depresijosklubas.lt

- 2015 03 06, 10:17 #335648 Turbut vis dar klaidinga nuomone vyrauja, kad dalintis viskuom ne tik dziaugsmais tai uzkrovimas, bet kiekvienas mes pasirenkame ar uzsikrauti tai kuom pasidalina, ar moketi tiesiog isklausyti ir pabuti, zmogus protingas sutverimas jis laikui pats atranda problemos sprendimus jei salia turi gera isklausytoja ir palaikytoja. Bendravime ne vienas zmogus uz viska turi buti atsakingas.

" LET it Be".

- 2015 03 06, 10:34 #335649 Gražiai pasakei. Taip tūrėtų būti.

- 2015 03 07, 00:05 #335689 Iš tiesų labai labai teisingi žodžiai. Jei atvirai, tai net šiek tiek sugraudino.

- 2015 03 07, 14:52 #335698 Šiandien viena artima draugė prašė papasakoti, ką jaučiu. Mačiau, kad supranta neviską, bet ir aš jei nebūčiau su tuo susidūrusi, ko gero neviską suprasčiau jei kas kitas pasakotų tą, ką pasakojau aš. Bet labai džiaugiuosi ir vertinu ją už tai, kad paklausė ir išklausė

- 2015 06 27, 12:25 #340742 Sveiki. Mano santikiai su seima irgi ne stebuklas. Motina, kad sergu depresija, pripazysta, bet negali suprast kad negaliu pasveikt taip greit kaip nuo kokios slogos. Pastoviai pyksta kad erzulys puola, ner nuotaikos ir t.t. mokina kaip reik susiimt i rankas. Ilgai pyko kad neejau pas daktarus, o as niekaip negalejau perlipt per save, nes maciau koks yra aplinkiniu netoliarantiskas poziuris i depresuojancius, nenorejau but oficialiai antrarusiu zmogumi. O kai pagaliau perlipau per save ir kreipiaus pagalbos privaciai gavau diagnoze kad visa mano "tokia padetis" yra tiesiog nuo ispindejimo. Sergantys tikriausiai supras kokiu zmogumi pasijauciau tada... Dziaugiuos kad niekam daugiau ir nesakiau kas man yra. Ismokau slept tai nuo aplinkiniu, nors kartais tiesiog neimanoma suvaidint geros nuotaikos ar uzgniaust ta nepaaiskinama bloga savijauta. Brolis gyvena kitam mieste tai nieko nenutuokia arba visai vienodai kas man yra. Sutuoktiniui pradzioje bandziau issitart kad man blogai ir kad reik pagalbos, bet gavau atgal pasaipu doze ir supratau kiek is to bus naudos. Draugai, kaip taisykle, tokioje situacijoje visi issilakste, kuriu ne kiek nekaltinu. Paciomis sunkiausiomis akimirkomis noris prigert kokios chemijos ir pabut "darzove", kad bent kiek pailset nuo tokios vidines alinancios busenos...

- 2015 06 27, 13:34 #340746 tomax, labai suprantama situacija, daug kas su ja susiduriame. Tik nereikia dėl to labai nusiminti, nes vėliau viska keisis. Išmoksi gyventi su depresija,ssu ja išmoks gyventi ir tavo artimieji.

- 2015 10 10, 21:53 #345440

Sveiki. Mano santikiai su seima irgi ne stebuklas. Motina, kad sergu depresija, pripazysta, bet negali suprast kad negaliu pasveikt taip greit kaip nuo kokios slogos. Pastoviai pyksta kad erzulys puola, ner nuotaikos ir t.t. mokina kaip reik susiimt i rankas. Ilgai pyko kad neejau pas daktarus, o as niekaip negalejau perlipt per save, nes maciau koks yra aplinkiniu netoliarantiskas poziuris i depresuojancius, nenorejau but oficialiai antrarusiu zmogumi. O kai pagaliau perlipau per save ir kreipiaus pagalbos privaciai gavau diagnoze kad visa mano "tokia padetis" yra tiesiog nuo ispindejimo. Sergantys tikriausiai supras kokiu zmogumi pasijauciau tada... Dziaugiuos kad niekam daugiau ir nesakiau kas man yra. Ismokau slept tai nuo aplinkiniu, nors kartais tiesiog neimanoma suvaidint geros nuotaikos ar uzgniaust ta nepaaiskinama bloga savijauta. Brolis gyvena kitam mieste tai nieko nenutuokia arba visai vienodai kas man yra. Sutuoktiniui pradzioje bandziau issitart kad man blogai ir kad reik pagalbos, bet gavau atgal pasaipu doze ir supratau kiek is to bus naudos. Draugai, kaip taisykle, tokioje situacijoje visi issilakste, kuriu ne kiek nekaltinu. Paciomis sunkiausiomis akimirkomis noris prigert kokios chemijos ir pabut "darzove", kad bent kiek pailset nuo tokios vidines alinancios busenos...

Suprask teisingai ir neįsižeisk.

Tu pats sau depresijos nustatyt tikrai negali, todėl kaskart kai jautiesi vienišas, blogos nuotaikos ir pan. ir imi tai vadint depresija sulauki tokios aplikinių reakcijos. Paauglystėje sunku būna praktiškai kiekvienam, todėl (bent jau mano laikais) priviso tiek daug visokių gotų, metalistų, pankų ir t.t. Žmonės atrasdavo galimybę kažkam priklausyti. Dabar kai visokie Facebookai dominavo, niekas nebeišeina į gatves, jaunimas turi ryškiai per daug laiko galvoti apie nieką, prasideda visokios "depresijos".

