra linkę viską apčiuopti, užuosti, pajausti tada. O su Dievu kitaip. Gali tik pajausti. Nei pamatyti, nei kaip kitaip "pačiupinėti". Va čia ir yra įdomiausias klausimas. Ir tai yra tikėjimo reikalas.
Gal gali plačiau pakomentuoti ką reiškia "pajausti Dievą"?
Jei tiki, tada ir jauti, to jausmo, manau, neapibūdinsi
Tai galima būtų apbūdinti galbūt, kaip "tikėjimo pajautimas". Jausmas, jog tiki visa savo esybe.