O daktarai antidepresantus išrašo kartais net nesusimastydami. Man urologas yra išrašęs antidepresantus kad "apraminčiau savo nervus", kurių aš aišku nevartojau ir sekančio apsilankymo metu jis pasakė "ir gerai kad nevartojai".

Kažkas yra gerai pasakęs: Kai pasakoji žmonėm apie savo problemas, didžioji dalis džiaugiasi kad ne jie tavo vietoje, o likusiems tiesiog nusispjaut kas tau

- 2015 10 11, 13:50 #345465 Negi ir suaugę žmonės su patirtim sau paišosi depresijas? Aš nekęsdavau savo mokyklos ir specialiai save sargdindavau, kad tik nereikėtų ten eit. Bet gi dabar gyvenime to nesugalvočiau.

Nėra taip, kad depresija yra išmislas, aišku. Yra žmonių, sakančių, kad prie sovietų depresija niekas nesirgdavo. Tiesa ta, kad sirgdavo ir žudydavosi žmonės neradę pagalbos (psichūškėse gulėjo politiniai ligoniai). Tiesiog, apie tai niekas nešnekėdavo. Tau liūdna, praeis.

An outcast.

- 2015 12 17, 18:02 #347676 Visokių artimųjų manau yra. Vieni tikrai pasakys, kad durnas, prisigalvoji nesąmonių, esi suknistas pesimistas ir pan. O kiti tikrai supras, apkabins ir pasakys, kad. Ei žmogau. Nurimk, viskas bus gerai. Pamatysi. Nenusiminkite, jeigu atsiras žmonių kurie jūsų nesupras. Tokius galima praleisti ir eiti prie tų kurie jus supras.

- 2016 02 05, 02:33 #349202 Kartais kyla pamastymai ar geriau sirgti apskritai sirgti kokia liga ar rūpintis apskritai nuosirdžiai rūpintis ligoniu....kuriam sunkiau....nes pvz dabar kai esu apsveikusi sakau nuosirdžiai nenorėčiau būt kito vietoj kai man būdavo ypač sunku.ką jūs manote ragavę ir vienos ir kitos " duonos"

Dieve, duok man kantrybės, kad nesipriešinčiau tam, ko negaliu pakeisti, drąsos - kad pakeisčiau tą, ką galiu, ir išminties - kad visada sugebėčiau viena nuo kita atskirti. K.Vonegutas

- 2016 02 05, 21:30 #349240 Nuo didžiosios dalies giminaičių ir draugų slepiu savo diagnozę, o kas žino, tai- pagražintą versiją. Bijau kažką sakyt, nes gali imt gėdytis arba dar geriau - visai išbraukt mane. Čia šiaip į temą manau.. kartą kai išsipasakojau kaip kas su manim yra, gavau mielą pasisakymą ,,tave apsėdo velnias, nes netiki Dievu ir nesilankai bažnyčioj". Tuo momentu norėjau tik užverst atgal akis ir pradėt kalbėt lotyniškai, bet oh well..

- 2016 02 05, 21:55 #349243

Kartais kyla pamastymai ar geriau sirgti apskritai sirgti kokia liga ar rūpintis apskritai nuosirdžiai rūpintis ligoniu....kuriam sunkiau....nes pvz dabar kai esu apsveikusi sakau nuosirdžiai nenorėčiau būt kito vietoj kai man būdavo ypač sunku.ką jūs manote ragavę ir vienos ir kitos " duonos"

Kaip suprantu klausimas apie tai, kai pati atsiduri šalia sergančiojo? Man taip yra, kad tarsi esu jau kitoje stalo pusėje kai esu apsveikusi (bet dar ne iki galo pasveikusi). Tai sunku lyginti kam sunkiau, aš manau kad sunku po lygiai. Sergančiąjam sunku dėl jo paties vidinių, fizinių išgyvenimų, dėl sunkumų su aplinka, žmonėmis. Sveikajam labai sunku dėl sergančiojo, dėl bejėgystės padėti, įtakoti, pakeisti žmoguje, kad jis pasveiktų, taip pat sunkumai dėl to kad sergantysis atstumia aplinką dėl vidinių savo išgyvenimų, sunkumų ir negebėjimo komunikuoti dėl ligos. Todėl manau abiems labai sunku. Manau, kad bet kokiame santykyje, ryšyje įsipainiojusi liga atneša dviems žmonėms apylygius sunkumus, vienam daugiau fizinius, kitam emocijus, ir nė vienas sunkumas negali būti kažkaip matuojamas, kam blogiau, kam geriau.

" LET it Be".

- 2016 12 23, 23:06 #361346 Visi atvejai suristi su sia liga yra sudetingi,patys artimiausi zmones turi zinoti apie liga,nors kartais ir nesupranta musu situacijos ,bet geriau visada issikalbekime ,negu laikysime savyje.
Manau ,kad yra sunku ,kai esi pats ligonis ir dar turi serganti vaika ,ir tau niekas nepadeda ,kai tavo tevai jau mire,vyro nera,pats turi islaikyti finansine padeti ir rupintis savimi,bei savo vaiku ir neturi apie save galvoti,nes reikia galvoti apie vaika.Dekokime Dievui ,kad mus visus saugoja,malda labai padeda sunkioje situacijoje,saugokite save.

- 2016 12 24, 11:21 #361367 Rimanta, prasmingi tavo zodziai!

- 2016 12 31, 21:26 #362299 Rimanta, malda ir man padeda. Nors Dievas mums yra nesuvokiama paslaptis (taip man kunigas sakė), bet kai meldžiamės Jis yra su mumis.